Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-07-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-533-827/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
A6.-533-827/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00544-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
E. S.
Kategorijos
Nr. A6.-533-827/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00544-2023-1Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, nuotoliniu būdu dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-05-15 nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovui E. S. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėja) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, taip pažeisdama kreditoriaus VMI prie FM teises.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), buvo įregistruota Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) 2009-01-21, buveinė - (duomenys neskelbtini). Pagrindinė vykdoma veikla – Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (EVRK kodas 451100); Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba (EVRK kodas 453100); Sausumos transportui būdingų paslaugų veikla (EVRK kodas 522100). Bendrovės vadovas nuo 2009-01-15 yra E. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau- MAIS) 2023-04-26 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 99 607,26 Eur, iš kurios: nekilnojamojo turto mokestis (NTM) - 784,00 Eur ir 46,39 Eur delspinigiai; Gyventojų pajamų mokestis (GMP) - 3458,57 Eur ir delspinigiai -215,71 Eur; Pelno mokesčio (PLN) delspinigiai 310,73 Eur ir mokesčio avansas – 2558,22 Eur bei Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 91 247,00 Eur ir 986,64 Eur delspinigiai.

Pareiškime pažymėta, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės PLN mokesčio avanso nepriemoka biudžetui susidarė už 2022 metus. GPM mokestinė nepriemoka susidarė už 2023 m. kovo mėn. PVM mokestinė nepriemoka susidarė už 2022 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn., 2023 m. vasario mėn. VMI prie FM taiko priverstinius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyksta (5 priedas).

Pareiškime taip pat nurodoma, kad Bendrovė 2023-02-14 pateikė prašymą išdėstyti 111 821,06 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2023-08-31. Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas Bendrovės vadovo paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad sumokėjusi visą skolą iš karto Bendrovė susidurtų su apyvartinių lėšų trukumu užsakant naujas prekės, atsiskaitant su tiekėjais bei grąžinant paskolas. VMI prie FM, išnagrinėjusi Bendrovės Prašymą ir įvertinusi su Prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2023-03-02 priėmė sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuriuo nusprendė netenkinti Bendrovės pateikto Prašymo ir neišdėstė mokestinės nepriemokos mokėjimo.

Bendrovė, teikdama VMI prašymą išdėstyti 111 821,06 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2023-08-31, kartu su minėtu Prašymu pateikė banko sąskaitų išrašus, kuriuos išnagrinėjus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybei, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais.

Iš pateiktos Bendrovės „Swedbank, AB banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-02-13 nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 198 243,25 Eur, įplaukos sudarė 276 515,67 Eur, išlaidos 439 233,62 Eur (9 priedas). Likutis 2023-02-13 sąskaitoje 35 525,30 Eur. Pareiškime pateikiami keli konkretūs pažeidimo faktą įrodantys pavyzdžiai (atsiskaitymai su kitais kreditoriais) bei informacija apie lėšų judėjimą sąskaitose ir mokėjimo eiliškumo pažeidimus: (duomenys neskelbtini) 2023-01-09 pervesta 10.000 Eur, (duomenys neskelbtini) -2023-01-10 pervesta 13.000 Eur; (duomenys neskelbtini) 2023-01-12 pervesta 14886,45 Eur; (duomenys neskelbtini) 2023-01-12 pervesta 18000Eur; (duomenys neskelbtini) 2023-01-19 pervesta 15800 Eur, (duomenys neskelbtini) 2023-02-03 pervesta 235900 Eur, (duomenys neskelbtini)2023-02-03 4860 Eur; (duomenys neskelbtini)2023-02- pervesta 17170 Eur.

Iš pateiktos Bendrovės AB Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-01-31 nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 0,00 Eur, įplaukos 19 584,07 Eur, išlaidos 19 584,07 Eur. Likutis 2023-01-31 sąskaitoje 0,00 Eur. Matyti, kad visa įplaukų suma buvo panaudota paskolai grąžinti bei palūkanoms apmokėti, t. y. atsiskaityti su žemesnės eilės, nei VMI prie FM, kreditoriais.

Iš pateiktos Bendrovės AB Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-02-13 nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 28 440,86 Eur, įplaukos 29 303,35 Eur, išlaidos 47 472,68 Eur. Likutis 2023-02-13 sąskaitoje 10 271,53 Eur. Pareiškime nurodomi keli konkretūs pažeidimo faktą įrodantys pavyzdžiai: 2023-01-05 pervesta 1402,25 Eur lėšų įsiskolinimui dengti surinkimas į paskolos aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sandorį Nr. KL-22-269944-PRP; 2023-01-09 pervesta 18136,15 Eur (duomenys neskelbtini) UAB; 2023-01-25 pervesta 18181,82 Eur lėšų įsiskolinimui dengti surinkimas į paskolos aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sandorį Nr. KL-22-269944-PRP.

Iš pateiktos Bendrovės AB Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-01-31 nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo - 300 000,00 Eur, įplaukos 18 181,82 Eur, išlaidos 0,00 Eur. Likutis 2023-01-31 sąskaitoje - 281 818,18 Eur.

Pareiškime pažymima, kad Bendrovė nuo 2023-01-01 turėjo mokestinę nepriemoką, ką patvirtina prie pareiškimo pridedami Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) dienos balansų išrašai. MAIS duomenimis, Bendrovė į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-02-13 savanoriškai įmokos kodais 1001, 1311 įmokėjo 50 878,21 Eur, priverstinai per PLAIS sistemą iš Bendrovės išieškota suma - 3 356,95 Eur (Įmokus kodas 8230). Bendra Bendrovės įplaukų į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą suma per laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-02-13 yra 54 235,16 Eur. Įvertinus tai, kad bendra išlaidų suma laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-02-13 sudaro 458 817,69 Eur (439 233,62 Eur + 19 584,07 Eur), o į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervesta suma yra 54 235,16 Eur, Bendrovė aukštesnės eilės kreditoriui pervedė tik 12 % visų išlaidų sumos. Bendrovė turėjo galimybę visiškai padengti turimą nepriemoką, tačiau Bendrovės vadovas, atlikdamas mokėjimus, prioritetą skyrė žemesnės eilės kreditoriams, nors buvo aukštesnės eilės kreditorė VMI prie FM.

Bendrovės vadovas gautomis įplaukomis atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kai tuo tarpu valstybės biudžetui geranoriškai nebuvo mokama/beveik nebuvo mokama, dėl ko ir susidarė pradelsti įsipareigojimai, todėl darytina išvada, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

Bendrovės vadovas, atlikdamas mokėjimus, kreditoriams neginčijamai skyrė prioritetą, nors buvo aukštesnės eilės kreditorė VMI prie FM. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu Bendrovės vadovo veikimu – tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Tai, kad Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, patvirtina vadovo paaiškinimas. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas E. S. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių E. S. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta, bendrovės vadovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Bendrovės vadovas E. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad E. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pareiškimu VMI prašo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. S. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Atsakomybėn traukiamas E. S. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškimą ir nutartį gavo, kuo kaltinamas žinoma. Niekada anksčiau nebuvo tokioje situacijoje, bet nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Mokesčių inspekcija teisi, bet įmonės veikla turėjo vykti. Jeigu būtų nemokėjęs tiekėjams, bendrovės veikla būtų visiškai sustojusi. Dėl karo Rusijoje užstrigo piniginės lėšos. Prašė Valstybinės mokesčių inspekcijos išskaidyti mokėjimus, bet ji nesutiko. Dabar, kai vyksta teismas, mokesčiai jau sumokėti. Supranta, kad yra kaltinamas pažeidęs nustatytą tvarką, tačiau iš žmogiškosios pusės su pareikštu kaltinimu nesutinka. Įmonei trūko lėšų, kurios užstrigo Rusijoje. Įmonė prekiauja sunkia technika ir brangiais maisto kroviniais. Jeigu už prekes sumokėta dalis įmokų, nesumokėjus kitos dalies, bus prarasta ir jau sumokėta dalis. Susidarė maždaug 86 tūkst. eurų nepriemoka. Prašė mokėjimą išdėstyti dalimis, bet VMI nesutiko, uždėjo inkasinį, paimdavo į sąskaitą ateinančius pinigus, todėl pasiskolino lėšų ir sumokėjo. Nepriemoka susidarė 2022 m. vasario mėn., inkasinį uždėjo 2023 m. gegužės mėn. Skolos mokėjimą prašė išdėstyti anksčiau. Kol sąskaita buvo laisva, mokėjo tiekėjams, kuriems negalėjo nemokėti. Kažkiek lėšų tekdavo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Greitai sureagavo ir uždėjo inkasinį, areštavo sąskaitą. Visą skolą sumokėjo, kai į įmonės sąskaitą įkrito pinigai, t.y. birželio 15 d. Iš viso sumokėjo apie 120 tūkst. eurų, t. y. buvusią skolą ir naujai atsiradusius mokesčius. Į įmonės sąskaitą pirkėjai pervesdavo lėšas, kad sumokėti už prekes. Šių lėšų negalėjo pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes tada prasidėtų kitos bylos. Jis yra tiekėjo įmonės atstovas Lietuvoje. Nežino, kodėl Valstybinė mokesčių inspekcija nesutiko išdėstyti mokėjimus, gal pabijojo. Tokio atvejo jo darbe nėra buvę, bet taisyklės yra taisyklės. Dabar VMI nėra skolingi. Anksčiau negalėjo sumokėti, nes nelabai kas nori skolinti. Žiūrint pagal taisykles, pripažįsta padaręs nusižengimą, tačiau jo piktybiškai padaryti nenorėjo. Skolą padengė iš paskolos.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta nedalyvaujant VMI atstovui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais. Kaip matyti iš pateikto 2023-04-26 bendrovės balanso mokestinę nepriemoką sudarė šie mokesčiai: nekilnojamojo turto mokestis (NTM) - 784,00 Eur ir 46,39 Eur delspinigiai; Gyventojų pajamų mokestis (GMP) - 3458,57 Eur ir delspinigiai -215,71 Eur; Pelno mokesčio (PLN) delspinigiai 310,73 Eur ir mokesčio avansas – 2558,22 Eur bei Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 91 247,00 Eur ir 986,64 Eur delspinigiai, viso 99 607,26 Eur, kai bendra įplaukų suma sudarė 1929742,34 Eur (b.l. 8). Kaip matyti iš pareiškimo Bendrovės PLN mokesčio avanso nepriemoka biudžetui susidarė už 2022 metus; GPM mokestinė nepriemoka susidarė už 2023 m. kovo mėn.; PVM mokestinė nepriemoka susidarė už 2022 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn., 2023 m. vasario mėn. VMI taikė priverstinius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko (b.l. 13). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2023-02-14 bendrovė kreipėsi į VMI, prašydama išdėstyti susidariusią 111821,06 Eur nepriemoką, nurodydama įsiskolinimo priežastis, informaciją apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams, bei apyvartinių lėšų trūkumą (b.l. 14, 15). Tačiau VMI 2023-03-02 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-11815 netenkino Bendrovės prašymo ir mokestinės nepriemokos neišdėstė. Toks sprendimas priimtas remiantis Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų administravimo sutarčių administravimo skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad prašymas netenkintinas pagal Rekomendacijų (Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijos, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2019-05-06 įsakymu Nr. VA -38): 1) 1 priedą (visų 5 apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmės geros ar patenkinamos, todėl laikytina, kad Bendrovė gali skolą biudžetui sumokėti nesinaudojant pagalbos priemonėmis); 2) 2 priedo 8 punktą (Bendrovė deklaruoja pelningą veiklą); 2 priedo 12 punktą (Bendrovė dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą, mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, yra pradelsti mokėjimai pagal vykdomas mokestinės paskolos sutartis); 4) 2 priedo 13 punktą (mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu Mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo). T.y., būtent iš Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, pateiktų banko sąskaitų kartu su prašymu dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, buvo nustatyta, kad Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybei, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-02-13 vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, bendra išlaidų suma šiuo laikotarpiu sudarė 458817,69 Eur (b.l.17-26), kai tuo tarpu VMI savanoriškai buvo sumokėta 50 878,21 Eir, bei priverstinai išieškota 3356,95 Eur (viso 54235,16 Eur), t.y. tik 12 % visų Bendrovės išlaidų (b.l.17-26). Todėl darytina išvada, kad Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, turėjo galimybę visiškai padengti turimą mokestinę nepriemoką, tačiau Bendrovės vadovas E. S., atlikdamas mokėjimus, prioritetą skyrė žemesnės eilės kreditoriams nei VMI.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės vadovas E. S., žinodamas bendrovės finansinę padėtį, kad neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, atlikdamas bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. S. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 eurų iki 3 000 eurų.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas E. S. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. E. S. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, pripažįsta, kad pažeidė nustatytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką, teikdamas pirmenybę atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu mokestinė nepriemoka buvo padengta.

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje duotus paaiškinimus, taip pat į E. S. asmenybę, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus E. S. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 € (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banką banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-533-827/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė