- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 1-89-404/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01291-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Eleonoros Kudriavcevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-01291-15 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. L., a/k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1967-02-12 Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas: 1) 2014-07-15 pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimo bausme 6 mėnesius, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta laisvės apribojimo bausmė 4 mėnesiai, paskirtas įpareigojimas du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. gruodžio 24 d., apie 9⁰⁰ val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini), S. L. namuose, žodinio konflikto tarp mamos S. L. ir sūnaus A. L. metu, kaltinamasis A. L. priėjo prie ant lovos sėdinčios S. L., abiem rankomis suėmė jai už galvos, sudavė vieną kartą S. L. galvą į sieną, dėl ko S. L. nugriuvo ant lovos, taip nukentėjusiajai S. L. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: 2015-01-08 tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“, kuriuo Klaipėdos AVPK Plungės RPK VPS PP vyresnysis tyrėjas P. Š. pranešė apie tai, kad 2015-01-07 gautas anoniminis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, A. L. fiziškai ir psichiškai smurtauja prieš savo motiną S. L.. Nuvykus nurodytu adresu S. L. pareiškė, kad 2014 m. nuo gruodžio 19 iki 24 dienos, tuo laikotarpiu, ryte sūnus A. L., paėmęs rankomis jai už galvos, trenkė galvą keletą kartų į sieną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė (b.l. 5-8); nukentėjusiosios S. L. parodymais, kad 2014 m. gruodžio mėnesį, žino, kad Kūčių vakarą ji į bažnyčią nebenuėjo dėl galvos svaigimo, ryte apie 9⁰⁰ val., tikslaus laiko neprisimena, atsikėlusi apsirengė, o sūnus A. L. atsikėlęs kažkur išėjo. Namo grįžo, kaip jai atrodo, neblaivus. Kada jis grįžo, dėl galvos sutrenkimo neprisimena. Sūnus A. L. pradėjo jai sakyti, kad ji čia negyvens, kad užmuš ją. Ji jam atsakė, kad butas ne jo. Tada jis, priėjęs prie jos, sėdinčios lovoje, suėmęs abiem rankomis jai už galvos, stipriai jos galvą trenkė į sieną. Smūgis buvo toks stiprus, kad jai net galva apsisuko ir iš skausmo ji parkrito kairiuoju šonu ant pagalvės. Tada sūnus A. L. išbėgo per duris ir iki šiol jis nėra dar pasirodęs. Po šio įvykio ji užsirakino duris ir jo daugiau nebeįsileis. Iki šio įvykio viskas buvo gerai, nes sūnus A. L. turėjo darbą. Kai gavo pinigų, jis į darbą nebėjo, gėrė dieną iš dienos. Jos pinigų neprašydavo. Sūnus A. L. parėjo pas ją po vyro mirties -2014-03-18, gyveno dviese vieno kambario butuke. Dėl galvos sutrenkimo ji į medikus nesikreipė, nors jautėsi blogai, sutriko atmintis, vaikščiojant tarsi kojos užtirpsta. Ji nežino kas apie šį įvykį informavo policiją. Nori, kad sūnus A. L. pas ją neitų ir net nesiartintų (b.l. 11); įtariamojo A. L. parodymais, kad jis iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas, ir parodė, jog jis neprisipažįsta, kad, suėmęs mamai S. L. galvą daužė į sieną. Tai galėjo būti 2014 m. gruodžio 24 d., nes žino, kad buvo Kūčių rytas, kai neberado savo 300 litų, kuriuos laikė sekcijos stalčiuje. Pinigų turėjo, nes buvo gavęs atlyginimą. Šiuo metu jau nebedirba. Pradėjo motinos S. L. reikalauti, kad atiduotų jo pinigus. Ji sakėsi neėmusi. Dėl to su mama S. L. susibarė. Ėjo link jos, o ji pradėjo spardytis kojomis. Tada stovinčią mamą S. L. pastūmė ir ji krito į lovą. Gal krisdama ir galėjo į sieną susitrenkti galvą, bet jis tikrai jos už galvos neėmė ir netrankė. Po viso to išėjo iš namų. Šiuo metu gyvena visur, kas priima, pastovios gyvenamosios vietos neturi, nes motina S. L. į namus nebeįsileidžia. Supranta, kad, stumdamas motiną S. L., blogai pasielgė, bet susinervino dėl jo paimtų pinigų (b.l. 18); akistatos protokolu iš kurio matyti, kad akistatos metu tarp nukentėjusiosios S. L. ir įtariamojo A. L., tiek nukentėjusioji S. L., tiek įtariamasis A. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 19).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Surinkti įrodymai įrodo kaltinamojo A. L. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui – mamai S. L., jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė savo pareiškime prašo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti 6 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 2 mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme ir dydžiu. (b.l. 30).
Skiriant bausmę A. L. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.
Už A. L. padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, todėl, teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 str. 2 d., bei teisingumo principas gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 63 (šešis) mėnesius, įpareigojant nuteistąjį 2 (du) mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų.
A. L. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Išaiškinti A. L., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.