- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- eA-1684-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02397-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. A256-635/18(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą suformuoti grąžintiną žemės sklypą buvusio savininko A. L. žemėvaldos ribose šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), neviršijantį teisės aktuose nustatyto dydžio. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 2078 ,,Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo“, 2003 m. vasario 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2003-26620 ir 2012 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2524 pagrindu. Tai paneigia atsakovo teiginį, kad nagrinėjamoje teritorijoje jau yra suformuotas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) statiniams eksploatuoti. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1173) 2 punkte rekomenduojama Vilniaus miesto savivaldybei rengti detaliuosius planus nuosavybės teise atkuriamiems sklypams formuoti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų gyvenamojo prioriteto zonose ir nustatyti, kad Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki šio nutarimo įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti. Minėtame nutarime nėra įtvirtintas draudimas formuoti žemės sklypus Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose. Prašymas dėl nuosavybės teisų atkūrimo paduotas dar iki 2010 m. rugpjūčio 12 d., t. y. iki Nutarimo Nr. 1173 priėmimo dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Ginčo teritorija patenka į ekologiniu požiūriu ypač vertingą Pavilnių regioninio parko Markučių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, apsauginės agrarinės teritorijos bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (ŽAb). Pagal Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ buvo įsteigtas valstybės saugomas Pavilnių regioninis parkas, kurio steigimo tikslas – išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, gamtiniu, rekreaciniu, kultūriniu bei estetiniu požiūriu vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kultūros kompleksus ar atskirus elementus, išlaikyti kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą. Nutarimo Nr. 1173 1.2 punktu patvirtintas ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų planų sąrašas, į kurį patenka Pavilnių regioninio parko Markučių kraštovaizdžio draustinio teritorija, kurią sudaro 102,88 ha plotas. Minėto nutarimo 2.2. punktu Vilniaus miesto savivaldybei rekomenduota nustatyti, kad Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki šio nutarimo įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti. Taigi nors, kaip nurodo pareiškėjas, Nutarimo Nr. 1173 2 punkte nėra įtvirtinto draudimo formuoti žemės sklypus Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose, tačiau rekomenduota Vilniaus miesto savivaldybei nustatyti, kad sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki šio nutarimo įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti.
2.2. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 1651V buvo nuspręsta nustatyti (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 2 000 kv. m žemės sklypo ribas. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 2078-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. J. S.“ 1 punktu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas yra 2 000 kv. m ploto, o 2 punktu įsakyta parduoti namų valdos savininkei žemės sklypą. 2003 m. vasario 18 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2003-26620 tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir J. S. 2012 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2524 pagrindu žemės sklypo nuosavybės teisės įregistruotos pareiškėjo vardu. Kadangi ginčo teritorijoje jau yra suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) statiniams eksploatuoti, kuris šiuo metu nuosavybės teise įregistruotas paveldėtojo J. S. vardu, darytina išvada, kad Sprendimu pareiškėjo atstovas pagrįstai buvo informuotas, jog Nutarimu Nr. 1173 suteikta teisė jau yra įgyvendinta. Kaip minėta, žemė, patenkanti į rekreaciniu požiūriu ypač vertingą teritoriją, priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl buvusio savininko A. L. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje suprojektuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, skirtą grąžinti natūra, nėra teisinio pagrindo.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija (toliau – ir Parko direkcija) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Teismai yra nurodę, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtu vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitu teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu. Ginčo žemė patenka į ekologiniu požiūriu ypač vertingą teritoriją, patvirtintą Nutarimu Nr. 1173. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktu, žemė, esanti valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais, priskiriama valstybės išperkamai žemei ir yra išperkama iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių. Taip užtikrinama visiems Lietuvos gyventojams teisė naudotis rekreacinėmis teritorijomis, laisvai prieiti prie gamtos ir kultūros paveldo vertybių, šių naudojamų rekreacinių teritorijų vientisumas bei išsaugomi ekologinę vertę turintys biotipai. Nors šiuo metu galioja Nutarimas Nr. 1173, tačiau jis nėra pirmas dokumentas, nustatantis ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingas teritorijas, esančias Pavilnių regioniniame parke. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintos Pavilnių regioniniame parke esančių ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų ribos, kuriose yra ir nagrinėjama Markučių kraštovaizdžio draustinio teritorija.
