Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. L., institucijos priėmusios nutarimą — Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados atstovui tyrėjui Gintarui Tamašauskui,

išnagrinėjęs R. L. (toliau — pareiškėjas) 2012-09-24 skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados tyrėjo 2012-09-05 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (toliau - skundas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad R.ir N. J. beveik ketveri metai laiko, nuo 2008 m., savo šiukšlių konteinerį neteisėtai stato šalia pareiškėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų bei langų. Nuo šiukšlių konteinerio nuolat sklinda nemalonus kvapas, jis yra bakterijų šaltinis. R. ir N. J. bei pareiškėjo gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), yra sublokuoti, su atskirais įėjimais. Tokio tipo gyvenamieji namai yra priskiriami prie trijų ir daugiau butų gyvenamųjų namų ir atitinka daugiabučio sampratą. Sublokuotus namus daugiabučiams pareiškėjas priskiria pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, kurio 7.3 p. numatyta gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai). Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog daugiabučio namo savininkams taikomi statybos reglamento reikalavimai dėl šiukšlių laikymo taisyklių, kurias detaliai apibrėžia STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 259.5 punktas, pagal kurio STR 259.5.6 papunktį šiukšlių konteinerio aikštelė turi būti įrengta ne arčiau kaip 10 m nuo daugiabučio pastato ir 3 m nuo vienbučio (dvibučio) namo langų ir durų bei atitinkamai ne arčiau kaip 3 ir 2 metrai iki sklypo ribos. Pareiškėjas, remdamasis minėtais teisės aktais, daro išvadą, jog R. ir N. J. piktybiškai statydami savo šiukšlių konteinerį šalia kaimyninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų ir langų elgiasi neteisėtai šiurkščiai pažeisdami minėto Statybos techninio reglamento nuostatas, nes neturi teisės laikyti savo šiukšlių konteinerio išorėje prie kito gyventojo lango.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados tyrėjas (toliau - policija), išnagrinėjęs pareiškėjo 2012-08-08 pareiškimą ir pagal jį surinktą medžiagą, 2012-09-05 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (toliau - nutarimas) (b. l. 7, 29).

Nutarime nurodoma, kad pareiškimo patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas gyvena sublokuotame vieno buto gyvenamajame name, nors pareiškėjo teigimu jis su šeima gyvena daugiabučiame name, tačiau tokio tipo namai nepriskirtini daugiabučiams, tokia prasme, kuria tai įvertina VĮ „Registrų centras“. Pareiškėjas pareiškime teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo samprata įtvirtinta įstatyme, tačiau konkrečiai nenurodo kokiame, o nurodo STR 1.01.09:2003, tačiau šis teisės normų aktas nėra įstatymas. Pareiškėjo nurodytame STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.3 p. yra nustatyti gyvenamosios paskirties pastatai, tačiau dėl šiukšlių laikymo taisyklių, kurias detaliai apibrėžia STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 259.5 p. - minėto STR 259.5.6 p. nurodomi reikalavimai dėl bendro šiukšlių konteinerio įrengimo, kuriuo naudojasi visi daugiabučio namo gyventojai. Pareiškėjo nurodytu atveju sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų tipo daugiabučiai namai naudojasi kiekvienas butas savo atskiru konteineriu, kuris yra statomas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Duotuoju atveju kaimynai R. ir N. J. savo šiukšlių konteinerį stato prie jiems nuosavybės teise priklausančio garažo. Kaip matyti iš surinktos medžiagos pareiškime minimi Statybos techniniai reglamentai apibrėžia šiukšlių konteinerių statymo sąlygas prie daugiabučių, bet ne sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, R, ir N. J. šiukšlių konteinerį stato savo jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype prie garažo, todėl jų veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių nenustatyta (b. l. 7, 29).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą prašo tenkinti; yra nustatyta šiukšlių tvarkymo tvarka, kaip jos turi būti laikomos, koks atstumas turi būti, visi turi laikytis tų nustatytų taisyklių, tačiau kaimynas J. ten laiko šiukšles piktybiškai, daro savo savavaldžiavimą, kas sukelia daug nepatogumų, nes labai smirda, kaimynas pastoviai laiko prie pat jo namo savo šiukšlių konteinerį; nors jis su kaimynu ir kalbėjo ne kartą prašydamas patraukti šiukšlių konteinerį, tačiau kaimynas nenori klausyti ir toliau piktybiškai atliekų konteinerį laiko prie jo namo, po langais, nes pareigūnai per daug atlaidžiai į tai žiūri.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiškėjo ir J. kaimynas; tik vieni J. ten laiko savo šiukšlių konteinerį, kuris labai smirda; savo atliekų konteinerį jis laiko arčiau prie savo namo, todėl niekam netrukdo, neužkliuvo, o J. savo atliekų konteinerį nuolat taip stato; tai netinkamas laikymas, net išplovimas nepadeda, vasarą labai smirda, daugiau niekas iš kaimynų taip nedaro.

Liudytojas Ž. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis savo šiukšlių konteinerio prie kaimyno langų taip nelaiko, tik tas kaimynas (J.) vienas taip daro, niekas kitas taip nesielgia, o J. neklauso jokių prašymų, visą laiką jis savo šiukšlių konteinerį laiko po kaimyno langais; jie visi yra naujakuriai, visi naujai pažįstami, jokių piktumų nėra, bet nežino, kodėl tas kaimynas J. taip daro; pareiškėjas ten gėles augina, o kitas kaimynas laiko ten atliekų konteinerį, nors jam pačiam taip niekas nedaro, jis to niekaip nesupranta, kodėl taip daro tas kaimynas, juk labai smirda, ypač vasarą, savo atliekų konteinerį jis laiko garaže.

Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas į jį kreipėsi pirmiau telefonu, po to el. paštu - domėjosi šiukšlių laikymo tvarka, taisyklėmis; jis irgi pasidomėjo, į „Kauno švarą“ kreipėsi, jie atliekų konteinerio vietos šiuo atveju nenurodo, turi laikyti tik savo teritorijoje arba savo garaže, bet kad būtų patogu išvežti viską „Kauno švaros“ darbuotojams; jis buvo nuvykęs į vietą su policijos pareigūnu, buvo ir tas kaimynas J., išklausė jo nuomonės, šiukšlės buvo laikomos tvarkingai, kaimyną informavo, o kaimynas pasakė, kad šiuo metu vyksta teismas, teismas nuspręs dėl konteinerio vietos, jis pats geruoju to konteinerio nepatrauks; kiti žmonės taip nedaro; dabar kaimynai jau nesutaria dėl gazono vietos, kas ir kam priklauso.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar asmens veika, kai šiukšlių (atliekų) konteineris statomas savo nuosavybės teise priklausančiame sklype, tačiau šalia kitam asmeniui priklausančio buto durų bei langų, turi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių ir dėl to pradėtina administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.

Pareiškėjas kreipdamasis į policiją su pareiškimu prašė asmenis traukti administracinėn atsakomybėn dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str.

ATPK 188 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą - savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, jog administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už savavaldžiavimą – tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, - nusikalstamą veiką - tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10 str., 11 str. 2, 3 d.).

Policija nutarime nurodė, kad pareiškėjas gyvena sublokuotame vieno buto gyvenamajame name, nors pareiškėjo teigimu jis su šeima gyvena daugiabučiame name, tačiau tokio tipo namai nepriskirtini daugiabučiams, tokia prasme, kuria tai įvertina VĮ „Registrų centras“. Be to, nutarime taip pat pasisakyta, jog pareiškėjas pareiškime teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo samprata įtvirtinta įstatyme, tačiau konkrečiai nenurodo kokiame, o nurodo STR 1.01.09:2003, tačiau šis teisės normų aktas nėra įstatymas.

Taip pat policijos nutarime pasisakyta, jog „pareiškėjas pareiškime teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo samprata įtvirtinta įstatyme, tačiau konkrečiai nenurodo kokiame, o nurodo STR 1.01.09:2003, tačiau šis teisės normų aktas nėra įstatymas“, todėl atkreiptinas policijos dėmesys, kad pareiškėjas procesiniame dokumente ir neturi pareigos nurodyti teisės aktų – juos privalo nurodyti viešojo administravimo institucija taikydama teisės aktus (normas) ir priimdama sprendimą.

Pareiškėjas savo 2012-08-08 pareiškime policijai rėmėsi Statybos techniniu reglamentu, tačiau policija priimdama nutarimą nurodė, kad „šis teisės normų aktas nėra įstatymas“, taip pat, kad „Statybos techniniai reglamentai apibrėžia šiukšlių konteinerių statymo sąlygas prie daugiabučių, bet ne sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, tuo tarpu R. ir N. J. šiukšlių konteinerį stato savo jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype prie garažo, todėl jų veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių nenustatyta“, be to, policijos atstovas teismo posėdžio metu, nurodė, jog STR taikyti šioje situacijoje netinka, nes tai tik taisyklės - techninių normų rinkinys, todėl teismas laiko būtinu pasisakyti dėl šioje byloje taikytinų teisės aktų.

Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 1 str. nurodyta, jog šis įstatymas nustato <...> statinių naudojimo ir priežiūros <...>, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.

Statybos įstatymo 44 str. nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Statybos įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 2 str. pateiktos sąvokos, kurios reikalingos apsibrėžiant ir šios bylos nagrinėjimo dalyką:

54 d. - normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Tai statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos;

61 d. - statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos;

72 d. - statinio naudojimas – esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti;

73 d. - statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu;

74 d. - statinio priežiūra – šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma vykdant statinio techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą;

76 d. - statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

Statybos įstatymo 8 str. apibrėžta normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema, kurios viena iš sudėtinių dalių yra ir statybos techniniai reglamentai (toliau - STR).

STR tai Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai <...>, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles (Statybos įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.).

Statybos įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, jog STR yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.

Statinių naudotojų pareigos prižiūrint statinį apibrėžtos Statybos įstatymo 40 str. Viena iš statinių naudotojų pareigų laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal Statybos įstatymo 4 str.

Vienas iš esminių statinio reikalavimų yra higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės (Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p.).

Statinių naudojimo priežiūrą atlieka viešojo administravimo subjektai, tame tarpe ir savivaldybių administracijos (Statybos įstatymo 42 str. 1 d. 3 p.). Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 42 str. 2 d.). 3. Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui (Statybos įstatymo 42 str. 3 d. 4 p.).

STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ yra įstatymo lydimasis teisės normų aktas (poįstatyminis teisės norminis aktas), nes sutinkamai su Statybos įstatymo 8 str. 1 d. 1 p. yra priimtas Vyriausybės įgaliotos institucijos - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (Žin., 2004, Nr. 23-721; 2012, Nr. 116-5894). STR teisės teorijos prasme yra techninio turinio socialinės teisinės normos (Teisės teorija/Alfonsas Vaišvila; Mykolo Romerio universitetas. 2 papildytas ir pataisytas leidinys. Vilnius: Justitia, 2004; p. 264; Teisės teorijos įvadas. 2 pataisytas ir papildytas leidimas. – Vilnius: leidykla MES, 2012; p. 274-275); pagal juridinę galią STR priskirtinas prie įstatymo lydimųjų aktų normų (Teisės teorija/Alfonsas Vaišvila; Mykolo Romerio universitetas. 2 papildytas ir pataisytas leidinys. Vilnius: Justitia, 2004; p. 288) arba poįstatyminių aktų teisės normų, poįstatyminių teisės norminių aktų (Teisės teorijos įvadas. 2 pataisytas ir papildytas leidimas. – Vilnius: leidykla MES, 2012; p. 307, 347).

Esant šioms aplinkybėms ir tokiam teisiniam reglamentavimui teismas policijos argumentus („STR nėra įstatymas, STR taikyti šioje situacijoje netinka, nes tai tik taisyklės - techninių normų rinkinys“, „Statybos techniniai reglamentai apibrėžia šiukšlių konteinerių :statymo sąlygas prie daugiabučių, bet ne sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, tuo tarpu pareiškėjo kaimynai šiukšlių konteinerį stato savo jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype prie garažo, todėl jų veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių nenustatyta“), atmeta kaip nepagrįstus ir neteisėtus - sutinka su pareiškėjo skundo argumentais dėl STR nuostatų taikymo.

Todėl STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ taikytinas ir pareiškėjo atžvilgiu, nes jame nustatyta daugiabučio gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistema, kuri taikoma įvertinant daugiabučius gyvenamuosius pastatus, prie kurių priskiriami vienbučiai namai urbanizuotose teritorijose, vienbučių namų poros, vienbučiai blokuoti namai ir kitokių tipų namai (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1.2.2, 1.2.3, 1.2.4, 4.11, 4.13, 4.14 pp.).

STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 2 punkte nurodyta, jog šis STR privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.

Gyvenamųjų pastatų esminio reikalavimo „Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga“ įvykdymas užtikrinamas visuma reikalavimų ir priemonių, numatomų gyvenamųjų pastatų sumanymo, projektavimo, statybos ir normalaus naudojimo metu bei statybos produktų kokybiniais rodikliais. Vienas iš šiuos reikalavimus sąlygojančių veiksnių yra kietųjų atliekų šalinimas (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 131.4 pp.).

STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ XV skirsnis numato reikalavimus inžinerinėms sistemoms, prie kurių priskiriamas ir šiukšlių šalinimas (Statybos įstatymo 2 str. 61 d., STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 249.6 pp.). Vienas iš dviejų buitinių atliekų šalinimo būdų yra buitinių atliekų (rūšiuotų ar nerūšiuotų) šalinimas bute sudedant į maišus ir nunešant į pastate esančias patalpas arba sklype įrengtas aikšteles buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 259.1.1 pp.). Buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti pastato sklype vietos įrengimui nustatyti reikalavimai nurodyti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 259.5 pp.: buitinės atliekos laikinai saugomos konteineriuose su uždaromais liukais (259.5.1 pp.); konteineriams saugoti įrengiama aikštelė su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo lietaus ir sniego bei patogia gyventojams (259.5.2 pp.); aikštelė turi būti aptverta ne mažesnio kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Likusi dalis skirta prieiti prie konteinerių. Priėjimas turi būti pritaikytas žmonėms su negalia ir atliekų automobiliams privažiuoti ir apsisukti (259.5.3 pp.); aikštelės dydis ir laikomas konteinerių skaičius nustatomas, įvertinant pastato projektuojamą butų ir gyventojų skaičių, jeigu pastatas mišrus, – dirbančiųjų skaičių, jų veiklos pobūdį ir intensyvumą, savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus buitinių atliekų surinkimo sistemai (konteinerių tipai, dydžiai, rūšiavimo prievolė, išvežimo būdai) (259.5.4 pp.); aikštelės dangos nuolydis ne didesnis kaip 2 %. Aikštelės nuolydis ir latakai formuojami taip, kad vanduo kuo trumpiausiu keliu patektų į trapus (259.5.5 pp.); aikštelė turi būti įrengta ne arčiau kaip 10 m nuo daugiabučio pastato (jau minėta, kad prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų priskiriamos vienbučiai namai urbanizuotose teritorijose, vienbučių namų poros, vienbučiai blokuoti namai ir kitokių tipų namai (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1.2.3, 1.2.4, 4.11, 4.13, 4.14 pp.)) langų ir durų ir ne arčiau kaip 3 m iki sklypo ribos. Šis atstumas nereikalingas, jeigu projektuojamo ir gretimo namo buitinių atliekų aikštelės liečiasi per sklypų atitvarą. Aikštelės turi būti įrengiamos prie įvažiavimų į sklypą (259.5.6 pp.).

Be to, Techninių reikalavimų statybos reglamente STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-27 Nr. 420 (Žin., 2000, Nr. 8-215; 2002, Nr. 106-4776), nurodyta, kad kietųjų atliekų šalinimo reikalavimai susiję su žmonių sveikatos apsauga nuo grėsmę keliančių medžiagų, objektų ar gyvų organizmų, esančių kietosiose atliekose, nes žmonių sveikatai pavojus gali kilti dėl: teršalų infiltracijos į gruntinius vandenis; dujų susidarymo, nemalonių kvapų ir skysčių plitimo atliekoms pūvant; atliekų išsisklaidymo aplinkoje (gyvūnai ar vėjas) ir dėl to galimo infekcijos plitimo; musių, kitų vabzdžių ir kirminų, kurie gali sukelti ligas, veisimosi (9.2, 10, 11, 47-50 pp.).

Pažymėtina, jog policija, tirdama pareiškimą, susikoncentravo ties viena aplinkybe, kurią akcentavo ir pareiškėjo ginčijamame nutarime – „pareiškėjas gyvena sublokuotame vieno buto gyvenamajame name, nors pareiškėjo teigimu jis su šeima gyvena daugiabučiame name, tačiau tokio tipo namai nepriskirtini daugiabučiams, tokia prasme, kuria tai įvertina VĮ „Registrų centras“, taip pat „Statybos techniniai reglamentai apibrėžia šiukšlių konteinerių :statymo sąlygas prie daugiabučių, bet ne sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, tuo tarpu pareiškėjo kaimynai šiukšlių konteinerį stato savo jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype prie garažo, todėl jų veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių nenustatyta“, todėl ši nutarime konstatuota faktinė aplinkybė laikytina tik policijos pareigūno subjektyvia nuomone. Galimai dėl to, jog šioje situacijoje policija nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė taikyti STR ir buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas nutarimas.

Taigi, aptarus minėtus teisės normų aktus, darytina išvada, jog pareiškėjo kaimynas - statinio naudotojas (Statybos įstatymo 2 str. 73 d.), jam nuosavybės teise priklausančiame sklype laikydamas buitines atliekas šiukšlių konteineryje neįsirengęs aikštelės buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti, kaip tai yra reglamentuota STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, pažeidė Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės norminių aktų nuostatas (Statybos įstatymo 1 str., 8 str. 2 d., 40, 44 str.), - tokioje jo veikoje galimai yra administracinių teisės pažeidimų požymių, tačiau tai yra ne šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Nors policijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis pats daug domėjosi, konsultavosi, skambino ir visur jam paaiškino, kad policija viską, kas įmanoma, jau padarė, tačiau teismas konstatuoja, kad policija visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišaiškino visų bylos aplinkybių, netinkamai taikė teisės aktus, kas sutrukdė išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus, todėl ir buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas (ATPK 7, 248 str.).

Esant šioms aplinkybėms policijos nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300, 301 str., 302 str. 1 d. 4 p., 4 d., 302², 302⁴ str.

nutaria:

Tenkinti R. L. 2012-09-24 skundą.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados tyrėjo 2012-09-05 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovadai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.