Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-163-660/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-02
Bylos Nr.
A2.6.-163-660/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08720-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Larisa Tamulionienė
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-163-660/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08720-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U TA RIMAS2015 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2014-09-29, 15.35 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino. Nepateikė galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2014-09-29, apie 6 val. vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Važiavo atbuline eiga iki (duomenys neskelbtini), nepastebėjo, kad ką kliudytų ir nuvažiavo į darbą. Apie 8.30 val. pastatė automobilį prie (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės. Jos automobilis nebuvo apgadintas. 2014-10-16 ją iškvietė į policiją, pamatavo kablio aukštį. Civilinės atsakomybės draudimo neturėjo.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2014-09-29, apie 8.15 val. išėjęs į lauką pamatė, kad įvažiuota į jo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kuris stovėjo Pramonės pr. prie namo Nr. 3, netoli laiptinės. Buvo apgadintas priekinis buferis - sulūžo. Vėliau, apie 14 val. apžiūrėjęs automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį kieme, pamatė ant automobilio kablio savo automobilio dažų likučius. Apie eismo įvykį pranešė policijai. Policijos pareigūnai atvyko, nufotografavo abu automobilius. Draudimas įvertino padarytą žalą - apie 400 Lt.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. pažeidimų faktą ir D. B. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1), D. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ji nejuto kliudžiusi kitą automobilį, nejuto smūgio, signalizacija nesuveikė (b. l. 1), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, nurodytu adresu rado R. D., kuris paaiškino, kad rado apgadintą savo automobilį MB. Toje pačioje aikštelėje rado stovintį automobilį VW Passat, ant kurio kablio buvo prilipę tokios pat spalvos plastmasės liekanos kaip nuo MB. VW Passat savininkė D. B. atvykusi į Kelių policiją nurodė, kad eismo įvykio ji nesukėlė. Apžiūrėjus automobilį nustatyta, kad VW Passat rutulio formos metalinio kablio epicentras yra 45 cm aukštyje, toks aukštis atitinka MB priekinio bamperio apgadinimų aukštį. Apgadinimų pobūdis yra stumiamojo pobūdžio, suskaldyta MB bamperio plastmasė yra kieta, tad D. B. privalėjo justi kontaktą, smūgį. Iš duomenų bazės nustatyta, kad VW Passat nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 2, 3), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti automobilio VW Passat ir MB buvimo vieta, padaryti apgadinimai (b. l. 4), D. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad jokio smūgio ji nejuto, ant mašinos kablio juodų dažų nematė. Ji stato mašiną namo gale, nėra ten mačiusi, kad kaimyno mašina būtų sudaužyta (b. l. 6), R. D. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad radęs apgadintą savo automobilį, išvyko su kita transporto priemone, o vėliau pranešė policijai (b. l. 7), registracijos liudijimas (b. l. 8), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. B. (b. l. 10), duomenys apie transporto priemonės draudimą, iš kurių matyti, kad draudimo liudijimas automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2014-10-13 (b. l. 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nesimato, kablio aukštis tarp 40 cm iki 47 cm aukščio. Išvada: automobilio kablio aukštis ir forma atitinka automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio apgadinimus (b. l. 12), fotonuotraukos (b. l. 13-15), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad D. B. bausta administracine tvarka (b. l. 16-18), kita bylos medžiaga.

D. B. kaltę dėl aptariamų pažeidimų patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytoju teismo posėdyje apklausto R. D. parodymai, iš kurių matyti, kad pamatęs savo apgadintą automobilį, jis apžiūrėjo kieme stovinčius automobilius ir pamatė automobilį, ant kurio kablio buvo likę jo automobilio dažų likučių.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. B. vairuodama automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus ir nepateikė galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

D. B. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinis teisės pažeidimas D. B. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad ji vairuodama automobilį kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino. Nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir nesustojusi iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234, 238 p. reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad D. B., vairuodama automobilį, važiuodama atbula atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino, tačiau to nepastebėjusi, nuvažiavo. Tokia išvada darytina iš pačios D. B. parodymų, iš kurių nustatyta, kad ji nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nuvažiavo, po poros valandų grįžo ir pastatė automobilį toje pačioje aikštelėje. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas R. D., kuris nurodė, kad apie 14 val. matė D. B. automobilį kieme.

Po eismo įvykio D. B. neslėpė savo automobilio, grįžusi iš darbo pastatė automobilį prie namo kieme, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakus.

Apgadinimų pobūdis leidžia teigti, kad R. D. automobilis apgadintas D. B. automobilio kabliu. Būdama automobilyje ir veikiant varikliui, D. B. galėjo nepastebėti, kad kliudė kitą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad ji vairavo neblaivi, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Taigi, D. B. veiksmai – nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog D. B. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes ji nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nuobaudos skyrimo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. B. turi galiojančių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, D. B. skirtina nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. sankcijų ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teismas

nutaria:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 35,00 eurų (trisdešimt penkių eurų) baudą,

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., skirti 25,00 eurų (dvidešimt penkių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 35,00 eurų (trisdešimt penkių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Tamulionienė