3.2. Nutarimo Nr. 1173 2.2 punkte Vilniaus miesto savivaldybei rekomenduota nustatyti, kad Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki šio nutarimo įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti. Nagrinėjamoje teritorijoje jau yra suformuotas žemės sklypas prie statinių, kitokių žemės sklypo formavimo teisių valstybės išperkamojoje žemėje (ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose) Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu prašė bylą spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime pateiktus argumentus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas ne NŽT, o Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia, ar galima grąžinti piliečiams jų turėtą nekilnojamąjį turtą natūra, ir atitinkamai projektuoja grąžintinus natūra ir perduotinus piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai bei nustato piliečių naudojamų žemės sklypų ribas, plotą ir kitus kadastrinius duomenis. Jei visą ginčo teritoriją užima suformuotos ir potencialiai formuotinos namų valdos žemės sklypai, tada atsakovas pagrįstai ginčo teritoriją laiko valstybės išperkama žeme pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Savivaldybės administracija konkrečiai nenurodė, ar teritorija naudotina rekreacijai, bendroms visuomenėms reikmėms ir dėl to laikytina valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
7. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl natūra grąžintino žemės sklypo šalia namų valdos (duomenys neskelbtini) suformavimo.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra J. S. teisių perėmėjas nuosavybės teisių atkūrimo byloje į A. L. išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,2 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas paveldėjo iš J. S. Šio namų valdos žemės sklypo ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1997 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. 1651V 2 punktu. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 2078-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. J. S.“ 1 punktu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas yra 2 000 kv. m ploto, o 2 punktu įsakyta parduoti namų valdos savininkei žemės sklypą. 2003 m. vasario 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/2003-26620 J. S. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo nuosavybės teise. Kaip matyti iš 2008 m. balandžio 9 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 17-199 ir jo priedų, A. L. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos apima žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir šalia esančius nesuformuotus valstybinės žemės plotus. Pareiškėjo atstovas 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovui pateikė prašymą suteikti informaciją apie galimybę grąžinti natūra žemę turėtos žemės vietoje. Taip pat prašė pakartotinai kreiptis į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją dėl galimybės grąžinti natūra žemę turėtos žemės vietoje. Kadangi norimas susigrąžinti žemės sklypas yra Pavilnių regioninio parko Markučių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius pareiškėjo prašymą 2017 m. gruodžio 22 d. persiuntė nagrinėti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai. Parkų direkcija 2018 m. sausio 29 d. raštu Nr. 2-6 informavo Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kad žemės sklypas, esantis šalia namų valdos (duomenys neskelbtini) patenka į ekologiniu požiūriu ypač vertingą teritoriją, kuri, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktu, priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl naujai formuoti natūra grąžintiną žemės sklypą šalia namų valdos (duomenys neskelbtini) nėra galimybių. Pareiškėjo atstovas atsakovui 2018 m. balandžio 20 d. pateikė prašymą priimti sprendimą suformuoti grąžintiną žemės sklypą buvusio savininko A. L. žemėvaldos ribose, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracija 2018 m. birželio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad buvusio savininko A. L. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje suprojektuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, skirtą grąžinti natūra, nėra teisinio pagrindo.
9. Teismas pažymėjo, kad Sprendime paaiškinta, jog A. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėta žemė yra užimta nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dar nesuformuotais namų valdų (duomenys neskelbtini) žemės sklypais. Dalis žemės patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, likusi kartografuoto žemės sklypo dalis, išskyrus namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, patenka į ekologiniu požiūriu ypač vertingą Pavilnių regioninio parko Markučių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, apsauginės agrarinės teritorijos bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (ŽAb); Nutarime Nr. 1173 įtvirtinta, kad Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti žemės sklypai iki šio nutarimo įsigaliojimo nebuvo suformuoti, o šiuo atveju nagrinėjamoje teritorijoje jau yra suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) statiniams eksploatuoti, kuris šiuo metu nuosavybės teise įregistruotas J. S. vardu, todėl minėtu nutarimu suteikta teisė jau yra įgyvendinta. Be to, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktu, žemė, patenkanti į rekreaciniu požiūriu ypač vertingą teritoriją, priskiriama valstybės išperkamai žemei. Už valstybės išperkamą žemę buvusiems savininkams atlyginama kitais šio įstatymo nustatytais būdais.
10. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo teritorija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 518 patvirtintą Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planą patenka į Pavilnių regioninio parko Markučio kraštovaizdžio draustinio teritoriją bei Pavilnių regioniniame parke esančius valstybinius miškus. Be to, Nutarimu Nr. 1173 pakeitus ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribas, ginčo teritorija pateko į ekologiniu požiūriu ypač vertingą Pavilnių regioninio parko Markučių kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo pageidaujamas formuoti žemės sklypas atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą atvejį, kada žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, todėl pritartina Sprendime išdėstytai Savivaldybės administracijos pozicijai, kad buvusio savininko A. L. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje suprojektuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, skirtą grąžinti natūra, nėra teisinio pagrindo.
11. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad prašymą dėl nuosavybės teisų atkūrimo į išlikusį neįknojamąjį turtą jis padavė dar iki Nutarimo Nr. 1173, kuriuo ginčo teritorija pripažinta ypač vertinga ekologiniu požiūriu, įsigaliojimo, nurodė, kad vertinant, ar buvusio savininko žemėvaldos ribose galima suformuoti natūra grąžintiną sklypą, vertinama ne prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo metu buvusi situacija, o sprendimo dėl sklypo formavimo metu egzistuojanti situacija. Kaip minėta, pagal galiojantį reglamentavimą ginčo žemė atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą sąlygą – yra valstybinio parko ir draustinio ypač vertingoje ekologiniu požiūriu teritorijoje, todėl laikytina valstybės išperkama.
12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimu Nr. 1173 nustatė išimtį, t. y. rekomendavo Vilniaus miesto savivaldybei nustatyti, jog Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki šio nutarimo įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti (2.2 p.). Teismo vertinimu, pareiškėjui ši išimtis negali būti pritaikyta, kadangi prie jam priklausančių statinių jau yra suformuotas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad minėtas sklypas buvo suformuotas ne nuosavybės teisių atkūrimo procese, nereiškia, kad pareiškėjas turi teisę į dar vieno žemės sklypo formavimą prie sklypo (duomenys neskelbtini). Tikslas nustatant išimtį buvo užtikrinti tinkamą pastatų eksploataciją. Tai nagrinėjamoje byloje yra padaryta.
13. Teismas pastebėjo, kad nors, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, Nutarimas Nr. 1173 tiesiogiai nedraudžia formuoti sklypų Pavilnių regioniniame parke esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose, tačiau tokį draudimą nustato Atkūrimo įstatymas. Be to, teismas pažymėjo, kad šiam ginčui neaktualios Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatos, nes minėtas straipsnis reglamentuoja atlyginimą piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, o ne nustato, kas laikoma valstybės išperkama žeme, dėl kurios nagrinėjamu atveju ir yra kilęs ginčas.
14. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvertino ginčo situaciją, taikė tinkamas teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą Sprendimą, kuriuo nesutiko pareiškėjui formuoti natūra grąžintino žemės sklypo buvusio savininko A. L. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje. Todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijama Sprendimą ir įpareigoti Savivaldybės administraciją suformuoti grąžintiną žemės sklypą buvusio savininko A. L. žemėvaldos ribose šalia namų valdos (duomenys neskelbtini).
III.
15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliaciniame skunde keliami klausimai galbūt bus svarbūs formuojant teismų praktiką. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
15.1. Priimant Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 2078-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. J. S.“ ir 2003 m. vasario 18 d. perleidžiant pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26620 J. S. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsnio ir Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, nuo 1999 m. birželio 2 d. J. S. turėjo būti perduotas neatlygintinai žemės sklypas prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) jį suformuojant nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha bendro ploto.
15.2. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,2 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis paveldėjo iš J. S. Šio namų valdos žemės sklypo ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1997 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. 1651V 2 punktu. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 2078-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. J. S.“ 1 punktu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas yra 2 000 kv. m ploto, o 2 punktu įsakyta parduoti namų valdos savininkei žemės sklypą. 2003 m. vasario 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/2003-26620 J. S. žemės sklypą įsigijo nuosavybės teise. Kaip matyti iš 2008 m. balandžio 9 d. žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo Nr. 17-199 akto ir jo priedų, A. L. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos apima žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir šalia esančius nesuformuotus valstybinės žemės plotus. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad A. L. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose galima suformuoti grąžintiną natūrą žemės sklypą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
17. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Savivaldybės administracija sutinka su skundžiame teismo sprendime išdėstytais motyvais.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Parkų direkcija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašo spręsti dėl apeliacinio skundo pagrįstumo atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.
22. Pareiškėjas, siekdamas, kad byla būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta, pateikė prašymą pridėti prie bylos rašytinius įrodymus: „Pil. L. P. statomo individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektas“ titulinį lapą; aiškinamąjį raštą ,,Pil. L. P. statomo individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“, „Generalinį planą M1:500“, „Žemės sklypo planą M 1:500“.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas pažymi, kad nurodyto aiškinamojo rašto 1 punkte aprašytas žemės sklypas, skirtas individualiam namui statyti. „Generaliniame plane M1:500“ pavaizduota žemės sklypo konfigūracija, skirta gyvenamajam namui statyti. Minėtas įrodymas patvirtina, kad žemės sklypo, parduoto pagal 2003 m. vasario 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26620, konfigūracija ir plotas neatitinka „Generalinio plano M1:500“, kuris yra individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projekto sudedamoji dalis.
24. Pareiškėjas, siekdamas, kad byla būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta, pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos rašytinį įrodymą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. balandžio 24 d. raštą Nr. A51-55166/20 (2.14.2.12E-ŽEM), kurio atsisakoma organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – ,,performuoti esamą žemės sklypą, suformuojant žemės sklypą būtiną pastatams ir įrenginiams eksploatuoti pagal pil. L. P. statomo individualus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektą obj.1179“, rengimą.
25. Pareiškėjas pažymi, kad negali kitu būdu negu atkuriant nuosavybės teisės suformuoti žemės sklypą, būtiną pastatams ir įrenginiams eksploatuoti, pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektą. Žemės sklypo konfigūracija ir plotas neatitinka Generalinio plano M1:500, kuris yra individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projekto sudedamoji dalis. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-688-525/2019, kuriame išaiškinta, kad: ,,sprendžiant klausimą dėl ginčo žemės sklypo disponavimo aktualūs yra teisės aktai, reguliuojantys ne tik saugomas teritorijas ir su ja susijusius visuomeninius santykius, bet ir valstybinės žemės nuomos (įsigijimo) teisinius santykius. <...> galiojantys įstatymai, išskyrus Žemės įstatyme numatytas išimtis, kurios šiai nagrinėjamai bylai nėra aktualios, garantuoja teisę pastatų savininkui naudotis atitinkamu žemės sklypu, reikalingu statinio eksploatacijai, tokiu būdu užtikrinant Konstitucijos 23 straipsnio garantuojamą nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą“. Pareiškėjas pabrėžia ir tai, kad duomenų apie ginčo teritorijos priskyrimą prie valstybės išperkamos žemės nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Pareiškėjas narinėjamoje byloje pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
28. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai galbūt bus svarbūs formuojant teismų praktiką, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjo atstovui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
29. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymus pridėti prie bylos naujus duomenis (įrodymus): „Pil. L. P. statomo individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektas“ titulinį lapą; aiškinamąjį raštą ,,Pil. L. P. statomo individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“; „Generalinį planą M1:500“; „Žemės sklypo planą M 1:500“; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. balandžio 24 d. raštą Nr. A51-55166/20 (2.14.2.12E-ŽEM).
30. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.
31. Pabrėžtina, kad nagrinėjamo ginčo dalykas yra Savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo (jo atstovo) 2018 m. balandžio 20 d. prašymas priimti sprendimą suformuoti grąžintina žemės sklypą buvusio savininko A. L. žemėvaldos ribose, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtas Sprendimas pagrįstas tuo, kad pareiškėjo norimas žemės sklypas negali būti formuojamas grąžinti natūra nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes šiuo atveju žemė yra valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi pareiškėjo prašomus pridėti prie bylos dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti duomenys neturi jokios reikšmės vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. jais nepaneigiama Sprendime konstatuota aplinkybė, kad žemė, kurioje pareiškėjas nori suformuoti žemės sklypą, yra valstybės išperkama. Darytina išvada, kad pareiškėjo prašomi pridėti prie bylos duomenys (dokumentai) nei patvirtina, nei paneigia kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, dalis prašomų prie bylos pridėti dokumentų dar galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl ko tai nebuvo padaryta anksčiau. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymai pridėti prie bylos naujus duomenis (dokumentus), netenkintini.
V.
32. Kaip minėta, ginčas byloje kilo dėl Savivaldybės administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą suformuoti grąžintiną žemės sklypą buvusio savininko A. L. žemėvaldos ribose šalia namų valdos (duomenys neskelbtini) neviršijantį teisės aktuose nustatyto dydžio.
33. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo skundą atmetė, t. y. netenkino pareiškėjo reikalavimų panaikinti ginčijamą Sprendimą ir įpareigoti atsakovą suformuoti grąžintiną žemės sklypą buvusio savininko A. L. žemėvaldos ribose šalia namų valdos (duomenys neskelbtini) neviršijantį teisės aktuose nustatyto dydžio. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
34. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos.
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą faktinių aplinkybių (duomenų) nustatymo ir vertinimo bei teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikydamas teisės aktų nuostatas sprendime išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nenurodė. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamo teismo sprendimo motyvais (žr. šios nutarties II dalį), jų nebekartoja.
37. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 2078-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. J. S.“ ir 2003 m. vasario 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2003-26620 teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl šioje byloje nėra pagrindo išsamiau pasisakyti dėl su minėtais aktais susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis turėjo teisėtą lūkestį, jog A. L. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose galima suformuoti grąžintina natūrą žemės sklypą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl to, ar galėjo susiformuoti asmens teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą: 1) tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, 2) subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei 3) atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir (ar) veiksmai (administraciniai aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016, 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-801-858/2017).
39. Pareiškėjas nenurodė nei pagrįstų argumentų, nei duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas daryti išvadą, kad jis turėjo suformuotą teisėtą lūkestį, jog be jau suformuoto ir 2003 m. vasario 18 d. valstybine žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/2003-26620 J. S. įsigyto ir pareiškėjo paveldėto 2000 kv. m ploto žemės sklypo galima suformuoti grąžintina natūrą žemės sklypą A. L. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose. Byloje nėra duomenų, kad tokį lūkestį būtų suformavusios kompetentingos institucijos savo priimtais sprendimais. Taip pat tokį pareiškėjo teisėtą lūkestį paneigia tiek ginčijamame Sprendime, tiek skundžiamame teismo sprendime įvardinti teisės aktai (pvz., Nutarimas Nr. 1173), pagal kuriuos naujo žemės sklypo formavimas A. L. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti teisėtų lūkesčių principo pažeidimą.
40. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Bylos, kuri išnagrinėta pareiškėjo cituotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-688-525/2019, ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios. Todėl šioje byloje nėra pagrindo remtis šiuo pareiškėjo nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu.
41. Nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių, kad A. L. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos, kuriose pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą, apima žemę, kuri yra valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p., 13 str. 1 d. 1 p.). Tai, kad pareiškėjas ar kiti asmenys norėtų (siekia) pastatyti naują pastatą (pastatus) A. L. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose, nereiškia, kad gali būti paneigiamos imperatyvios teisės aktų nuostatos, pagal kurias naujų žemės sklypų A. L. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose (žemės natūra grąžinimas nuosavybės teisių atkūrimo procese) negalimas.
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.