Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-04-26 · Administracinė byla Nr. eTA-379-602/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-09-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
eTA-379-602/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01976-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
Atsakovas
R. M.
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-379-602/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01976-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ prašymą atsakovui R. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo R. M. 243,17 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir 12,50 Eur delspinigių.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Atsižvelgus į Rinkliavos nuostatų 8 punktą, rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys, todėl šiuo atveju atsakovas privalėjo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus m., (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. M. su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad jokio kreipimosi atsakovas nėra gavęs nei iš pareiškėjo, nei iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Teigė, jog atsakovas ne?ra rinkliavos moke?tojas, atlieku? ture?tojas, nes nesudaro atlieku?. Pareis?ke?jas atsakovui ne?ra perdavęs taros (konteinerio ar laikino konteinerio atliekoms rinkti). Taip pat pareiškėjas ne?ra naudos gave?jas (ne?ra rinkliavos mokesc?io rinke?jas), tarp atsakovo ir pareis?ke?jo ar Vilniaus miesto savivaldybe?s ne?ra konkliudentiniu? veiksmu?, sutarties.

5. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išreikštą poziciją, ją grindė iš esmės visais argumentais, nurodytais atsiliepime.

6. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo objektuose ((duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje) nėra vykdoma veikla, nėra gyvenama, nėra suteikta panauda, nėra nuomininkų, atsakovas nėra rinkliavos mokėtojas (nepatenka į mokesčio objektą), nesudaro jokių atliekų, todėl atliekos nėra surenkamos, perduodamos, taigi į atliekų tvarkymo sistemą nepatenka. Teigė, jog pareiškėjas nesąžiningai taiko dvigubą apmokestinimą bei reikalavimą, kadangi taiko Rinkliavos nuostatų 8.6. punktą daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai. Manė, jog tokiu atveju negali būti atsakovui priskaitoma papildoma prievolė mokėti už tą patį ir tuo pačiu pagrindu bei dėl to paties dalyko.

7. Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str. 3 d.).

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai iš atsakovo R. M. 243,17 Eur vietinės rinkliavos, nesumokėtos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir 12,50 Eur delspinigių.

9. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. susidariusios 243,17 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

10. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu. Remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (patalpos / butų paskirties ir negyvenamoji patalpa – slėptuvė), taip pat gyvenamosios paskirties pastatas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, bei vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

11. Nurodė, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai apie įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos ar kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs. Bylos duomenys patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. atsakovas vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė 243,17 Eur skola. Atsakovo argumentus, kad jis vietinės rinkliavos mokėti neturėjo, nes turto buvimo vietoje nėra vykdoma veikla, nėra gyvenama, nėra suteikta panauda, nuoma ir pan., teismo įvertinti kaip nereikšmingi. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į savivaldybę, prašydamas suteikti lengvatą, atleisti nuo rinkliavos mokėjimo ir t. t.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 12,50 Eur delspinigius, susidariusius atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku. Rinkliavos nuostatų 83 ir 84 punktuose numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Pagal šių nuostatų 86 punktą delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Rinkliavos nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta Rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, teismas pareiškėjo prašymą priteisti 12,50 Eur delspinigius laikė pagrįstu ir tenkino.

III.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti pilna apimtimi. Netenkintus prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tuomet pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

14. Atsakovas teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neatitinka teisinio reglamentavimo, pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas, teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, neteisingai išsprendė bylą.

Šalies argumentai

15. Pareiškėjas prašyme reikalauja, kad būtų priteista rinkliava jo naudai, o ne Vilniaus miesto savivaldybei, nors pagal teisinį reglamentavimą imperatyviai nustatyta, jog už atliekas rinkliavos mokesčio įmoka turi būti sumokėta į savivaldybės biudžetą ir savivaldybės naudai (Rinkliavų įstatymo 13¹ str. 1 d.), bet ne pareiškėjui (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1340-643/2019). Atsakovo vertinimu, šiuo atveju į bylą turėjo būti įtraukta Vilniaus miesto savivaldybė.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas nenustatė, kokį pareiškėjas sprendimą įgyvendina ar vykdo, taip pat nenustatė, ar Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje atsakovas: (i) turi / neturi atliekas; (ii) ar sudaro / nesudaro atliekas; (iii) perduoda / neperduoda (patenka / nepatenka) į atliekų tvarkymo sistemą atliekas; (iv) iš pareiškėjo gavo / negavo konteinerį (tarą) atliekoms surinkti ir kaupti (perdavė / neperdavė pareiškėjas konteinerį). Teismas nenustatė, ar pareiškėjas atsakovui paskyrė / nepaskyrė konteinerį (tarą) atliekoms surinkti ir kaupti bei perduoti į tvarkymo sistemą. Teismas nenustatė, ar pareiškėjas, įtraukęs / neįtraukęs atsakovą į atliekų turėtojų (sudarytojų) registrą (sąrašą) pareiškėjo sistemoje, taip pat teismas šio registro (sąrašo) neišreikalavo, jo sudarymo tvarkos aprašo (nuostatų) neišreikalavo.

17. Atsakovas prašė pripažinti pareiškėjo atstovo dalyvavimą būtinu teismo posėdyje, tačiau teismas išnagrinėjo bylą neatvykus atstovui ir jam nedalyvaujant.

18. Atsakovas reiškė prašymus ir reikalavimus išreikalauti įrodymus bei duomenis, registrą, sąrašą apie atliekų turėtojus, atliekų surinkimą, rinkliavos mokėtojus, ištirti Rinkliavos nuostatų prieštaravimą, tačiau teismas atsakovo prašymo neišsprendė. Teismas nepasisakė dėl Rinkliavos nuostatų (redakcijų) prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymui, Atliekų tvarkymo įstatymui, Rinkliavos įstatymui ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui.

Žemesnės instancijos teismas

19. Nuo 2021 m. spalio 1 d. įsigaliojo sąvoka, kad laikino naudojimo komunalinių atliekų konteineriai – komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, skirti naudoti neįregistruotų ir neregistruotinų nekilnojamojo turto objektų (pvz., lauko kavinių, laikinų prekybos ir paslaugų teikimo vietų, kioskų, paviljonų ir kt.) valdytojams, tačiau atsakovui nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamasis turtas įregistruotas, atsakovo nekilnojamasis turtas nepatenka į nekilnojamojo turto objekto apibrėžimo sąvoką, neatitinka minimos sąvokos, todėl nėra nekilnojamojo turto objektas. Be to, atsakovas nėra gavęs konteinerio. Taip pat nuo 2021 m. spalio 1 d. įsigaliojo Rinkliavos nuostatų 8 ir 8.1 punktų nuostatos, kuriose nurodyta, kad vienas iš rinkliavos mokėtojų yra laikomas nekilnojamojo turto objekto savininkas, tačiau, kas yra laikoma nekilnojamojo turto objektu, nėra tiksliai apibrėžta.

20. Akcentuoja, kad adresu, (duomenys neskelbtini), Vilnius, nei kitu adresu ((duomenys neskelbtini)), nėra deklaruotų gyventojų, pareiškėjas neįrodė, jog yra deklaruotų gyventojų, todėl prašymas ir reikalavimas pagal Rinkliavų nuostatų 1 priedą netenkinamas.

21. Atsakovas nėra laikytinas rinkliavos mokėtoju Rinkliavų nuostatų prasme, nes nėra nekilnojamojo turto objekto savininkas, atliekų turėtojas, atsakovui nėra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta mokestinė prievolė mokėti, pareiškėjas nepateikė į bylą sprendimo ir argumentų, nenurodė apie atsakovo atžvilgiu priimtą sprendimą.

Šalies argumentai

22. Pareiškėjo prašymas ir reikalavimas nepakankamas, neargumentuotas, nemotyvuotas, neišsamus, neaiškus, be įrodymų, faktiškai ir teisiškai nepagrįstas, nėra priimtas tuo metu ir darbas galiojančių teisės aktų reikalavimais, grindžiamas kokiu nors individualiu sprendimu ar individualiu administraciniu aktu, atsakovo neinformavo, įteikimo įrodymų nepateikė, todėl savo esme prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui.

23. Atsakovas akcentuoja, kad nekilnojamojo turto savininkas (atsakovas) savaime netampa atliekų turėtoju dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisėmis jam priklausančio turto (turėjimo), įstatymais tokia tvarka nepatvirtinta. Rinkliavų nuostatai nesuderinami su Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, Rinkliavų įstatymu, Nekilnojamojo turto įstatymu. Atsakovo nuomone, tikslinga visapusiškai ir išsamiai ištirti, ar Rinkliavų nuostatai neprieštarauja Nekilnojamojo turto mokesčio ir kitiems įstatymams bei teisės aktams.

Šalies argumentai

24. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo argumentai, jog jam teisės aktai neturėtų būti taikomi ir neturėtų būti skaičiuojama rinkliava, yra nepagrįsti. Teigia, kad pareiškėjas yra iš Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuriam pavesta funkcija išieškoti skolas ir vykdyti teisminį skolų išieškojimą, todėl pareiškėjas yra tinkama proceso šalis.

26. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 10.3 punktu, rinkliavos mokėtojai privalo naudoti jiems priskirtą konteinerį mišrioms komunalinėms atliekoms šalinti, o tais atvejais, kai konteineris nepriskirtas, kreiptis į administratorių dėl naudojamo konteinerio priskyrimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad teismas nenagrinėjo, koks konteineris priskirtas atsakovui, laikytini teisiškai nepagrįstais, nes nedarė įtakos rinkliavos paskaičiavimo tvarkai. Jeigu atsakovas individualaus konteinerio neturėjo ir nesikreipė į pareiškėja dėl tokio konteinerio priskyrimo, tai nesudaro pagrindo nesilaikyti teisės aktuose nustatytos pareigos ir negali turėti įtakos prievolės vykdymui.

27. Pareiškėjas pažymi, kad teismo proceso metu buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo neatvykus šaliai ar jo atstovui, nutarta nepripažinti pareiškėjo atstovo dalyvavimo būtinu, o bylą nagrinėti pareiškėjo atstovo nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimų nebuvo, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismo sprendimą laikyti nepagrįstu ar neteisėtu.

Atsiliepimas

28. Atsakovas teigia, kad jis pareiškė prašymus ir reikalavimus išreikalauti įrodymus bei duomenis, registrą, sąrašą apie atliekų turėtojus, atliekų surinkimą, rinkliavos mokėtojus, ištirti Rinkliavos nuostatų prieštaravimą, tačiau teismas tokio prašymo neišsprendė, neišreikalavo duomenų ir registro (sąrašo). Pareiškėjas daro išvadą, kad viso atliekų tvarkymo registro, įskaitant informacijos apie atliekų turėtojus ir rinkliavos mokėtojus įtraukimas į bylą ne tik apsunkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų koncentruotumo principo įgyvendinimą, tačiau ir neturėtų įtakos bylos nagrinėjimo rezultatui, priešingai, toks informacijos išreikalavimas pažeistų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) (toliau – ir BDAR) reikalavimus ir neatitiktų teismo proceso tikslų. Pažymi, kad į bylą buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog teismas galėtų priimti pagrįstą ir teisės aktais paremtą sprendimą.

29. Atsakovas nurodo, kad rinkliavos paskaičiavimo pagrindas yra atliekų turėjimas ir atsižvelgiant į tai, jog byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovas turi atliekų, atitinkamai neįrodyta ir jo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjo vertinimu, tokia atsakovo pozicija nepagrįsta nei teisės aktais, nei galiojančia teismų praktika.

30. Atsakovas teigia, kad įregistruotas, jam priklausantis nekilnojamasis turtas nepatenka į nekilnojamojo turto objekto apibrėžimo sąvoką, neatitinka minimos sąvokos ir reiškia, jog nėra nekilnojamojo turto objektas. Pareiškėjas, vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 3 punktu ir priedo Nr. 1 aštuoniolikta eilute, teigia, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo nekilnojamojo turto objektas nepatenka į rinkliava apmokestinamo turto sąrašą. Taip pat akcentuoja, kad rinkliavos mokėtojai, ketinantys pasinaudoti lengvata, turi pateikti atitinkamos formos prašymą ir įrodymus, jog nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi. Kadangi atsakovas nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu fakto nedeklaravo ir to neįrodė nagrinėjamoje byloje, atsakovo argumentai apie asmenų deklaravusių gyvenamąją vietą objektuose nebuvimą laikytini neturinčiais įtakos teismo sprendimui ir nesudaro pagrindo jį kvestionuoti.

31. Pažymi, kad byloje nenagrinėtinas prašymas dėl teisės akto teisėtumo tyrimo, jeigu jis yra pateiktas neaiškiai, neišsamiai, yra nemotyvuotas ir abstraktus, kuriame nėra tiksliai nurodoma, kurio įstatymo ir kuriai nuostatai tiriamas teisės aktas galimai prieštarauja. Taip pat pagal ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktą tais atvejais, kai teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo, teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismas neturėjo pagrindo nagrinėti atitinkamo prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos 243,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., ir 12,50 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ prašymą.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

35. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl pareiškėjo (savivaldybės įmonės ,,Vilniaus sistemos atliekų administratorius“) kaip netinkamos proceso šalies.

36. Rinkliavos nuostatų 5 punkte numatyta, kad rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą vykdo savivaldybės įmonė ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Nesumokėtą rinkliavą administratorius (savivaldybės įmonė ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant galimybę vykdyti neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių ir antstolių paslaugomis. Administratorius turi teisę išdėstyti rinkliavos mokėjimus pagal sudarytus skolų grąžinimo grafikus (90 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas yra tinkama proceso šalis. Šią išvadą, be kita ko, patvirtina ir išnagrinėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos dėl vietinės rinkliavos priteisimo, kuriose viena iš proceso šalių laikyta – savivaldybės įmonė ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (žr., pvz., 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-497-624/2023; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1460-662/2023; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-226-575/2022 ir kt.).

37. Atsakovas teigia, kad prašė pripažinti pareiškėjo atstovo dalyvavimą būtinu teismo posėdyje, tačiau teismas išnagrinėjo bylą neatvykus pareiškėjo atstovui ir jam nedalyvaujant. Dėl pareiškėjo atstovo dalyvavimo nepripažinimo būtinu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Taigi, ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu, be kita ko, į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jos negalima nagrinėti bylos, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokio poreikio nenustatė, o atsakovo reikalavimas išreikalauti atitinkamus duomenis (Registrą, sąrašą apie atliekų turėtojus, atliekų surinkimą, rinkliavos mokėtojus), nelaikytinas pakankamu pagrindu bylos nagrinėjimą atidėti. Be to, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio matyti, kad teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, nutarė papildomai neišreikalauti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pripažinti pareiškėjo dalyvavimą būtinu.

38. Atsakovas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Rinkliavos nuostatų (jo redakcijų) prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymui, Atliekų tvarkymo įstatymui, Rinkliavos įstatymui ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad tikslinga visapusiškai ir išsamiai ištirti, ar Rinkliavos nuostatai neprieštarauja Nekilnojamojo turto mokesčio ir kitiems įstatymams bei teisės aktams.

Žemesnės instancijos teismas

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto <...>; bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką <...> (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3093-624/2021).

40. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra nurodęs argumentų, kuriais galėtų būti pagrindžiamos abejonės dėl Rinkliavos nuostatų ar jų atskirų dalių, kurių taikymas yra aktualus byloje, prieštaravimo aukštesnės teisinės galios normoms. Pareiškėjo nurodyti argumentai nepagrindžia būtinybės ištirti Rinkliavos nuostatų ar kurios nors jų dalies teisėtumą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių byloje, kurios sudarytų pagrindą abejoti Rinkliavos nuostatų, ar jų atskirų dalių, taikytinų byloje, teisėtumu, todėl atsakovo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą atsisakytina tenkinti.

41. Pagal Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 7.5 papunktį rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.

42. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 p.). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 p.). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 p.). Kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (Rinkliavos nuostatų 36 p.).

43. Analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir Rinkliavos nuostatų redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. Pagal šią Rinkliavos nuostatų redakciją, rinkliavos mokėtojas – Rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 p.); rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (39 p.); rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasis Nuostatais, apskaičiuoja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (50 p.); apskaičiuotą rinkliavą savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ nurodo rinkliavos mokėjimo pranešime (51 p.); mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą NTO nurodoma pastovioji bei kintamoji rinkliavos dalys (52 p.). Rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies (72.2 p.).

44. Taigi, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu.

45. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo nurodyti ir vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (patalpos / butų paskirties ir negyvenamoji patalpa – slėptuvė), taip pat gyvenamosios paskirties pastatas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

46. Pasisakant dėl atsakovo teiginių, jog jam nebuvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos (nėra gavęs konteinerių), teisėjų kolegija pažymi, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, pareiškėjas pagrįstai akcentuoja, kad Nuostatų 10.3 punktas numato, jog rinkliavos mokėtojas privalo naudoti jam priskirtą konteinerį mišrioms komunalinėms atliekoms šalinti, o tais atvejais, kai konteineris nepriskirtas, kreiptis į administratorių dėl naudojamo konteinerio priskyrimo arba aprūpinimo konteineriu Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant, ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas, kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje – iš jų objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Kai nustatoma, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su siekiamo apmokestinti nekilnojamojo turto buvimo vieta, nėra aišku, kokiu adresu mokėjimo pranešimai buvo siųsti, kai pagal bylos įrodymus nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas galėjo numanyti, jog jie pareiškėjo pripažįstami vietinės rinkliavos mokėtojais už nekilnojamojo turto objektą, bei, atitinkamai, kreiptis dėl lengvatų suteikimo, pareiškėjo reikalavimai priteisti vietinę rinkliavą netenkintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-701-438/2016).

48. Rinkliavos nuostatų 64 punkte numatyta, kad mokėjimo pranešimai siunčiami rinkliavos mokėtojams pagal Registre nurodytą apmokestinamo NTO adresą, o pagal 65 punktą tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota rinkliava už daugiau nei vieną apmokestinamą NTO, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo. Iš byloje pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad mokėjimo pranešimai buvo siunčiami vienu iš atsakovo apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto adresu – (duomenys neskelbtini) ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini).

49. Taip pat pažymėtina, kad nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo vietinės rinkliavos mokėtojas gali būti atleistas tik teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas.

50. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas deklaravo Nuostatų nustatyta tvarka, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jam bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra nenaudojamas tam tikrą laikotarpį bei, kad pateikė pareiškėjui Nuostatose nurodytus dokumentus.

51. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

52. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

53. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė