Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-29-334/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
AN2-29-334/2019
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00152-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-29-334/2019
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00152-2018-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (toliau – pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M., (duomenys neskelbtini) 2018-09-09, 20 val. 30 min. iki 2018-09-09, 20 val. 30 min., neužtikrino, kad du jo šunys, kurių vienas belgų aviganis, o kitas Lietuvos skalikų mišrūnas, be priežiūros nepatektų į viešąsias vietas, dėl ko abu šunys, būdami palaidi gatvėje, lodami užpuolė E. K., taip ją išgąsdindami bei sudarydami realią grėsmę jos sveikatai ir turtui. Tokia savo veika A. M. pažeidė Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 10 punktą, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje padarymo ir nubaustas 50 Eur dydžio bauda be gyvūnų konfiskavimo. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, jog A. M., būdamas belgų aviganio ir Lietuvos skalikų mišrūno savininkas, nesiėmė visų priemonių, kad jo laikomi šunys nepatektų be priežiūros į viešą erdvę ir nesukeltų grėsmės E. K. sveikatai ir turtui.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu A. M. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, prašydamas panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4. Skunde teigiama, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent A. M. priklausantys šunys užpuolė E. K. - byloje nėra pačios E. K. paaiškinimų, nėra nustatyta kokios būtent aplinkybės patvirtina realią grėsmę pastarosios sveikatai ir turtui, nėra duomenų iš Pagalbos centro 112, kurie patvirtintų, jog būtent E. K. skambino 112 ir pranešė apie įvykį. Teigia, kad įvykio metu jis buvo namuose, o jam priklausantys šunys apie 21 val. 30 min. lakstė po sodybos teritoriją ir E. K. užpulti negalėjo. Nurodo, kad policijos pareigūnų užfiksuotas faktas, jog jo šunys laksto netoli tiltelio, padarytas ne įvykio metu, bet 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po įvykio.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į skundą Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas R. Č. nesutinka su pateiktais reikalavimais ir teigia, kad administracinio nusižengimo byla dėl A. M. padaryto administracinio nusižengimo, išnagrinėta teisingai, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo. Atsiliepime nurodoma, kad teismas posėdžio metu išaiškino A. M. teisę prašyti iškviesti nepilnametę E. K. į teismo posėdį ir ją apklausti, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, o aplinkybė, kad 2018-09-11 A. M. priklausantys šunys buvo rasti be priežiūros palaidi, sudaro pagrindą manyti, kad A. M. neužtikrina, jog jam priklausantys šunys nepatektų į viešąsias vietas ne tik įvykio metu, bet ir kitomis dienomis bei parodo, kaip aplaidžiai jis prižiūri šunis. Teigia, kad apeliaciniame skunde pateikti A. M. teiginiai, prieštarauja ne tik jo paaiškinimams duotiems apklausos metu, bet ir teisminio nagrinėjimo metu, kuomet paties A. M. atsakymai leido daryti pagrįstą išvadą, pripažinus padarius administracinį nusižengimą.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Pažeidėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2018-09-09, 20 val. 30 min. iki 2018-09-09, 20 val. 30 min., neužtikrino, jog du jo šunys, kurių vienas belgų aviganis, o kitas Lietuvos skalikų mišrūnas, be priežiūros nepatektų į viešąsias vietas, dėl ko abu šunys, būdami palaidi gatvėje, lodami užpuolė E. K., taip ją išgąsdindami bei sudarydami realią grėsmę jos sveikatai ir turtui. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu ir teigia, kad įvykio metu jo šunys lakstė po sodybos teritoriją ir E. K. užpulti negalėjo. Taigi ši administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

9. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų juos vertinant. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas yra motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. ANK 569 straipsnyje pateikta įrodymų administracinio nusižengimo byloje sąvoka. Pagal šią teisės normą, administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai gali būti nustatinėjami visomis įstatyme numatytomis priemonėmis. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pažeidėjo nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį įrodo liudytojų T. K., J. G., E. J. parodymai bei jų apklausos protokolai, administracinio nusižengimo protokolas, 2018-09-09 T. K. pareiškimas, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, fotonuotraukos bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Iš šių duomenų matyti, kad liudytojų T. K. ir J. G. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, juos papildo liudytojo E. J. parodymai bei kiti bylos įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

11. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent pažeidėjui priklausantys šunys be priežiūros pateko į viešąją erdvę ir lodami užpuolė E. K., taip ją išgąsdindami bei sudarydami realią grėsmę jos sveikatai ir turtui. Pažeidėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent jo šunys užpuolė E. K., atmetami kaip nepagrįsti. Antai, liudytojas T. K. parodė, jog nurodytą dieną, vakare, jo dukra E. K. išvažiavo su dviračiu pasportuoti. Maždaug apie 21 valandą jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, jog jo dukrą užpuolė du palaidi šunys ir, kad ji nuo jų slepiasi po tiltu. Jis iš karto atvyko į įvykio vietą, ir rado dukrą po tiltu, kuri paaiškino, jog važiuojant dviračiu ją užpuolė du palaidi šunis ir ji nuo jų bėgo slėptis po tiltu, todėl susibraižė rankas ir griūdama apgadino telefono ekraną. Ji buvo labai išsigandusi, nusibrozdinusi rankas, visa šlapia. Dukra pati paskambino į pagalbos centrą 112, nes jis taip yra dukrą išmokęs, jog ištikus bėdai ji iš karto skambintų tuo telefonu. Liudytoja J. G. parodė, jog tą dieną, vakare, sugrįžusi namo rado dukrą E. K., kuri jai papasakojo, jog ją važiuojant dviračiu prie tilto per upelį užpuolė du palaidi šunys ir dėl to ji bėgo nuo jų slėptis po tiltu. Bėgdama po tiltu ji susidilgino rankas, apsibrozdino, buvo išsigandusi. Kaip matyti, liudytojai T. K. ir J. G. negalėjo įvardinti kieno šunys lakstė palaidi ir užpuolė E. K., tačiau iš T. K. parodymų taip pat matyti, kad sužinojęs apie šunų užpultą dukrą, nuėjo į jos nurodytą vietą ir rado ją pasislėpusią po tiltu, gatvėje lakstė du dideli rudos spalvos šunys, kuriuos pavijus, jie nubėgo į netoliese esančią sodybą, kuri, kaip vėliau nustatyta, priklauso A. M.. Liudytojas E. J. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes. Jis parodė, jog nurodytu laiku, jis gavo užduotį vykti į (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškinti kieno palaidi šunys užpuolė E. K.. Iš gauto pranešimo buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) , ant tilto per upelį du palaidi šunys užpuolė mergaitę, kuri labai išsigando. Atvykus į nurodytą vietą, prie upelio ir per jį einančio tilto, jie pamatė du palaidus didelius šunis, kurie laisvai bėgiojo (duomenys neskelbtini) gatve. Nustačius, jog šunys priklauso A. M., jie atvyko į sodybą, tačiau nei jis, nei kita pareigūnė iš automobilio nelipo, nes prie jų automobilio pribėgo tie patys du šunys. Jis bandė signalu išsikviesti iš namo šeimininką, tačiau niekas neišėjo. Kad A. M. priklausantys šunys buvo palaidi, patvirtina ir administracinėje byloje pateiktos fotonuotraukos. Pats pažeidėjas A. M., tiek tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje parodė, kad jo sklypo teritorija yra neaptverta ir jo šunys palaidi bėgioja po visą sodybos teritoriją, kurią sudaro 3,5 ha ploto, ir tik naktį jis juos uždaro. Be to, jis neatmetė galimybės, kad jo šunys galėjo nubėgti prie tiltelio ir išgąsdinti mergaitę. Taigi abejoti, kad būtent A. M. priklausantys šunys be priežiūros palaidi bėgiojo viešoje erdvėje ir užpuolė E. K., nėra pagrindo, juolab, kad jokių kitų gyvūnų aplinkui nebuvo.

12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas pasireiškė teisinės pareigos nevykdymu, t. y. pažeidėjas nesilaikė Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. Nr. 1-AĮ-762 „Dėl gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklių 10 punkte nustatyto reikalavimo, neužtikrino, kad jo laikomi šunys nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas bei Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalie 3 punkto nuostatų, kurioje nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Kitaip tariant A. M. neveikimas, sukėlė padarinius, t. y. jo laikomi šunys būdami palaidi ne tik pateko į viešąją vietą, bet ir lodami išgąsdino E. K.. Pažymėtina, kad tarp pažeidėjo veikos ir padarinių yra akivaizdus priežastinis ryšys, kadangi A. M. laikomi šunys lakstė palaidi viešose vietose ir sukėlė realią grėsmę nukentėjusiosios E. K. sveikatai ir turtui. E. K. susidilgino rankas, apsibrozdino, patyrė išgąstį (šį faktą patvirtino liudytojai T. K. ir J. G.). Vien tai, kad mažametė E. K. nebuvo apklausta kaip liudytoja apie įvykio aplinkybes, nepaneigia pažeidėjo veikoje esant visus būtinus administracinio nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį požymius. Kaip matyti, teismo posėdžio metu, teismas išaiškino A. M. teisę prašyti kviesti į teismo posėdį ir apklausti mažametę E. K., tačiau jis šia teise nepasinaudojo ir neprašė, kad teismas iškviestų apklausai nukentėjusiąją E. K.. Pažymėtina, kad prašymo apklausti mažametę E. K., pažeidėjas neišreiškė ir pateikdamas apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui.

13. Sutiktina su pažeidėjo teiginiais, kad policijos pareigūnas E. J. užfiksavo A. M. priklausančius šunis lakstančius palaidus netoli tiltelio ne įvykio dieną, o 2018 m. rugsėjo 11 d., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. A. M. priklausantys šunys lakstė palaidi (duomenys neskelbtini) gatvėje, juo labiau, kad administracinio nusižengimo byloje yra ir fotonuotraukos darytos būtent 2018 m. rugsėjo 9 d., kuriose matyti, jog minėti šunys yra palaidi.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prieš tai aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad pažeidėjas nesilaikė jam, kaip gyvūnų laikytojui, administracinio nusižengimo protokole nurodytų pareigų, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas visiškai pagrįstai. Skunde pažeidėjo dėstomi teiginiai, jog administracinio nusižengimo byloje nėra Pagalbos centro garso įrašų, pažeidėjo veikos pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Neabejotina, kad A. M. priklausantys šunys be priežiūros lakstė palaidi viešoje erdvėje ir sukėlė grėsmę E. K. sveikatai ir turtui, o tai veikos kvalifikavimui yra svarbiausia.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė iš esmės pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja Danutė Švitinienė