Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1016-495-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-01
Bylos Nr.
1A-1016-495-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Stasys Punys
Nuteistasis
M. K.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1016/2010

Teisėjas Pavel Borkovski Procesinio sprendimo kategorija:(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Arūno Kisieliaus, Stasio Punio,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjai adv. Jūratei Kleinauskienei,nuteistajam M. K. (M. K. ),vertėjai Katerinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. (M. K. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-23 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad jis 2010-03-09 apie 10.30 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku, panaudojant nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą užvaldė jo turtą: nenustatytas asmuo griebė nukentėjusiajam N. K. už rankos ir pastūmė jį, nuo ko pastarasis pargriuvo. Nukentėjusiajam iš rankų iškrito nešiojamas kompiuteris „Apple“ su krepšiu, tuomet nenustatytas asmuo pakėlė jį, perdavė kompiuterį M. K. ir jie iš įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš LR BK 180 str. 1 d. į LR BK 178 str. 1 d. bei sumažinti jam paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog jis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta iš dalies, jis nenaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu psichologinio bei fizinio smurto, tai parodė ir pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis nepateikė civilinio ieškinio dėl patirtų nuostolių bei nurodė, jog jokių pretenzijų jam neturi. Apeliantas nurodo ir tai, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai M. K. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas padarė plėšimą – panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pažymėtina tai, kad grupės asmenų padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nebūtina, kad kiekvienas grupės narys atliktų visus objektyviosios pusės veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Pakanka nustatyti, kad kaltininkas suprato kitų bendrininkų atliekamus veiksmus, siekiamus tikslus ir jiems pritarė.

Nukentėjusiojo N. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais nustatyta, jog 2010-03-09 (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jis buvo apiplėštas dviejų vyrų. Jis ėjo į darbą, priekyje ėjo du vyrai. Jis bandė duoti vyrams kelią, pasisukti į dešinę, tačiau tyrimo metu nenustatytas asmuo jam griebė ranka už peties ir tiesiog jį tempė, jis suklupo ir nugriuvo, o kompiuteris iškrito ant žemės. Vyrai stovėjo šalia vienas kito, tyrimo metu nenustatytas asmuo buvo arčiau nukentėjusiojo, o apeliantas nuo savo draugo buvo maždaug metro atstumu. Jis norėjo pasiimti kompiuterį, bet jam buvo grasinamai parodyta (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens) – „neimk”. Tuomet jie paėmė kompiuterį ir pabėgo. Nukentėjusiojo teigimu, apeliantas, vertinant jo stovėjimo pozą, palaikė savo draugo veiksmus, nors iš jo pusės ir nebuvo kažkokių fizinių veiksmų. Pagrobtas kompiuteris buvo paimtas būtent iš sulaikyto apelianto.

Tai, kad apeliantas veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir paties apelianto teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuomet beje jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., t.y. kartu su savo draugu apiplėšęs nukentėjusįjį. Iš M. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog iš tikrųjų jis nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau jis pritarė savo draugo veiksmams, nesiėmė jokių veiksmų, kad nusikaltimas nebūtų padarytas. Jis apiplėšimo metu stovėjo šalia savo draugo, o pastarajam padavus nuo žemės nukentėjusiojo kompiuterį, jį pasiėmė ir kartu su draugu pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau, (duomenys neskelbtini) gatvėje jis su kompiuteriu rankose buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai, kad su pagrobtu nukentėjusiojo kompiuteriu buvo sulaikytas būtent apeliantas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas apelianto sulaikyme dalyvavęs pareigūnas.

Taigi, įvertinusi aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog perkvalifikuoti apelianto padarytą veiką iš LR BK 180 str. 1 d. į LR BK 178 str. 1 d. nėra jokio pagrindo,

Taip pat nėra pagrindo švelninti ir skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę. Skirdamas bausmę nuteistajam M. K. apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas nuosavybei, padarytas veikiant bendrininkų grupe), jos padarymo aplinkybes, apelianto vaidmenį padarant nusikaltimą, kaltės formą ir nusikalstamos veikos stadiją (baigtas, veikiant tiesiogine tyčia padarytas nusikaltimas), kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei sunkinančią aplinkybę (nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), įvertino kaltininko asmenybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. praeityje 6 kartus teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, nuteistojo atžvilgiu ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas „Dėl amnestijos”, taip pat ne kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliantas būtent ir padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apeliantas taip pat yra baustas ir administracine tvarka. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo. Be to, apeliantas LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, tuo tarpu recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Apeliantas iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo, tačiau buvo užsiregistravęs Darbo biržoje. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juolab, kad nuteistajam už baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei LR BK 180 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Pagrindu sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nagrinėjamu atveju negali būti ir apelianto skunde nurodomos aplinkybės, jog nukentėjusysis nepateikė civilinio ieškinio dėl patirtų nuostolių bei nurodė, jog jokių pretenzijų jam neturi. Pažymėtina tai, kad kompiuterio grąžinimas nukentėjusiajam, tai jokiu būdu nėra nuteistojo geranoriškas veiksmas. Kompiuteris buvo sugrąžintas nukentėjusiajam, kadangi apeliantas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, kartu su kompiuteriu rankose, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. K. (M. K. ) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė – ZalieckienėTeisėjai Arūnas KisieliusStasys Punys: