- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- II-176-659/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. A. U., nutarimą priėmusios institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, skundą dėl 2014-04-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Kelių policijos biuras) priimto nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Adomo A. U. skundas dėl 2014-04-15 Kelių policijos biuro priimto nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, paskirta 100 Lt bauda už tai, kad jis 2014-03-24 d. 22:50 val. ties Taikos pr. 76, Klaipėdos mieste, tamsiu paros metu vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nedegė dešinės pusės galinis gabaritinis žibintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareigūnas turėjo įvertinti, kad kaltės, net ir padarytos neatsargiai, nėra, nes jis negalėjo numatyti, ar pastebėti važiuodamas, kad galiniame gabaritiniame žibinte įmontuota kaitrinė elektros lemputė nedega, nes net autotransporto priemonės (duomenys neskelbtini) gamintojas nėra numatęs apie tai pranešti vairuotojui prietaisų skyrelyje esančių indikatorių pagalba. Pareiškėjas pažymi, kad prieš pradėdamas važiuoti, buvo vizualiai patikrinęs autotransporto priemonės žibintų veikimą ir važiavo įsitikinęs, kad visi žibintai šviečia. Lemputė atsitikinai nustojo švietusi jau transporto priemonei važiuojant. Esant nurodytai situacijai, mano, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, todėl prašo jo atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Kelių policijos biuras atsiliepime nurodė, kad nesutinka su A. A. U. skundo reikalavimais, nes pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, todėl prašo A. A. U. skundo netenkinti ir palikti galioti Kelių policijos biuro priimtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė ir paaiškino, kad automobilis 1995 metų laidos. Prietaisų skydelis rodo, kad yra įjungtos šviesos, tačiau apie sugedimą jokios informacijos prietaisų skydelis nerodo. Įvykio dieną degė žibintai, jokių problemų nebuvo. Prieš sėsdamas už vairo, visada apžiūri automobilį iš išorės. Tos lemputės kiekvieną kartą neišsuksi, kad patikrintum, ar ji veikia. Galima matyti gabaritinių šviesų veikimą, bet stabdžių lemputes, ar jos dega, nepamatysi. Automobilis techniškai tvarkingas, jo keisti nereikia. Prašo nutarimą panaikinti.
Kelių policijos biuro atstovas V. L. paaiškino, kad surašant protokolą, jie atsižvelgė į ATPK kodeksą. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo, todėl prašo palikti galioti institucijos priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą. Minėto straipsnio dispozicija yra alternatyvi, o tai reiškia, kad atsakomybei kilti pakanka padaryti bent vieną iš nurodytų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio normoje nėra išskirta viena ar kita kaltės forma, todėl šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.
Kelių eismo taisyklių 246 punkte numatyti atvejai, kada draudžiama važiuoti transporto priemone. Be kitų šiame punkte numatytų gedimų, 5 papunktis draudžia vairuoti transporto priemonę, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad A. A. U. transporto priemonę vairavo 2014-03-24 d. 22:50 val., t.y. tamsiu paros metu (b. l. 7). Aplinkybės, kad sustabdymo metu nedegė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinis gabaritinis žibintas, neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau A. A. U. teigimu, šis gedimas atsirado jau važiuojant transporto priemone, nes prieš sėsdamas už vairo jis įsitikino, kad dega visi automobilio žibintai. Vis dėlto, A. A. U. teiginiai, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo jis patikrino automobilio žibintų veikimą, vertintini kritiškai, nes nepagrįsti jokiais kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų patikimumą, atsižvelgia į A. A. U. charakterizuojančią medžiagą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. A. U. praeityje baustas net 10 kartų ir visi pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 8-13), o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. A. U. linkęs sistemingai nusižengti Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo ir pripažįsta įrodyta, jog A. A. U. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tad skundžiamas 2014-04-15 Kelių policijos biuro nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir A. A. U. skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
Administracinė nuobauda A. A. U. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
A. A. U. skundo netenkinti.
Kelių policijos biuro 2014-04-15 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.