Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. 40 parų areštu;

- pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteista I. K., bet apylinkės teismo nuosprendžio ji neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su I. K. :

- 2010 m. gegužės 8 d. apie 19.50 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė įvairaus nedidelės vertės šios bendrovės turto už 317,60 Lt;

- 2010 m. gegužės 28 d. apie 18.25 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė dvejas elektronines svarstykles 118 Lt bendros vertės ir du skaitmeninius imtuvus 448 Lt bendros vertės – viso UAB (duomenys neskelbtini) turto už 566 Lt.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. Š. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės epizode jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 4 d. ir skirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas iš esmės neigia bendrininkavimą su I. K. pagrobiant skaitmeninius imtuvus iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir teigia, kad šiuos imtuvus I. K. pagrobė viena, jis nežinojo apie jos ketinimus antrą kartą grįžti į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir vogti skaitmeninius imtuvus, iš šios parduotuvės pagrobtų skaitmeninių imtuvų ji jam iškart nerodė, o apie iš minėtos parduotuvės I. K. pagrobtus skaitmeninius imtuvus ir jų pagrobimo aplinkybes jis sužinojo vėliau, iš Kėdainių atvažiavus prie Panevėžio. Kadangi minėtame epizode jis dalyvavo tik iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės pagrobiant bendros 118 litų vertės turtą, mano, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 178 str. 1 d. į BK 178 str. 4 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neigia apylinkės teismo išvadą, jog jis bendrininkavo su I. K. 2010-05-28 bendrai pagrobiant 566 vertės turto iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės Kėdainiuose, t. y. jis neigia vogęs du skaitmeninius 448 Lt vertės imtuvus bei žinojęs, kad juos pavogs I. K.. Tačiau, šis jo skundo argumentas, kolegijos įsitikinimu, yra nepagrįstas.

BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kuomet veika padaroma bendromis kelių, baudžiamojon atsakomybėn trauktinų, asmenų pastangomis. Kaltinant asmenis bendrininkavimu padarius konkrečias nusikalstamas veikas, pirmiausia būtina nustatyti tų nusikalstamų veikų sudėtį. Be to, turi būti konstatuota bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius (amžius, pakaltinamumas ir kt.), kad yra mažiausiai dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą ir supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Neatsiejamu bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ar pan.). Ir tik konstatavus visų aukščiau išvardytų požymių visumą galima teigti, jog konkretūs asmenys padarė atitinkamas nusikalstamas veikas bendrininkaudami.

Iš faktinių duomenų šioje baudžiamojoje byloje matyti, kad 2010-05-28 I. K. ir R. Š. atvyko į Kėdainius. Čia jie apie 18.25 val. atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kurioje I. K. iš lentynos paėmė žaislą ir laikydama jį rankoje, tiek kartu, tiek ir atskirai su R. Š., vaikščiojo po parduotuvę. Po kiek laiko, būdamas buitinės technikos skyriuje, R. Š. paėmė nuo lentynos skaitmenines svarstykles ir paslėpė jas po rūbais. Vėliau I. K. priėjo prie tos pačios lentynos, prie kurios tuo metu stovėjo R. Š., paėmė lentynoje buvusias kitas skaitmenines svarstykles ir paslėpė jas po savo drabužiais. Tada jiedu kartu nuėjo prie kasos, I. K. susimokėjo už žaislą, ir abu nuteistieji išėjo iš parduotuvės nesumokėję už pagrobtas skaitmenines svarstykles. Netrukus I. K. viena grįžo į tą pačią parduotuvę ir pagrobė du skaitmeninius imtuvus. Tokios įvykio sekos ir su tuo susijusių faktinių duomenų niekas neginčija. Iš to seka, kad R. Š. iš tiesų antrą kartą nebuvo užėjęs į parduotuvę ir asmeniškai ir tiesiogiai nedalyvavo pagrobiant du skaitmeninius imtuvus – tai padarė viena I. K..

