Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-03-15 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį, 300 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;Visagino miesto apylinkės teismo 2008-10-07 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; Visagino miesto apylinkės teismo 2009-11-04 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2008-10-07 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-10-13 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2009-11-04 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmė;Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-07-20 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmės subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-10-13 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta);Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-19 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai) ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė, bausmė atlikta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015-10-31 apie 10.00 val. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia grasindamas sužaloti rankoje laikomu peiliu, priėjo prie J. M. ir pareikalavo atiduoti 150 Eur vertės piniginę su joje buvusiais pinigais – 1000 Eur, tokiu būdu grasindamas panaudoti peilį pasikėsino pagrobti svetimą J. M. priklausantį bendros 1 150 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis J. M. atsitraukė ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, po ko, jį besišalinantį iš įvykio vietos, netrukus sulaikė policijos pareigūnai, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. paaiškino, kad kaltinamąjį aktą gavo, jam pareikštą kaltinimą supranta ir savo kaltę pilnai pripažįsta, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. R. K. parodė, kad nežino, kas jam buvo atsitikę, buvo apsvaigęs nuo klijų, pamatęs tunelyje žmogų išsitraukė peilį, reikalavo atiduoti piniginę. Tas vyras pamatęs rankoje peilį paskambino pareigūnams, o kaltinamasis puolė bėgti, buvo sulaikytas prie viešbučio, ten ir buvo sulaikytas. Kaltinamasis taip pat parodė, kad peilį pirko turguje tam, kad apsiginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, pasikėsinimą padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2015 m. spalio pabaigoje jis išėjo iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko bausmę už anksčiau padarytus nusikaltimus. 2015-10-31 iš ryto nuvažiavo prie Centrinės universalinės parduotuvės, Vilniuje, Konstitucijos pr., prisiuostė klijų. Su savimi turėjo peilį, kurį nesenai nusipirko. Peilį pirko ne nusikaltimams daryti. Dėl klijų įtakos apie 10.00 val. požeminėje perėjo priėjo prie vaikino ir su peiliu rankoje pasakė, kad šis jam atiduotų piniginę ir dokumentus. Kodėl jis taip pasakė paaiškinti negali, bet iš tiesų nebūtų ėmęs jo daiktų. Jam užtemo protas dėl klijų įtakos. Jis bėgo, tačiau netoliese požeminės perėjos jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padaryto jis labai gailisi (b. l. 50). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. pasiliko prie anksčiau duotų parodymų, papildomai nieko paaiškinti negalėjo (57-58).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2015-10-31 apie 10.00 val. požeminiu pravažiavimu šalia centrinės universalinės parduotuvės, esančios adresu Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, ėjo iš plovyklos pasiimti automobilio. Daugiau žmonių nebuvo. Staiga nuo šalia esančių konteinerių, kurie buvo 3 metrų atstumu, prie jo prišoko vaikinas, kurį vėliau sulaikė policija. Priėjęs prie jo vaikinas vienoje rankoje laikė polietileninį maišelį, kurį vis dėjo prie burnos, kitoje rankoje laikė peilį, kurio geležtės ilgis apie 10 cm. Vaikinas peilį laikė nukreipęs į jį ir lietuviškai pasakė atiduoti piniginę ir dokumentus, duodamas suprasti, kad juos padėtų ant žemės, nes juos tuo metu nešėsi rankoje. Vaikinas tuos žodžius pakartojo gal tris kartus ir vis artinosi prie jo. Jis vaikino parašė leisti jam eiti, bet šis elgėsi neadekvačiai. Nuo vaikino atsitraukė apie 30 metrų ir paskambino 112. Vaikinas tai išgirdęs ėmė bėgti link Baltojo tilto. Jis pradėjo vaikiną vytis ir pranešinėjo kur šis yra. Policijos pareigūnai vaikiną sulaikė prie ,,Radisson Blu“ viešbučio. Jo piniginė buvo 150 eurų vertės, kurioje buvo 1000 eurų grynais, visi dokumentai, nuolaidų kortelės. Civilinio ieškinio jis nereiškia ( b. l. 14).

Byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio Pavelo Lozarionoko tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-10-31 patruliuojant kartu su patruliu V. Kurajevu (V. Kurajev) apie 10.10 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Konstitucijos pr. 16 pranešėją su peiliu užpuolė asmuo, kuris bėga link Baltojo tilto. Vykstant į įvykio vietą, buvo gauta papildoma informacija, kad užpuolikas šiuo metu yra prie viešbučio „Radissson Blu“ ir juda link Konstitucijos prospekto. Atvykus minėtu adresu, buvo pastebėtas jaunuolis, einantis link Konstitucijos prospekto ir rankoje laikantis peilį. Pribėgus prie jo, buvo pastebėta, kad jaunuolis yra apsvaigęs ir nuo jo sklinda klijų kvapas, iš karto buvo pareikalauta, kad jis padėtų peilį ir niekur nebejudėtų. Jaunuolis padėjo peilį ir stovėjo vietoje, tada jis buvo sulaikytas ir surakintas antrankiais. Prie pareigūnų priėjo pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo J. M., kuris paaiškino, kad minėtas jaunuolis požeminiame pravažiavime prie Centrinės universalinės parduotuvės grasindamas jam peiliu reikalavo atiduoti savo piniginę ir dokumentus, tačiau J. M. nuo užpuoliko spėjo pabėgti (b. l. 18).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Viktoras Kurajevas (Viktor Kurajev) parodė, kad 2015-10-31 dienos metu, apie 10.10 val., dirbdamas kartu su kolega Pavelu Lozarionoku (Pavel Lozarionok), gavo pranešimą radijo ryšiu, apie tai, kad Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, asmuo grasindamas peiliu užpuolė pranešusį apie įvykį asmenį. Palaikant radijo ryšį su budėtoju netoli viešbučio „Radisson Blu“ rado pranešėją, o netoliese nuo jo, galimai 10-15 metrų atstumu buvo kitas vyriškis, kuris turėjo rankose polietileninį maišelį. Pribėgus prie jo akivaizdžiai matėsi, kad jis apsvaigęs, svirduliavo, negalėjo normaliai atmerkti akių. Nuo jo sklido klijų kvapas. Priėjus prie jo, jis parodė rankoje laikomą peilį. Po liepimo padėti peilį, jis pakluso, ir padėjus peilį ant žemės, buvo sulaikytas. Kadangi sulaikomasis buvo neramus, muistėsi, nenorėjo paklusti reikalavimams, jam buvo uždėti antrankiai. Prie jų priėjęs pareiškėjas prisistatė J. M., kuris papasakojo, kad sulaikytas jaunuolis požeminiame pravažiavime prie Centrinės universalinės parduotuvės jam pagrasino peiliu ir reikalavo atiduoti savo piniginę ir dokumentus, tačiau jis užpuoliko išvengė ir paskambino pagalbos telefonu 112. Jam paskambinus užpuolikas bandė pasišalinti, todėl jis jį sekė ir visą laiką matydamas užpuoliką, bendravo telefonu su operatoriumi. Sulaikytasis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK. Pristačius sulaikytąjį buvo nustatyta, kad tai R. K., gimęs 1988-10-17. Jis turėjo su savimi pažymėjimą apie paleidimą iš įkalinimo įstaigos (b. l. 20-21).

2015-10-31 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas požemis pravažiavimas, esantis tarp Konstitucijos pr. 14, Vilniuje ir Konstitucijos pr. 16 Vilniuje, nustatyta, kad tunelis tamsus, apšvietimo nėra, filmavimo kamerų taip pat nėra, einant nuo Konstitucijos pr. 14, Vilniuje, dešinėje yra šiukšlių konteineriai (b. l. 10-13).

2015-10-31 daikto apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas sulankstomas peilis, kurio bendras ilgis – 20 cm, atskirai geležtė – 10 cm, rankena – 10 cm (b. l. 22-23). Minėtas peilis, kuris buvo paimtas po 2015-10-31 d. įvykio, buvo pateiktas atlikti objektų tyrimą ir to pagrindu buvo gauta 2015-11-05 specialisto išvada Nr. 60-15, kad pateiktas tyrimui peilis nėra nešaunamasis šaltasis ginklas, peilis pagamintas pramoniniu būdu (b. l. 24, 25-26).

2015-11-31 daikto apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta iš R. K. paimta klijų „MONOLIT-1“ tūtelė ( b. l. 40-43).

Bylos duomenimis, 2015-10-31 d. 11 val. 46 min. kaltinamasis R. K. buvo siųstas į Priklausomybės ligų centrą neblaivumui (girtumui) ir apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (b. l. 105). Šio siuntimo pagrindu buvo pateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1987, kuriame konstatuota, kad R. K. narkotinių medžiagų ir klijų nevartojęs, neapsvaigęs (b. l. 107). Į bylą pateikta specialisto išvada Nr. T-N 3155/10(01) patvirtina, kad R. K. šlapime amfetaminų, opijatų, acetono, etilacetato, benzeno, tolueno, o-ksileno, p-ksileno ir etilo alkoholio nerasta (b. l. 106).

BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Dėl R. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį

BK 180 straipsnio 2 dalies pagrindu atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį, ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. BK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Taigi pagal BK 180 straipsnio 2 dalį plėšimą kvalifikuojantis požymis yra nešaunamojo ginklo, peilio, kito specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Daiktų priskyrimas nešaunamųjų ginklų, peilių, kitų specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai nešaunamasis ginklas, peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Pažymėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių, sprogstamųjų savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, pavyzdžiui, demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais, taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam, pavyzdžiui, reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto. Grasinimas turi būti realus, t. y. jis turi egzistuoti objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. K., turėdamas tikslą atimti nukentėjusiajam J. M. priklausančią piniginę su joje buvusiais pinigais, grasindamas panaudoti peilį, pasikėsino apiplėšti nukentėjusįjį J. M., tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis pasipriešino kaltinamojo veiksmams. Kaltinamojo R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ir kaltinimo tikslinimo

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymi, kad nežiūrint to, kad kaltinamajame akte paties kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų pagrindu suformuluota aplinkybė, jog nusikalstama veika buvo daroma apsvaigus nuo klijų ir tai turėjo įtakos veikos darymui (kas atitiktų BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę), tačiau, teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau minėtame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1987 konstatuota, jog R. K. narkotinių medžiagų ir klijų nevartojęs, neapsvaigęs, o specialisto išvadoje Nr. T-N 3155/10(01) nurodyta, kad R. K. šlapime amfetaminų, opijatų, acetono, etilacetato, benzeno, tolueno, o-ksileno, p-ksileno ir etilo alkoholio nerasta, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti egzistuojant R. K. veiksmuose jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismo vertinimu, vien tik klijų su savimi turėjimas nusikalstamos veikos darymo metu, nėra pakankamas daryti išvadą, jog asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, buvo nuo jų apsvaigęs.

Dėl šių priežasčių kaltinimas tikslintinas šalinant iš kaltinimo faktinę aplinkybę, kad R. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Už nusikaltimą, numatytą 180 straipsnio 2 dalyje įstatymas numato laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (BK 22 str. 3 d.). Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., atsižvelgia į nusikaltimo, kurį kėsintasi padaryti pobūdį (nusikaltimas nuosavybei), į pavojingumo laipsnį (BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nustatytą R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas įvertina kaltinamojo asmenybę (nedirbantis, nevedęs, teistas 8 kartus (už nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai), paskutinį kartą atlikęs bausmę paleistas į laisvę 2015 m. spalio 21 d., o naują nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, padarė 2015 m. spalio 31 d., baustas administracine tvarka, buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje). Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam R. K. 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nei BK 62 straipsnio, nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo. Be to, nėra pagrindo taikyti ir BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių galimybę atidėti bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šios teisės normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kaip jau minėta, kaltinamasis R. K. praeityje yra 8 kartus teistas, šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą padarė praėjus vos 10 dienų po paleidimo iš pataisos namų atlikus bausmę. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai kaltinamojo R. K. atžvilgiu gali būti pasiekti tik izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės, t. y. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 1 d. nutartimi R. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi R. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 31 d. Dėl to, vadovaujantis BK 66 straipsniu, kardomajame kalinime (suėmime) R. K. išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl kitų klausimų išsprendimo

Bylos duomenimis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti yra: 1) peilis, kuris saugomas Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (b. l. 27-28), 2) klijų tūtelė ,,MONOLIT-1“, kuri saugoma Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (b. l. 44-45), 3) pakuotėje Nr. 1 esantis R. K. pažymėjimas apie paleidimą ir pakuotėje Nr. 2 esantis CD su garso įrašu iš BPC (pakuotėse esantys daiktai perduoti teismui su byla).

Teismas sprendžia, kad peilis, kuris saugomas Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, ir klijų tūtelė ,,MONOLIT-1“, kuri saugoma Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; pakuotėje Nr. 1 esantis R. K. pažymėjimas apie paleidimą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. K.; pakuotėje Nr. 2 esantis CD su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių (vienerių metų ir šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti galutinę 1 metų (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. sausio 28 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2016 m. sausio 28 d.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

peilį, kuris saugomas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;klijų tūtelę ,,MONOLIT-1“, kuri saugoma Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; pakuotėje Nr. 1 esantį R. K. pažymėjimą apie paleidimą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. K.; pakuotėje Nr. 2 esantį CD su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.