- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- AN2-148-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02345-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. K.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Advokatai
- Valda Grigonytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. K. (toliau – M. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarimo M. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. K. 2020 m. gruodžio 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, leido darbuotojams I. S. (toliau – I. S.) ir T. O. (toliau – T. O.) dirbti įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai su darbuotojais sudaręs rašytines darbo sutartis, tačiau nustatyta teisės aktų tvarka apie jų įdarbinimą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog 2020 m. spalio 12 d. nuo 11.00 val. iki ne vėliau 13.00 val. vykdant Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 8 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektoriams N. L. ir A. P., atlikus statybos objekto (daugiabučių gyvenamųjų namų statyba) patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., statybos objekte prie fasado apdailos darbų buvo rasti dirbantys darbuotojai – (duomenys neskelbtini) piliečiai I. S. ir T. O., su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, ir kurie dirbo įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, samdomi įmonės direktoriaus M. K., ir vykdė darbdavio nurodymus dirbti prie fasado apdailos užbaigiamuosius darbus, t. y. dėjo kampus, suformavo angokraščius. Patikrinimo metu sutikrinus darbuotojų I. S. ir T. O. duomenis su VSDFV duomenų baze buvo nustatyta, kad apie jų įdarbinimą įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. spalio 12 d. įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, todėl darbuotojai I. S. ir T. O. įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai. Tokiais veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarimu M. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 000 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas priimtas formaliai taikant ANK 95 straipsnio 1 dalies normas ir neatsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl yra naikintinas.
3.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. K. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, t. y. kaltės. Pasak apelianto, apylinkės teismas nevertino, jog tiek M. K., tiek liudytoja MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. V. (toliau – L. V.) buvo suklaidinti viešai skelbiama informacija VSDFV internetiniame puslapyje. Skunde pateikiama citata iš minėto VSDFV internetinio puslapio, jog „Darbdaviai informaciją apie įdarbintą pagal darbo sutartį užsienietį privalo pateikti ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai užsienietis yra įdarbinamas“.
3.3. Toliau skunde nurodoma, jog, M. K. manymu, VSDFV darbuotojai nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, patalpindami klaidinančią informaciją internetiniame tinklapyje ir dėl to M. K. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu turėjo teisėtus lūkesčius, jog nepažeidžia įstatymų, kai tą pačią dieną pranešė VSDFV apie įdarbintus (duomenys neskelbtini) piliečius ir jiems leido dirbti, todėl pasak apelianto tokie veiksmai jam neturėtų užtraukti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius V. G. prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarimą nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
M. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir to pagrindu padaryta galutine išvada, jog M. K. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta.
6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl M. K. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apylinkės teismo nutarimu pakankamai išsamiai pasisakyta dėl apelianto veiksmų inkriminuojamo administracinio nusižengimo kontekste, aptariant kiekvieną įrodymą atskirai bei vertinant jų visumą. Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina apelianto kaltę ir apygardos teismui nekelia abejonių, kad M. K. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
11. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir I. S. bei T. O. buvo sudarytos darbo sutartys, kaip ir tai, kad nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie jų priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. spalio 12 d. nuo 11.00 val. iki ne vėliau 13.00 val. vykdant VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 8 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus statybos objekto (daugiabučių gyvenamųjų namų statyba) patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., statybos objekte prie fasado apdailos darbų buvo rasti dirbantys darbuotojai – (duomenys neskelbtini) piliečiai I. S. ir T. O., kurie dirbo įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, samdomi įmonės direktoriaus M. K., ir vykdė darbdavio nurodymus dirbti prie fasado apdailos užbaigiamuosius darbus, t. y. dėjo kampus, suformavo angokraščius. Taip pat apeliaciniu skundu neginčijama ir tai, kad būtent įmonės direktorius M. K. yra už MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą atsakingas asmuo, taip pat atsakingas ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, kad nėra M. K. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Anot apelianto, jis buvo suklaidintas VSDFV svetainėje pateikta informacija, jog pranešimas apie užsieniečio įdarbinimą turi būti pateiktas nė vėliau kaip jo įdarbinimo dieną ir tuo pagrindu nėra vieno iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalies, sudėties požymių. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apygardos teismas nesutinka.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismo posėdyje M. K., kaltę pripažindamas iš dalies, nurodė, jog Sodrai duomenys apie abu 2020 m. spalio 12 d. įdarbintus darbuotojus buvo pateikti klaidingai supratus VSDFV svetainėje pateiktą užsieniečių įdarbinimo tvarką, kur buvo nurodyta, jog darbdaviai informaciją apie įdarbintą pagal darbo sutartį užsienietį privalo pateikti ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai užsienietis yra įdarbinamas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja L. V. parodė, kad 2020 m. spalio 9 d. į darbo dienos pabaigą vadovas pateikė informaciją, kad pirmadienį reikės įdarbinti du darbuotojus. Ji pabandė jungtis prie Sodros, tačiau nepavyko, nes nebuvo atsiųstas prisijungimo kodas, todėl paskambino vadovui ir su juo tarėsi kaip išspręsti problemą. Jie Sodros svetainėje rado informaciją, jog apie užsieniečių įdarbinimą galima pranešti tą pačią dieną, kai jie įdarbinami, todėl su vadovu sutarė, kad ji pirmadienio ryte bandys vėl jungtis ir pateikti Sodrai duomenis. Pirmadienio ryte jai vėl nepavyko prisijungti. Kadangi su savo vaiku turėjo problemų, todėl kurį laiką nebandė prisijungti. Apie 11 val. vėl pabandė prisijungti, bet ir vėl nepavyko. Ji perkrovė savo įrenginį ir tada pavyko prisijungti ir 11.26 val. ji pateikė Sodrai duomenis apie abiejų darbuotojų įdarbinimą.
13. Tiek iš paties M. K., tiek iš liudytojos L. V. parodymų matyti, kad duomenis apie darbuotojų I. S. ir T. O. įdarbinimą nuo 2020 m. spalio 12 d. L. V. bandė perduoti Sodrai 2020 m. spalio 9 d., kaip ir reikalauja Užimtumo įstatymas, tačiau tai padaryti jai nepavyko. Iš jos parodymų matyti, kad apie visų kitų pas juos dirbančių užsieniečių darbo pradžią Sodrai pranešdavo mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų darbo pradžios. Nustatyta aplinkybė patvirtina, kad tiek M. K., tiek jo buhalterei L. V. buvo gerai žinomi darbuotojų, tame tarpe ir užsieniečių, įdarbinimui keliami įstatymų ar kitų norminių aktų reikalavimai.
14. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. S. ir T. O. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, kadangi I. S. ir T. O. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje realiai atliko darbines funkcijas – dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, atlikdami fasado apdailos užbaigiamuosius darbus, tarp šalių buvo pavaldumas, kuris pagal DK 32 straipsnio 2 dalį reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai, šį darbą dirbo su darbdavio – MB „(duomenys neskelbtini)“ žinia bei sudarius rašytines darbo sutartis dėl tinkuotojo apdailininko pareigų. Taigi MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K., būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, MB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), leido 2020 m. spalio 12 d. nelegaliai dirbti darbuotojams ((duomenys neskelbtini) piliečiams) I. S. ir T. O. įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai su darbuotojais sudaręs rašytines darbo sutartis, tačiau nustatyta teisės aktų tvarka apie jų įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.
15. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju M. K. buvo suklaidintas, kadangi jis vadovavosi dėl VSDFV svetainėje pateikta informacija dėl pranešimo apie užsieniečio įdarbinimą pateikimo nė vėliau kaip įdarbinimo dieną. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateikta Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalies ir VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, patvirtintos informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 4.1 punkto sistemine analize, kuri patvirtina, jog darbdavio pareiga pranešti VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą bei darbdavio pareiga pateikti norminiuose aktuose nurodytoms institucijoms informaciją apie įdarbintą užsienietį yra du skirtingi pranešimai. Pažymėtina, jog toks pat pranešimo apie įdarbinimą reguliavimas nurodytas ir apelianto atstovės advokatės Valdos Grigonytės pateiktame VSDFV rašte (b. l. 67‑68) bei VSDFV internetiniame puslapyje. Minėtas skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi tokia aplinkybė apelianto atsakomybės nešalina, nes nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti. Bendrovės direktorius privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Taigi M. K. privalo organizuoti bendrovės veiklą taip, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atsakingi už darbuotojų priėmimą į darbą, atleidimą iš jo, praneštų apie naujų darbuotojų priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Be to, apygardos teismas pažymi, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas.
16. Kiti skundo argumentai dėl viešojo administravimo subjekto pareigų bei M. K. kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teisėtų lūkesčių nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šių skundo argumentų.
17. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo padarymas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Už šio administracinio nusižengimo padarymą M. K. buvo skirta 1 000 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs M. K. padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad nebuvo nustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, jis neteistas, dirba, baustas administracine tvarka, nėra duomenų, jog būtų baustas už analogiškus pažeidimus, konstatuoja, kad jam paskirta minimali bauda yra adekvati ir proporcinga jo padarytam nusižengimui.
18. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, apelianto kaltę įrodo jo paties, liudytojų I. S., T. O., L. V. parodymai, I. S. ir T. O. darbo sutartys, nelegalaus darbo tyrimo aktas, administracinio nusižengimo protokolas, todėl darytina išvada, jog surinkta pakankamai objektyvių aukščiau išdėstytų įrodymų, pagrindžiančių nelegalaus darbo faktą. Taigi apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog skundžiamu nutarimu apeliantas pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir teisingai nubaustas. Kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo, todėl M. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarimą nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.