Tačiau, tai nereiškia, kad apeliantas šiuo atveju negali būti laikomas šios nusikalstamos veikos bendrininku. Pirmiausiai, kaip matyti abiejų nuteistųjų parodymų, jiedu dar iki 2010 m. gegužės mėnesio ėmė gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, t.y. bendromis pastangomis ir iš abiejų gaunamų pajamų mokėjo už gyvenamąjį plotą, apmokėdavo už darželį ir pan. Abu nuteistieji neneigė, kad lėšas ar didesnę jų dalį ir gavo būtent pardavę 2010-05-08 ir 2010-05-28 pagrobtus daiktus. Antra, R. Š. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pagrobtus daiktus parduodavo dažniausiai jis ir stengėsi juos parduoti už pusę jų realios vertės. Tai reiškia, kad jiedu vogdavo svetimą turtą iš anksto paskaičiavę, kiek gaus pajamų juos pardavę. Tai yra labai svarbus momentas, nustatant nuteistųjų tyčios apimtį bei sprendžiant, ar šiuo atveju I. K. veiksmai pagrobiant du skaitmeninius imtuvus neturėtų būti laikomi vykdytojo ekscesu. Trečia, abiejų vagysčių, už kurias jie nuteisti skundžiamu teismo nuosprendžiu, jie veikė iš analogišku būdu – atvažiuodavo kartu, kartu užėję į prekybos centrą pirmiausiai apžiūrėdavo prekes, jas pagrobdavo ir slėpdavo dažniausiai po rūbais arba rankinėje; po to, kad nesukelti įtarimų vienas iš jų sumokėdavo už paimtą mažos vertės daiktą ir išeidavo iš parduotuvės. Abiejų nuteistųjų parodymai, kad prekybos centre vienas nežinojo ką daro kitas, yra neįtikinami, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams – taip jiedu elgiasi ne pirmą kartą, pagrobtus daiktus I. K. atiduodavo R. Š., o šis juos parduodavo. Būtent taip atsitiko ir pagrobus UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Ketvirta, priešingai nei parodymus duodami tvirtino nuteistieji, nėra jokių abejonių, kad jie 2010-05-28 į Kėdainius atvažiavo vogti, o ne nupirkti vaikui mažaverčio žaislo, ar pažiūrėti lygintuvų kainas. Apie tai leidžia spręsti byloje nustatytas faktas, jog jiedu Kėdainiuose, kaip minėta veikdami analogišku būdu, jau buvo padarę vagystę 2010-05-08. Kita vertus, pažiūrėti kainas ar nupirkti vaikui žaislą nebūtina neturint pinigų iš Panevėžio važiuoti į Kėdainius.

Visos šios aukščiau paminėtos aplinkybės, kolegijos įsitikinimu, rodo, jog 2010-05-28 visą UAB (duomenys neskelbtini) turtą R. Š. ir I. K. pagrobė veikdami bendrininkų grupe, t. y. į Kėdainius atvažiavo su tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdami pagal iš anksto apgalvotą planą jiedu iš pradžių kartu pagrobė dalį svetimo turto ir pasidėjo automobilyje, kuriuo buvo atvažiavę į Kėdainius, o iš karto po to – viena I. K., tačiau realizuodama bendrą abiejų susitarimą, pagrobė likusią dalį turto. Todėl, abiejų nuteistųjų veika šiame epizode yra kvalifikuota teisingai pagal BK 178 str. 1 d., nes jų bendrai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (390 Lt) dydį. Kitaip vertinti apelianto veiksmus ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 4 d. pagrindo nėra.

Nepatenkinus nuteistojo R. Š. prašymo perkvalifikuoti jo veiką, su kurio iš esmės siejamas ir jo reikalavimas sumažinti jam skirtą bausmę, nėra jokio pagrindo jam mažinti ir bausmės. Jam apylinkės teismo nuosprendžiu tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė bausmė yra teisingos – teismas atsižvelgė į BK 54 str. numatytus bausmės paskyrimo pagrindus, įvertino neigiamą apelianto asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas, teisingam bausmės paskyrimui, reikšmingas aplinkybes.

Todėl, keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį R. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.