Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2085-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
1S-2085-317/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-2085-317/2015
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00968-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria tenkintas prokuroro skundas ir atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1477 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartimi pritaikius nuteistojo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu M. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. sausio 23 d., jos pabaiga – 2016 m. kovo 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 5 mėnesiai ir 26 dienos.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, remdamasi Komisijos posėdžio 2015 m. rugsėjo 18 d. protokolu Nr. 1469, keturiems Komisijos nariams balsavus „už“ ir dviem Komisijos nariams balsavus „prieš“, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką, įvertintą pagal „OASys“ metodiką, padarė išvadą, jog yra pagrindas tikėtis, kad M. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi patenkino prokuroro skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1477 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos M. S., konstatuodamas, kad surinktų duomenų visuma, vis tik, neleidžia daryti išvados, kad M. S., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismo manymu, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti nei Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nei bausmės tikslai, o priešingai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, M. S. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis pataisos namuose dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra įvykdęs individualų socialinės reabilitacijos planą, dirba būrio tvarkiniu. Teigia, kad, nors per bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo baustas du kartus, tačiau nuobaudos nebegalioja, be to, jis net tris kartus buvo skatintas. Išėjęs į laisvę ketina gyventi kartu su mama ir įsidarbinti į ankstesnę darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą, juolab, kad įstatymas nereikalauja, jog lygtinai paleidžiamas asmuo turi būti visiškai pasitaisęs.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugsėjo 16 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. S. priklauso vidutinės rizikos grupei – 89 balai, o pagal įvertinimą net artima aukštai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, pastovaus darbo ir profesijos neturėjimas. Nuteistojo skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, M. S. laisvės atėmimo metu nepakankamai siekia pašalinti minėtus kriminogeninius veiksnius. Nors šiuo metu pataisos namuose jis dirba būryje bendro naudojimo patalpų tvarkiniu ir pasižymi teigiama darbine motyvacija, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra baigęs vos penkias klases, likusias klases iki aštuntos klasės – tik išklausęs, o jokios specialybės apskritai nėra įgijęs. Jos nesiekė įgyti ir būdamas pataisos namuose, o tai neabejotinai nedidina galimybių įsidarbinti išėjus į laisvę, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis laisvėje turi menką darbinę patirtį ir pragyvendavo iš laikinų, atsitiktinio pobūdžio darbų bei, galimai, iš nusikalstamu būdu gautų pajamų (anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Nuteistojo teiginių, kad laisvėję jis bus priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Aukštesnysis teismas šiame kontekste pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog tiek nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, tiek ir bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atsainus požiūris į specialybės įgijimą pataisos namuose verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, turėti legalų pragyvenimo šaltinį bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Juolab, kad, socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis neturi konkrečių ateities planų, linkęs gyventi šia diena, taip pat linkęs rizikuoti, yra lengvatikis, lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Be to, jis nelinkęs pasimokyti iš savo klaidų, kadangi priimdamas sprendimą, neįvertina ankstesnio patyrimo. Šios aplinkybės neleidžia teismui M. S. asmenybę vertinti itin teigiamai ir manyti, kad jis iš tiesų ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be to, socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad, nors nuteistasis šiuo metu iš tiesų neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau jis per bausmės atlikimo laikotarpį (mažiau nei trijų metų) buvo baustas drausmine tvarka du kartus ir nebaustas laikomas tik nuo 2015 m. balandžio 9 d., t. y. vos penkis mėnesius iki nuteistojo svarstymo Komisijos posėdyje. Ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kuriam, be kita ko, nepritarė du Komisijos nariai, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. S. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas