- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- eI3-871-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02963-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Bendrasis pagalbos centras
- Advokatai
- Aleksandras Jokūbauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC) 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 41TE-146 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje, kuria BPC Vilniaus skyriaus specialistei vidaus tarnybos leitenantei S. K. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Skunde pareiškėja nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. jai buvo įteiktas 2020 m. rugpjūčio 17 d. BPC viršininko pavaduotojo Įsakymas Nr. 41TE-146, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.
Pareiškėjos manymu, Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjos teigimu, tarnybinis patikrinimas pradėtas nesilaikant Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, 6 punkto, kadangi tarnybinis patikrinimas pradėtas ne BPC viršininko, bet jo pavaduotojo pavedimu.
Nurodo, jog nebuvo galima sujungti kelių darbuotojų tarnybinius patikrinimus į vieną, nes tai pažeidžia Aprašo 16 punkto bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nuostatas.
Nurodo, jog teisės aktai numato pareigą visus dokumentus rengti laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarnybiniame patikrinime būtent dėl ne valstybinės kalbos vartojimo telefoniniame pokalbyje tarnybine linija, atliekamas patikrinimas (Tarnybinio patikrinimo išvados 7 p. (turėtų būti 8 punktas), išvados 84 psl.), tačiau kai kurie dokumentacijos priedai paimti iš BPC Informacinės sistemos (toliau – ir BPCIS) pateikiami ne valstybine kalba.
Pažymi, jog atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo atlikti visų įrodymų patikrinimai ir vertinimai, nenustatyta pareiškėjos kaltė.
Pareiškėjos teigimu, tarnybinis patikrinimas buvo vilkinamas ir pratęsiamas neturint svarbių argumentų, kad pratęsimą pasirašė nenustatytas asmuo, kad pratęsus tarnybinio tikrinimo terminą buvo atlikti tik 8 veiksmai, o pratęsimas buvo reikalingas tik patikrinimą atliekančios pareigūnės atostogoms.
Pareiškėja akcentuoja, jog patikrinimas negalėjo būti apjungtas ir turėjo būti vykdomi 5 atskiri patikrinimai kiekvieno pareigūno atžvilgiu, nes minėti punktai apraše visur surašyti vienaskaita. Todėl tiek pats jungtinis patikrinimas tiek, nuobaudos paskirtos vienu įsakymu yra neteisėtos bei galimai pažeisti BDAR reikalavimai.
Nustatyti būtent minėtam skambučiui tikslių koordinačių nėra galimybės, nes jos nebuvo gautos iš mobiliojo/judriojo ryšio operatorių, todėl pareiškėjos nuomone, remtis BPCIS negalima, nes ji nepatikima, kadangi dingsta duomenys.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjai buvo įteikta patikrinimo išvada kartu su optine laikmena, kuri tinkamai neužregistruota.
Pažymi, jog pareiškėjos atstovas advokatas raštu yra kreipęsis į BPC dėl medžiagos pateikimo 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugpjūčio 18 d., tačiau BPC nepateikė atsakymų į jo prašymus.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nustatyta pareiškėjos kaltės forma - netiesiogine tyčia - dėl darbo kompiuteriu kito pareigūno vardu.
Pareiškėja taip pat ginčija tarnybinio nusižengimo epizodą dėl netinkamo PGP valdymo pasitelkiant gaisro sąvoką ir kad iš surinktų faktų nėra aišku, ar tai buvo gaisras ar garavimas.
Nurodo, jog atsakovo tyrime pateikiami kaltinimai pateikiami be įrodymų arba užsienio kalba.
Pažymi, jog pareiškėja vykdė visus Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 20, 24.4 ir 24.5 punktuose numatytus veiksmus, t. y. reagavo į pranešimą, sutelkė ir koordinavo bei valdė PGP, vertino situaciją, aiškinosi aplinkybes nustatinėjo įvykio vietą, bendravo su pranešėjais, palaikė ryšį, todėl pažeisti šio akto negalėjo.
Nurodo, jog nebuvo pažeisti BPC teritorinių skyrių pamainos pareigūnų, vykdančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijas, tvarkos aprašo 5.2 p., 14.1 p., 14.2 p., 14.4 p., 14.14 punktai, nes pareiškėja viso įvykio metu tikslino informaciją, perdavinėjo informaciją valdomoms pajėgoms, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo tai laikyti pažeidimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, nebuvo pažeisti ir Informacijos apie gaisrus ir gelbėjimo darbus pildymo SIVEILLANCE ELS WEB įrangoje forma ir taisyklių, patvirtintų BPC viršininko 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 41V-2, 2.2, 2.2.1-2.2.4 punktai, nes pareiškėja nurodė reikiamą informaciją pildydama įvykio ataskaitą Nr. 201735422.
Pareiškėja nesutinka su atsakovu, jog buvo pažeisti BPC įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. reikalavimai, nes ji visus duomenis rinko ir išsaugojo BPCIS.
Atsiliepimas
Atsakovas BPC pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, jog teisės aktai numato, jog dėl tam tikrų priežasčių (atostogų, komandiruočių, ligos ir pan.) laikinai nesant BPC viršininkui, jo pareigas vykdo jo pavaduotojas ir papildomi lydimieji vidiniai įstaigos aktai nereikalingi. Ši informacija turėtų būti žinoma pareiškėjai, kuri dirba BPC jau ne vieneri metai.
Pažymi, jog 2020 m. birželio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. P10-643 yra vidinis įstaigos dokumentas, parengtas vieno pareigūno ir skirtas kitam. Jei analizuoti BPC viršininko pavaduotojo T. M. parašą, lengvai galima identifikuoti pirmąsias jo vardo ir pavardės raides, o būtent „Ta“ ir „Mr“. Pareiškėja, kaip BPC darbuotoja, mano, gali ir galėjo pati įsitikinti, kas minėtą dieną atliko BPC vadovo funkcijas, nes tai nėra slapta informacija, todėl teigti, kad neaišku kas pasirašė minėto dokumento rezoliuciją yra nelogiška. Be to, šis faktas yra mažareikšmis ir neturi jokios įtakos tarnybinio tyrimo atlikimui ar pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui, nes visi esminiai rezoliucijos elementai atitinka taisykles.
Nurodo, jog tyrimo nebuvo galima atlikti per trumpą laiką, kadangi buvo tiriami keleto pareigūnų veiksmai dėl to paties įvykio. Įvykį tiriančiam pareigūnui, reikėjo atlikti daug veiksmų, surinkti visus duomenis ir juos sujungti į vieną seką. Keleto pareigūnių padaryti tarnybiniai pažeidimai nebuvo tiriami pradedant atskirus tarnybinius patikrinimus, nes visų jų veiksmai yra susiję tarpusavyje ir susieti su vienu ir tuo pačiu įvykiu. Visi tarnybiniai patikrinimai ir buvo apjungti į vieną, kad pilnai ir visapusiškai identifikuoti pareigūnių veiksmus, juos įvertinti ir priimti sprendimus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad buvo pažeisti asmens duomenų apsaugos principai yra labai abstraktūs, nenurodomi, kokie būtent pažeidimai atlikti. Be to, pažymi, jog pareigūno pareigos vardas ir pavardė, kai jie vykdo tarnybines pareigas, nėra Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo objektas.
Telefoninis pokalbis su nevalstybinės kalbos elementais nėra susijęs su tarnybinio patikrinimo dalimi dėl S. K. veiksmų, todėl neturi įtakos pareiškėjos veiksmų kvalifikacijai ir atsakomybei.
Atsakovo nuomone, tyrimas atliktas išsamiai ir pilnai, vertinant visus įrodymus ir aplinkybes bei nustatant ir įrodant pareiškėjos kaltę. Atsakovas nurodo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadose konstatuojama keletas pareigūnės S. K. veiksmuose nustatytų pažeidimų, tai yra, per vėlai ir netinkamu adresu išsiųstos pajėgos, per vėlai patikslinta įvykio vieta, pareigų vykdymas BPCIS kompiuterinėje darbo vietoje prisijungus kito pareigūno duomenimis bei netinkamas BPCIS įvykio kortelių užpildymas. Šioje išvados vietoje, detaliai aprašoma įvykių chronologija, kurioje aiškiai matyti, kad vykdydama pareigas pareiškėja privalėjo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis operatyviai įvykio vietai nustatyti, tačiau kaip pati paaiškina savo pasiaiškinime (pareiškėjos paaiškinimo „įvykio ir veiksmų chronologija bei vertinimas“ 8 punkte) ji vadovavosi tik skambinusiojo asmens pasakojimu apie įvykio vietos adresą ir nesivadovavo skambinusiojo vietos nustatymo duomenimis (VND), kurie buvo prieinami nuo pagalbos skambučio pradžios, nes pasak pareiškėjos, jie dėl reljefo ir kitų trikdžių galėjo būti netikslūs. Atkreipia dėmesį, kad įvykių seka ir pokalbių išklotinės įrodo, jog pareigūnei S. K. užduodant klausimus skambinančiajai telefoninio pokalbio metu nepavyko operatyviai nustatyti tikslios įvykio vietos, ir kaip ji pati teigia pasiaiškinime po pokalbių buvo identifikuotos trys skirtingos įvykio vietos (pareiškėjos paaiškinimo „įvykio ir veiksmų chronologija bei vertinimas“ 7 punktas). Kai tuo tarpu pasinaudojus VND informacija, kuria pareiškėja nesinaudojo, buvo galima iškart nustatyti įvykio vietą keliolikos metrų tikslumu, kas vėliau nebūtų leidę suklaidinti ir netinkamu adresu išsiųsti reaguojančias į įvykį PGP (Tarnybinės išvados 52-53 psl.). Šiuo atveju keliolikos metrų paklaida tikrai būtų ne esminė nustatant galimai degantį automobilį kelyje. Tačiau šiais duomenimis S. K. nesinaudojo ir tęsė savo veiksmus pagal savo sumanytą veiksmų planą, neatitinkantį nustatytų teisės aktais reagavimo tvarkų reikalavimų, ko pasekoje išsiuntė reaguojančias PGP ne tuo adresu ir viršijant reagavimui skirtą laiką (1 min.), dėl ko galėjo kilti pavojingi padariniai įvykio vietoje dėl ilgo/uždelsto reagavimo į gautą nelaimės signalą.
Antrasis pareiškėjos pažeidimas yra darbas kompiuterizuotoje darbo vietoje svetimu prisijungimo vardu (Tarnybinės išvados 58-59 psl.). Šioje situacijoje labai svarbu pabrėžti ir faktą, kodėl šie skirtingų pareigūnų tarnybiniai patikrinimai buvo sujungti į vieną, nes šis nukrypimas nuo nustatytos tvarkos atsirado dėl tuo metu dirbusios pamainos vyresniosios pareigūnės žodinio leidimo nesilaikyti nustatytų teisės aktais tvarkų ir leisti dirbti pamainos pradžioje su kito pareigūno prisijungimo vardu. Pareiškėja turėjo ir galėjo tai atlikti su savo prisijungimo duomenimis, tačiau nesiėmė veiksmų laiku persijungti sistemą savo prisijungimo vardu, o tokius veiksmus pagrindė numanoma priežastimi - reikėjo skubiai reaguoti į įvykį, nors pagal technines galimybes ir turimus valdinius įgaliojimus, nesant galimybės prisijungti savo vardu ir operatyviai valdyti pagalbos pranešimą, jį (pranešimą) galėjo perduoti jau savo vardais (duomenimis) prisijungusiems kolegoms.
Iki tarnybinio patikrinimo pratęsimo buvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių reikėjo apklausti papildomai keletą pareigūnų ir aprašo nustatytais terminais to nebuvo galima atlikti iki 30 d. termino pabaigos, todėl vadovaujantis Aprašo 23 p. ir buvo priimtas sprendimas prašyti pratęsti tyrimą, kad pilnai ir visapusiškai nustatyti visas įvykio aplinkybes ir surinkti įrodymus.
Pareiškėjos pareigos buvo vykdomos aplaidžiai ir tik įvykio nepavojingumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių, kurios niekaip nepriklausė nuo pareigūnės veiksmų. Atsakovas mano, kad sieti skambinusios dėl pagalbos suteikimo asmens turtui žalos nekilimą su pareigūnės veiksmais negalima, o pareigūnė turėjo atlikti savo pareigas, kaip numatyta teisės aktuose. Todėl atsižvelgus į keletą padarytų tarnybinių pareigų atlikimo pažeidimų bei įvertinus pareigūnės kaltės formą bei galimas sankcijas už pažeidimus ir buvo priimtas sprendimas skirti antrą pagal griežtumą nuobaudą, numatytą teisės aktuose. Mano, kad nėra pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą pareiškėjai ir teismo prašo palikti galioti paskirtą nuobaudą.
Nurodo, jog AML vietos nustatymo funkcija veikia ne visuose telefono aparatuose, ji yra įdiegta ir veikia tik išmaniuose telefonuose su tam tikromis operacinių sistemų Google Android ir Apple iOS versijomis. Kituose senesnio modelio telefono aparatuose, įprastai neišmaniuose, neturinčiuose GPS imtuvo ir kitų sensorių, ši funkcija neveikia ir BPC skambinančiojo numeriu 112 vietą gauna tik iš mobiliojo ryšio operatoriaus. Ši informacija paprastai yra apytikslė, turinti kilometro ir daugiau paklaidas. Išmanieji mobilūs telefonai su GPS funkcija gali nustatyti vietą ir atsiųsti pakankamai tikslias koordinates, tačiau dėl galimų įvairios kilmės trikdžių, taip pat galimi atvejai kai tikslios koordinatės negaunamos iš paties telefono
Mano, kad patikrinimą vykdžiusi pareigūnė galimai neatsargiai pavartojo žodį „dingo“, tačiau BPCIS sistemos duomenys yra saugomi tokie, kokie jie buvo sukurti ir įrašyti, jų pakeitimai yra fiksuojami ir negali dingti be žinios. Todėl prašo šį netikslumą laikyti netinkamo žodžio parinkimu cituojant įvykių istoriją.
Informuoja, kad Tarnybinė išvada ir optinė laikmena (CD diskas) buvo įteikti pareiškėjai asmeniškai. Kadangi dalis duomenų, kurie surinkti tarnybinio patikrinimo metu yra audio įrašai (CD diskas buvo įteiktas todėl, kad kitaip telefoninių ir radijo ryšio pokalbių garso įrašų pateikti neįmanoma), o pati išvada su priedais buvo pateikti dokumentų forma. Įteikiant dokumentus asmeniškai BPC darbuotojams įprastai jokie papildomi dokumentai nesurašomi, jie tik daro įrašą ranka ant antrojo dokumento egzemplioriaus.
BPC nurodo, jog pareiškėjos atstovui advokatui atsakymas parengtas ir išsiųstas 2020 m. rugpjūčio 24 d., o visa tarnybinio patikrinimo medžiaga pareiškėjai įteikta 2020 m. rugpjūčio 17 d. asmeniškai, todėl atsakovo vertinimu, pareiškėja ir jos atstovas turėjo visas galimybes ginti savo teises ir susipažinti su patikrinimo medžiaga.
Pranešimas apie pagalbos poreikį gautas 7.21 val., o pamaina pasikeičia 7.00 val. Taigi, atsakovo vertinimu, iki gauto pranešimo apie pagalbos poreikį pareigūnė prisijungti savo vardu (prisijungimo duomenimis) turėjo 20 min. Be to, net jei dėl vienų ar kitų priežasčių to padaryti būtų negalėjusi, kaip laikinai vykdydama vyresniojo specialisto funkcijas, ji pranešimą apie pagalbos poreikį bet kuriuo metu galėjo perduoti vykdyti kitam pareigūnui pamainoje, tai patvirtina ir advokatas savo skunde (9 psl. 3 p.). Atsakovas nurodo, jog pareiškėja neteisingai nurodo, jog persijungimo procedūra užima iki 10 min. ir daugiau. Šio fakto paneigimo tikslu atsakovas atliko matavimus BPCIS pajėgų valdymo darbo vietoje. Kompiuterio svetimu vardu persijungimas savo vardu užtruko tik apie 25 sekundes, o pilnas kompiuterio perkrovimas, kai nediegiami atnaujinimai ar kiti papildomi programinių paketų darbai, kurie nevyksta reguliariai, kasdien, užtruko 3 min. 19 s. Advokato teiginiai dėl dokumentų registracijos nebuvimo, neturi jokios įtakos nusižengimo kvalifikacijai, dokumentas yra su pareiškėjos parašu, įrodančiu, kad pareigūnė yra susipažinusi su turiniu ir pasižadėjusi laikytis nurodymų. Dėl S. K. kaltės ir jos formos, mano, kad surinkta pakankamai įrodymų ir pačios pareiškėjos paaiškinimų, kurie įrodo, jog ji tikrai žinojo ir buvo susipažinusi su darbo tvarkomis, dirbo ne pirmą kartą, turėjo galimybes prisijungti savo vardu (prisijungimo duomenimis) dar gerokai iki pranešimo apie pagalbos poreikį gavimo arba gavusi pranešimą, jį perduoti vykdymui kitiems kolegoms. Pareiškėja dirbti svetimo darbuotojo vardu daugiau nei 1 val. 40 min. (Tarnybinės išvados 59 psl.) tikrai neturėjo jokio būtinojo reikalingumo požymių.
Nurodo, jog pranešimas apie pagalbos poreikį buvo gautas 07:21:54 val. papildomas pranešimas gautas 07.22 val. pakartotinis pranešimas gautas 07:22:16 val. vėl apie degantį automobilį. Pats įvykis suklasifikuotas kaip gaisras.
Pažymi, jog pareigūnė savo gyvenimo aprašyme nurodo, jog moka anglų kalbą B2 lygiu. Ji yra išklausiusi ne vienus praktinius mokymus kaip naudotis BPCIS, kurių pilnai užtenka suprasti išrašų iš BPCIS turinį, nes tai yra pagrindinės priemonės funkcijų atlikimui, kitu atveju (jų nesuprantant ar nemokant), ji negalėtų atlikti savo pagrindinių funkcijų. Be to, jai įteikti ir audio failai su skambučiais ir kitais tikslaus laiko fiksavimais. Atkreipia dėmesį, kad anglų kalba yra pateikta pranešimo apie pagalbos poreikį atliktų veiksmų istorija (ataskaita), kurioje matosi atlikti veiksmai su šiuo pranešimu nurodytu laikotarpiu. Ši techninė BPCIS ataskaita, vykdant tarnybinį patikrinimą, buvo naudojamas įvykio istorijai atkurti, kad tyrimą vykdantys pareigūnai galėtų patikrinti įvykyje dalyvavusių pareigūnių pasiaiškinimo faktų ir veiksmų atitikimą realiai įvykio eigą.
Atsakovas sutinka, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo blogai suskaičiuotas PGP pajėgų išsiuntimo laikas, pripažįsta, jog įsivėlė techninė klaida ir PGP išsiųstos buvo ne po 1 min. 50 s, o po 1 min. 14 s. Tačiau ir šis nors ir trumpesnis reagavimo laikas viršija teisės aktuose (standarto) nustatytus reikalavimus bei įprastinį reagavimo laiko vidurkį, kuris vyrauja nuo 20 iki 40 s. nuo pranešimo gavimo laiko žymos užfiksavimo.
Pareiškėja ne tik netinkamai interpretavo teisės aktų reikalavimus, nesivadovavo visa turima ir prieinama informacija, bet ir pasiuntė PGP ne tuo adresu, kas tikro gaisro atveju, galėjo sukelti ženklias neigiamas pasekmes asmens turtui ar sveikatai. Skubios pagalbos esmė yra ne tik ryšio palaikymas, bet ir tikslus informacijos rinkimas bei operatyvus pajėgų išsiuntimas į įvykio vietą ir kiekviena sekundė gali būti lemiama ir delsimas ar pajėgų išsiuntimas blogu adresu sukelti padidintas neigiamas neatstatomas pasekmes. Šiuo konkrečiu atveju PGP buvo nusiųstos ne į tą reikiamą vietą, kas apsunkino PGP reagavimą į įvykį ir tik dėka to, kad visgi tai nebuvo gaisras, buvo išvengta padarinių, kurie galėjo kilti dėl S. K. veiksmų, o pasekmių išvengta ne dėl jos veiksmų, o tik atsitiktinumo dėka, kuris niekaip nepriklausė nuo pareigūnės veiksmų.
Informacija buvo renkama neoperatyviai ir netinkamai, tai yra pasikliovus tik vienu šaltiniu - pranešime apie pagalbos poreikį pateikta operatorių informacija, ko pasekoje buvo surinkta informacija apie tris skirtingas įvykio vietas, o tiksli šiuo atveju geolokacijos nustatymo informacija (VND), kuri buvo prieinama ir leido įvykio vietą nustatyti net 12 m. tikslumu, buvo ignoruojama. Vėliau sekė visa eilė netikslių nurodymų (pavėluotas pajėgų išsiuntimas, klaidingo adreso nurodymas, pavėluotas adreso pasitikslinimas pas pranešėjus pranešusius apie įvykį ir t.t.).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teigia, kad nebuvo pažeisti ir Informacijos apie gaisrus ir gelbėjimo darbus pildymo SIVEILLANCE ELS WEB įrangoje forma ir taisyklių, patvirtintų BPC viršininko 2015-01-12 įsakymu Nr. 41V-2, 2.2, 2.2.1-2.2.4 punktai, nes pareiškėja nurodė reikiamą informaciją pildydama įvykio ataskaitą Nr. 201735422.
Akcentuoja, jog pareiškėja savo pasiaiškinime pateikė klaidingus duomenis ir informaciją, kurią paneigė iš įvairių šaltinių surinkta informacija (Tarnybinės išvados 55-56 psl.).
Pareiškėja savo pasiaiškinime pateikė informaciją, prieštaraujančią BPCIS fiksuotiems duomenims ir jos veiksmai lėmė netinkamus veiksmus vykdant PGP valdymą ir reagavimo į įvykį operatyvumą. Pareiškėja galėjo ir suprato savo veiksmus, bet nesiėmė jokių priemonių pažeidimams pašalinti bei toliau vykdė veiksmus, nesilaikydama darbo tvarkos.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė teismo skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog šiuo metu vertina, kad pareiškėjui už padarytą pažeidimą buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo BPC Įsakymo dalyje, kuria pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja yra BPC Vilniaus skyriaus specialistė vidaus tarnybos leitenantė.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 2 d. BPC pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl 2020 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini), degusio automobilio.
2020 m. birželio 8 d. BPC vyriausioji specialistė surašė tarnybinį pranešimą dėl aplinkybių nustatymo atliekant tarnybinį patikrinimą ir darbo pareigų pažeidimo tikrinimo pradėjimo, kuriame siūlė tęsti pareiškėjos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą.
2020 m. birželio 17 d. BPC surašė Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau - ir Tarnybinis pranešimas) Nr. 41D-301, kuriame pareiškėjos paprašyta pasiaiškinti iki 2020 m. birželio 25 d., be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjai inkriminuojamas pareigūno vardo pažeminimas už Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 (toliau - ir Standartas) 4.3 p., Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 (toliau – ir Nuostatai) 20p., 24.1 p. 24.4p., 24.5p., Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Kokybės reikalavimų vykdant atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus, taip pat operatyviojo pajėgų valdymo funkcijų aprašo, patvirtinto Centro viršininko 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 41V-55 (toliau – ir Kokybės reikalavimų aprašas) 4.2.1 p., Bendrojo pagalbos centro teritorinių skyrių pamainos pareigūnų, vykdančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijas, veiksmų tvarkos aprašo, patvirtinto Centro viršininko 2019 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 41V-47 (toliau – ir PGP valdančių pareigūnų veiksmų aprašas) 5.2 p., 14.1 p., 14.2 p., 14.4 p., 14.14 p., Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kompetencijai priklausančių pagalbos prašymų priėmimo, klasifikavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Centro viršininko 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 41V-39 (toliau - PGP Aprašas) 24.2 p., Informacijos apie gaisrus ir gelbėjimo darbus pildymo SIVEILLANCE ELS WEB įrangoje forma ir taisyklių, patvirtintų Centro viršininko 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 41V-2 (toliau – ir Informacijos pildymo taisyklės) 2.1 p., 2.2 p., 2.2.1 p., 2.2.2 p., 2.2.3 p., 2.2.4 p., Bendrojo pagalbos centro vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Centro viršininko 2016-06-17 įsakymu Nr. 41V-75 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 64.4 p. Vilniaus skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Centro viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 41V-8 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.3 ir 5.6 papunkčių reikalavimų pažeidimus.
2020 m. birželio 19 d. S. K. pasirašytinai įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kad dėl techninės klaidos buvo nurodytas punktas neatitinkantis Įstatyme numatytam punktui, t. y. vietoj 16 str. 1 d. 1 p. laikyti 16 str. 1 d. 2 p.
Tarnybiniame pranešime pareiškėjai nurodyta pateikti paaiškinimą iki 2020 m. birželio 25 d.
2020 m. birželio 23 d. pareiškėja pateikė pasiaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame ji nurodė, kad su Tarnybiniu pranešimu nesutinka, pareigas atliko tinkamai ir nepriekaištingai vykdė teisės aktų reikalavimus. Tuo pačiu pareiškėja informavo atsakovą, jog ji nėra Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narė.
2020 m. liepos 1 d. BPC vyriausioji specialistė, atliekanti viršininko funkcijas, surašė tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo, kuriame siūlė tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti 30 dienų. 2020 m. liepos 1 d. BPC viršininko rezoliucija šis terminas buvo pratęstas.
2020 m. liepos 30 d. BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė surašė Išvadą, kurioje be kita ko konstatavo, kad pareiškėja netiesiogine tyčia pažeidė Standarto 4.3p., Nuostatų 20p., 24.1 p. 24.4p., 24.5p., Įstatymo 4 str. 2 d. ir 16 str. 1 d. 2 p., Kokybės reikalavimų aprašo 4.2.1 p., PGP valdančių pareigūnų veiksmų aprašo 5.2 p., 14.1 p., 14.2 p., 14.4 p., 14.14 p., PGP aprašo 24.2 p., Informacijos pildymo taisyklių 2.1 p., 2.2 p., 2.2.1 p., 2.2.2 p., 2.2.3 p., 2.2.4 p., Vidaus tvarkos taisyklių 64.4p., Pareigybės aprašymo 5.3 p. ir 5.6p. Išvadoje siūloma pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
2020 m. rugpjūčio 17 d. BPC viršininkas Įsakymo 1.1 punktu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Pažymėtina, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už Standarto 4.3p., Nuostatų 20p., 24.1 p. 24.4p., 24.5p., Įstatymo 4 str. 2 d. ir 16 str. 1 d. 2 p., Kokybės reikalavimų aprašo 4.2.1 p., PGP valdančių pareigūnų veiksmų aprašo 5.2 p., 14.1 p., 14.2 p., 14.4 p., 14.14 p., PGP aprašo 24.2 p., Informacijos pildymo taisyklių 2.1 p., 2.2 p., 2.2.1 p., 2.2.2 p., 2.2.3 p., 2.2.4 p., Vidaus tvarkos taisyklių 64.4p., Pareigybės aprašymo 5.3 p. ir 5.6p. numatytų reikalavimų pažeidimus.
Standarto 4 p. numatyti PGP reagavimo į pagalbos prašymus ir išvykimo į įvykio vietą laiko trukmės kriterijai: laikas nuo pirmojo pagalbos prašymo priėmimo pabaigos iki pranešimo apie pagalbos poreikį perdavimo pajėgoms, kurios į pranešimą apie pagalbos poreikį reaguoja pirmosios, turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė (4.3 p.).
Nuostatų 20 p. numatyta, kad Centras priima pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, į juos reaguoja, sutelkia, koordinuoja ir valdo PGP visoje šalies teritorijoje, išskyrus 21 p. nustatytus atvejus, ir pasienio regionuose, vadovaudamasis kaimyninių valstybių susitarimų nuostatomis ar įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Už Nuostatų punktų, reglamentuojančių Centro veiklą, įgyvendinimo organizavimą atsakingas Centro viršininkas. Nuostatų 24 p. nurodyta, kad pareigūnas (darbuotojas), priimantis pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, privalo: - priėmęs informaciją pirmojo (-ųjų) pagalbos prašymo (-ų) ar pranešimo (-ų) apie įvykį metu (Nuostatų 23.1 p.), nedelsdamas skelbti aliarmo signalą plane numatytoms ir pasirengusioms reaguoti PGP. Laikas nuo pirmojo pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį priėmimo pabaigos iki pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį perdavimo PGP, kurios į įvykio vietą vyksta pirmosios, turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė (24.1 p.); vertinti informaciją (pvz.: duomenis iš žinynų, instrukcijų, rekomendacijų, elektroninių duomenų bazių ir pan.), kuri gali būti panaudota likviduojant įvykį, perduoti ją gelbėjimo darbų vadovui (24.4 p.); - palaikyti nuolatinį ryšį su įvykį likviduojančiomis ir į įvyko vietą vykstančiomis PGP, rinkti informaciją apie situaciją įvykio vietoje (24.5p.).
Įstatymo 4 straipsnis turi tik vieną dalį, kuri turi 3 punktus. Iš Išvados aišku, kad pareiškėjai inkriminuotas Įstatymo 4 straipsnio 2 punkto pažeidimas. Teismas tai laiko technine atsakovo klaida, kuri nėra esminė. Įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad BPC veikla grindžiama operatyvumo principu, kuris reiškia, kad BPC užtikrina neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į pagalbos prašymus.
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad BPC pareigūnas privalo tinkamai įvertinti pagalbos prašymus; perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms ir, jei reikia, teikti pagalbą iki pagalbos tarnybų atvykimo arba, jei įmanoma, suteikti pagalbą telefonu.
Kokybės reikalavimų aprašo 4.2.1 p. numatytas pajėgų išsiuntimo laikas - darbuotojas privalo įvertinti pranešimo apie pagalbos poreikį turinį, Valdymo apraše nustatyta tvarka nustatyti teiktinos pagalbos poreikį, pasirinkti reaguojančias pajėgas ir jas išsiųsti į nelaimės vietą per ne ilgiau kaip 60 s, jei pranešimą reikia perduoti kelioms PGP, laikas fiksuojamas, kai pranešimas perduodamas pirmajai pagalbos tarnybai.
PGP valdančių pareigūnų veiksmų aprašo 5 p. numatyta, kad Centro teritorinio skyriaus pamainos pareigūnas, vykdantis operatyvųjį PGP valdymą, gavęs BPCIS pranešimą apie pagalbos poreikį, be kita ko, tikslina informaciją, jeigu pranešime apie pagalbos poreikį trūksta pagrindinės informacijos apie įvykį (netikslus, ne visas įvykio vietos adresas, neaiškus įvykio aprašymas, neaiškios aplinkybės, nėra informacijos arba nurodytos informacijos apie įvykį nepakanka įvertinti PGP pagalbos poreikį įvykio vietoje ir pan.) (5.2 p.). Taip pat šio aprašo 14 p. nurodyta, kad Centro teritorinio skyriaus pamainos pareigūnas, vykdantis operatyvųjį PGP valdymą: - stebi vykstančias PGP, esant poreikiui koreguoja jų maršrutą, nuolat palaiko ryšį su vykstančiomis pajėgomis (14.1 p.); - palaiko nuolatinį ryšį ir perduoda į įvykį vykstančioms PGP, gelbėjimo darbų vadovui, turimą informaciją apie padėties įvykio vietoje pasikeitimus bei kitą informaciją, galinčią padėti veiksmingiau suteikti pagalbą ar racionaliau panaudoti PGP ir priemonių išteklius, naudojamus reaguoti į pranešimą apie pagalbos poreikį (14.2 p.);- patikslinęs arba gavęs informacijos apie pasikeitusį įvykio vietos adresą, nedelsdamas patikslintą įvykio vietos adresą perduoda vykstančioms PGP (14.4 p.); - BPCIS fiksuoja visą gaunamą ar perduodamą informaciją bei kitus atliktus veiksmus, susijusius su įvykiu. Informaciją fiksuoja vadovaudamasis 2015-01-12 Centro viršininko įsakymu Nr. 41V-2 ,,Dėl Informacijos apie gaisrus ir gelbėjimo darbus pildymo Siveillance ELS WEB įrangoje formos ir taisyklių patvirtinimo “. Fiksuojami duomenys turi būti teisingi ir privalo atitikti realius informacijos perdavimo ar gavimo laikus (14.14 p.).
PGP Aprašo 24 p. numatyti PGP valdančių pareigūnų veiksmai gavus BPCIS pranešimą apie pagalbos poreikį, t. y. 24.2 p. p. numatyta, - tikslinti informaciją, jeigu pranešime apie pagalbos poreikį trūksta pagrindinės informacijos apie įvykį (netikslus, ne visas įvykio adresas, neaiškus įvykio aprašymas, neaiškios aplinkybės, nėra informacijos arba nurodytos informacijos apie įvykį nepakanka įvertinti PGP pagalbos poreikį įvykio vietoje ir pan.
Informacijos pildymo taisyklių 2.1 p. numatyta, kad BPCIS privaloma fiksuoti visą gaunamą ar perduodamą informaciją; 2.2 p. - BPCIS lauke Informacija įrašai formuojami vienoje eilutėje prisilaikant formos laikas, informacija, informacijos gavimo šaltinis: laikas - informacijos gavimo ar perdavimo laikas (2.2.1 p.); informacija - perduodama ar gaunama informacija (2.2.2 p.); informacijos gavimo šaltinis - PGP, kuriai pateikta ar iš kurios buvo gauta informacija (šaukinys) (2.2.3p.); informacijos gavimo būdas - radijo stotimi, telefonu ir kt. (2.2.4p.).
Vidaus tvarkos taisyklių 64.4 p. numatytos pamainos darbuotojo prievolės pradedat darbą - perkrauti kompiuterį, jei jis nebuvo išjungtas ir prisijungti prie BPCIS bei įvesti savo vartotojo vardą ir slaptažodį.
Specialisto pareigybės aprašymo 3 p. numatyta, kad Centro Vilniaus skyriaus specialisto pareigybė reikalinga reaguoti į pagalbos prašymus ir užtikrinti operatyvų PGP informavimą, išsiuntimą, valdymą ir sutelkimą gaisrų gesinimui, gelbėjimo darbų vykdymui, laikinai nesant šio skyriaus vyresniojo specialisto, vykdyti jo funkcijas, konsultuoti pamainos darbuotojus operatyviojo PGP valdymo klausimai, vykdyti mokymo darbo vietoje praktinės dalies mokymus, o 5 p. nurodytos šias pareigas einančio pareigūno vykdomos funkcijos: - kai pagalba turi būti teikiama nelaimės vietoje, vykdo operatyvųjį PGP valdymą - išsiunčia į nelaimės vietą PGP gaisrams gesinti ir (arba) gelbėjimo darbams atlikti, palaiko ryšį su į nelaimės vietą vykstančioms bei į ją atvykusiomis PGP, koordinuoja PGP veiksmus nelaimės vietoje, teikia PGP aktualią informaciją (5.3 p.); - teikia PGP, reaguojančioms į pranešimus apie pagalbos poreikį, turimus duomenis apie objektą ir kitą informaciją, galinčią padėti veiksmingiau suteikti pagalbą ar racionaliau panaudoti jų pajėgų ir priemonių išteklius, naudojamus reaguoti į pranešimus apie pagalbos poreikį (5.6 p.).
Pažymėtina, jog pareiškėja nesutinka su Tarnybiniame pranešime jai konstatuotais pažeidimais. Tačiau iš į bylą pateiktos medžiagos, garso įrašų, šalių paaiškinimų, matyti, jog pareiškėja netinkamai nustatė įvykio vietą, per vėlai ją tikslino, taip pat per vėlai ir netinkamu adresu išsiuntė PGP, be to, pareiškėja darbą pradėjo (ir dirbo) kompiuterinėje darbo vietoje prisijungus ne savo vardu (prisijungimo duomenimis) bei netinkamai užpildė BPCIS įvykio kortelę. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei garso įrašai paneigia pareiškėjos teiginius, jog ji tinkamai atliko savo pareigas. Teismo vertinimu, atsakovas detaliai Tarnybinėje išvadoje, kuri yra Įsakymo sudedamoji dalis, nustatė pareiškėjos nusižengimus. Taigi, tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Standarto 4.3p., Nuostatų 20p., 24.1 p. 24.4p., 24.5p., Įstatymo 4 str. 2 d. ir 16 str. 1 d. 2 p., Kokybės reikalavimų aprašo 4.2.1 p., PGP valdančių pareigūnų veiksmų aprašo 5.2 p., 14.1 p., 14.2 p., 14.4 p., 14.14 p., PGP aprašo 24.2 p., Informacijos pildymo taisyklių 2.1 p., 2.2 p., 2.2.1 p., 2.2.2 p., 2.2.3 p., 2.2.4 p., Vidaus tvarkos taisyklių 64.4p., Pareigybės aprašymo 5.3 p. ir 5.6p. numatytų reikalavimų pažeidimus.
Pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė tiek netinkamu veikimu (netinkamai nustatytė įvykio vietą, per vėlai ją tikslino, taip pat per vėlai ir netinkamu adresu išsiuntė PGP, netinkamai užpildė BPCIS įvykio kortelę), tiek neveikimu (darbą pradėjo (ir dirbo) kompiuterinėje darbo vietoje prisijungus ne savo vardu (ne savo prisijungimo duomenimis)).
Teismas sutinka su Tarnybiniame pranešime atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjos tarnybinis nusižengimas yra padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma. Nagrinėjamu atveju ginčo situacijoje pareiškėja savo veiksmais (ir neveikimu) pažeidė aukščiau minėtus Tarnybiniame pranešime nurodytus teisės aktus.
Teismas taip pat sutinka su pareiškėja, jog byloje nėra duomenų, jog dėl aukščiau minėtos pareigūnės (ir jos kolegių) neteisėtos veikos (veikimo) kilo pasekmės. Tačiau pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014, LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 ir kt.).
Pareiškėja skunde nurodo, jog atliekant tarnybinį patikrinimą atsakovas padarė esminius procedūrinius pažeidimus, t. y. praleido terminą surašyti Tarnybinę išvadą, kas, pareiškėjos vertinimu, sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjos skundą tenkinti. Nagrinėjamu atveju tyrimą atlikusi pareigūnė Tarnybinę išvadą surašė 2020 m. liepos 30 d., šią išvadą vizavo padalinio vadovas 2020 m. liepos 31 d., BPC viršininkas Tarnybinę išvadą patvirtino 2020 m. rugpjūčio 4 d. Taigi, konstatuotina, jog Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 25 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Tarnybinė išvada yra itin didelės apimties, tarnybinio patikrinimo metu buvo atlikta daug tyrimo veiksmų tiek pareiškėjos, tiek jos kolegių atžvilgiu, teismas nenustatė, kad atliekant ginčo tyrimą būtų piktnaudžiaujama terminais, priešingai nei nurodė pareiškėja ginčo tyrimas buvo atliekamas intensyviai, detaliai buvo aiškinamasi tikrosios įvykių aplinkybės, renkami įvairūs įrodymai (paaiškinimai, sistemų duomenys, jie lyginami, sugretinami ir t.t.).
Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.
Pareiškėja BPC dirba nuo 2011 m. sausio 3 d., t. y. daugiau nei dešimt metų. Į bylą yra pateikta pareiškėjos tiesioginės viršininkės J. M. 2020 m. birželio 16 d. charakteristika, kurioje nurodoma, jog S. K. už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ne kartą skatinta vienkartine pinigine išmoka, 2013 m. rugpjūčio 19 d. BPC viršininko įsakymu Nr. 41TE-145 skatinta papildomomis mokamomis atostogomis, 2014 m. rugsėjo 3 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-218 apdovanota valstybės PGT pasižymėjimo ženklu „Geriausias valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas“, 2017 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 41TE-253 skatinta BPC viršininko padėka. Taip pat į bylą pareiškėja pateikė rašytinį įrodymą, jog 2020 m. balandžio 30 d. jai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius įsakymu Nr. TE-159 skyrė padėką už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Pareigūnė tarnybinių nuobaudų neturi
Tarnybinėje išvadoje konstatuota, jog: ”sprendžiant S. K. tarnybinės atsakomybės klausimą už abu padarytus tarnybinius nusižengimus, įvertinus visus tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, ir atsižvelgiant į padarytus tarnybinių nusižengimų pobūdžius bei į tai, kad tarnybiniai nusižengimai padaryti netiesioginės tyčios kaltės forma, nesiekiant naudos nei sau, nei aplinkiniams, nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, yra vienkartinio pobūdžio, BPC materialinės žalos nepatyrė, o kad kiti asmenys patyrė materialinę žalą, objektyvių įrodymų negauta, ir į tai, kad pareigūnė charakterizuojama teigiamai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, bei į tai, kad tuo pat metu buvo padaryti du skirtingo pobūdžio nusižengimai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, už padarytus tarnybinius nusižengimus tikslinga taikyti griežtesnę tarnybinę nuobaudą, numatytą Statutas 39 str. 2 d. 2 p.“
Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Iš aukščiau išdėstyto galima daryti išvadą, jog sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą pareiškėjos darbdavio buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės. Atsakovas nenustatė pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.
Įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmių grėsmė, bet reali žala nekilo) ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos labai gerą vertinimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą - pastabą. Teismo vertinimu, būtent pastaba yra adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai, padariusiai ginčo nusižengimus tarnyboje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas ir keistinas BPC Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ Nr. 41TE-146 1.1 punktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai S. K. iš papeikimo į pastabą. Likusią pareiškėjos skundo dalį teismas atmeta kaip nepagrįstą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl pareiškėja turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai atlyginti – 1 300 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2020 m. III ketvirtį (pateiktas skundas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. I ketvirčio – 1 381 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 452,50 Eur).
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Įsakymą iš esmės atmestas, tačiau tarnybinė nuobauda pakeista, t. y. nuobauda sušvelninta, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, priteisiant 300 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ Nr. 41TE-145 1.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai S. K. iš papeikimo į pastabą.
Priteisti iš atsakovo Bendrojo pagalbos centro pareiškėjai S. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.