Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-22 · Administracinė byla Nr. I-3755-643/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
I-3755-643/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06582-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3755-643/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06582-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir pensijos nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydama: 1) panaikinti 2013-09-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (10.1)3-116021; 2) panaikinti 2013-10-24 Fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5) I-6978; 3) įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai 1883,04 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Pareiškėja nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 gavo sumažintą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir senatvės pensija), kuri buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis. Pažymėjo, jog 2013-09-16 kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, tačiau teritorinis Fondo valdybos skyrius 2013-09-25 sprendimu Nr. (10.1)3-116021 atsisakė išmokėti jai negautą pensijos dalį. Nesutikdama su priimtu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą prašydama panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą ir įpareigoti jį išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį, tačiau Fondo valdyba ginčijamu 2013-10-24 sprendimu Nr. (6.5)I-6978 jos prašymo netenkino, nurodydama, jog nėra dar priimtas pensijų kompensavimo mechanizmas. Pareiškėjos teigimu, skundžiami Fondo valdybos ir jos teritorinio skyriaus sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Atsiliepimas

Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 12–14) nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai A. G. senatvės pensiją paskyrė ir moka Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius. Kadangi pareiškėjos paskirtos pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl pensija jai buvo perskaičiuota pagal įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Paaiškino, kad A. G. senatvės pensija buvo perskaičiuota tik pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., netaikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų. Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. neprieštaravo Konstitucijai. Todėl mano, kad pareiškėjai paskirtos ir mokamos senatvės pensijos perskaičiavimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. buvo teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime (b. l. 21–25) į pareiškėjos skundą prašo bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti jam senatvės pensijos nepriemoką nutraukti, likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad senatvės pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta tik pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Pareiškėja nedirbo ir neturėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jos pensijos perskaičiavimui nebuvo taikomos Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos. Pažymėjo, jog pirmoji senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Todėl, pareiškėja apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pasak trečiojo suinteresuoto asmens, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėja su skundu išmokėti jai 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį į Fondo valdybą kreipėsi tik 2013-10-14, o į teismą su skundu – 2013-11-06. Fondo valdybos nuomone, pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų terminą, todėl byla dalyje dėl pensijos dalies priteisimo turi būti nutraukta. Fondo valdyba, grįsdama savo poziciją, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-03-12, 2013-10-09, 2013-11-07 nutartimis. Fondo valdybos nuomone, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010-2011 metais teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinąjį įstatymą pareiškėjos atžvilgiu, todėl naikinti atsakovo kaip ir Fondo valdybos sprendimo nėra pagrindo.

Pareiškėja, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Fondo valdybai ir Fondo valdybos Vilniaus skyriui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, įteikiant jiems teismo šaukimus per elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt (b. l. 50). Pareiškėjai A. G. skunde nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) siųsti procesiniai dokumentai taip pat ir teismo šaukimai grįžo neįteikti (b. l. 46, 53, 60). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnyje nustatyta, kad proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą. Remiantis ABTĮ 77 straipsnio nuostatomis laikytina, kad pareiškėja A. G. buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio laiką bei vietą. Byloje yra gautas atsakovo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymas nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 51).Administracinė byla išnagrinėta bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 15), nustatyta, kad pareiškėja A. G. yra senatvės pensijos gavėja, kuriai nuo 2009-10-01 iki gyvos galvos paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija.

2013-09-18 Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo gautas pareiškėjos 2013-09-16 prašymas išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo (b. l. 16).

2013-09-25 Fondo valdybos Vilniaus skyrius išnagrinėjęs, pareiškėjos prašymą, priėmė sprendimą Nr. (10.1)3-116021 ir prašymo netenkino. Nurodė, jog pareiškėjos pensija buvo mažinama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatą, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo buvo pripažinta neprieštaraujanti Konstitucijai (b. l. 17–19).

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu, 2013-10-14 prašymu kreipėsi į Fondo valdybą (b. l. 28), prašydama panaikinti minėtą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą ir įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką.

2013-10-24 Fondo valdyba sprendimu Nr. (6.5) I-6978 (b. l. 26–27) atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-10-14 prašymą, kadangi ji praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Be to, sprendime Fondo valdyba nurodė, jog pareiškėjos pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas. Kartu sprendime pažymėjo, jog kol nėra priimti kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai, ji negali įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai negautą senatvės pensijos dalį.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pagrįstumo. Pareiškėjos teigimu, jos pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo nepagrįstai perskaičiuota ir mokama sumažinta, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Byloje taip pat keliamas ginčas ir dėl minėtų 2013-09-25 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (10.1)3-116021 bei 2013-10-24 Fondo valdybos sprendimo Nr. (6.5) I-6978 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės).

Dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 d. Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Tiek Pensijų įstatymo 45 str., tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką, t. y. skundai turi būti paduodami Fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Taigi pareiškėja, siekdama inicijuoti ginčą dėl galbūt neteisėtų ir nepagrįstų Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų, perskaičiuojant senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir ją išmokant, tam tikru aspektu veikė netinkamai, skundą paduodama ne įgaliotam ginčą nagrinėti subjektui – Fondo valdybai, o teritoriniam skyriui, su kurio veiksmais nesutinka. Tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu, prašymą (dėl pensijų dalies išmokėjimo) turėjo perduoti įgaliotai tokį ginčą nagrinėti institucijai (Fondo valdybai), nes Fondo valdybos teritorinis skyrius spręsti dėl savo paties veiksmų įgaliojimų neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad pareiškėja 2013-09-16 prašyme buvo suformulavusi vienintelį prašymą išmokėti (grąžinti) jai pensijos nepriemoką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-09-25 sprendimas Nr. (10.1)3-116021, kuriuo buvo išnagrinėtas iš esmės minėtas pareiškėjos prašymas, yra neteisėtas, nes priimtas nekompetentingo subjekto. Fondo valdybos Vilniaus skyrius ginčijamu sprendimu pats išsprendė klausimą dėl pareiškėjos prašymo išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, nors tokia kompetencija teisės aktuose suteikta tik Fondo valdybai, todėl, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-09-25 sprendimas Nr. (10.1)3-116021 naikintinas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p.

Kaip jau buvo minėta, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktos lentelės apie pareiškėjos A. G. senatvės pensiją (b. l. 2–3), jai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuota remiantis tik Laikinojo įstatymo 6, 7 straipsnių nuostatomis ir nebuvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas. Tai patvirtina ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą, bei pripažįsta ir Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą. Tačiau 2013-10-24 Fondo valdybos sprendime Nr. (6.5) I-6978 yra nurodyta, jog jai senatvės pensija buvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas 2013-10-24 Fondo valdybos sprendimas Nr. (6.5) I-6978 yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, kadangi jame nurodytos aplinkybės neatitinka realios situacijos, susiklosčiusios pareiškėjos A. G. atžvilgiu, todėl naikintinas (ABTĮ 89 str.).

Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti negautą senatvės pensijos dalį

Valstybinio socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka Valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Pensijų įstatymu ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr.1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o nuo 2010-01-01 įsigaliojusiu ir Seimo 2009-12-09 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas, siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojant, inter alia, paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 5 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai A. G. paskirtos senatvės pensijos dydis (1093,61 Lt) viršijo Laikinojo įstatymo 3 str. 1 d. nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl jos senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjai A. G. senatvės pensijos sumažinimas ginčo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, pritaikius Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai. Kadangi pareiškėjos pensija nebuvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio, kuri Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl pareiškėjos A. G. skundo reikalavimas dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais, pareiškėjos A. G. skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant ginčijamus sprendimus, tačiau atmetant pareiškėjos reikalavimą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2013-09-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (10.1)3-116021 ir 2013-10-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5) I-6978.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė