- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-143-318/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Nerijus Meilutis, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- R. S., ir R
- Civilinis ieškovas
- D. S.
- Nukentėjusysis
- N. P.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų;
– pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. spalio 25 d.
Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš R. S. nukentėjusiajai N. P. priteistas 400 Eur, R. V. – 300 Eur, L. G. – 200 Eur, R. V. – 450 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš R. S. valstybei priteista 997,79 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nuteistas ir R. K., tačiau dėl jo nuteisimo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
R. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tyčia nužudė V. V., t. y. 2020 m. spalio 12 d., nuo 17 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, negyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš pykčio įspyrė nukentėjusiajam V. V. ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį, du kartus į krūtinės sritį bei du kartus ranka sudavė į petį, taip padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus veide, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą dešinio skruostikaulio kūno projekcijoje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš galvos smegenų didžiųjų pusrutulių, kuris komplikavosi į smegenų pabrinkimą, smegenų suspaudimą išsiliejusiu krauju, smegenų komą. Nukentėjusysis mirė nuo galvos sumušimo.
Be to, R. S. nuteistas ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), kumščiu suduodamas nukentėjusiajai D. S. į sprando sritį, vieną kartą įkasdamas jai į dešinę plaštaką ir viena kartą įkasdamas į kairę plaštaką, pagrobė nukentėjusios rankinę 25 Eur vertės, piniginę 6 Eur vertės ir piniginėje buvusius du banknotus po 50 Eur, vieną 10 Eur banknotą ir 10 Eur monetomis, taip panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, pagrobė svetimą –nukentėjusiajai D. S. priklausantį – 151 Eur turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentais:
Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų bausmei paskirti, todėl jam paskyrė per griežtą bausmę.
Teismas neatsižvelgė, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, dėl jų padarymo išgyvena ir gailisi. Nuteistasis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus. Nukentėjusieji nereiškė jam ieškinio ir priėmė jo atsiprašymą.
Nuteistasis prašo taip pat įvertinti, kad jis, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, kreipėsi pagalbos į psichologą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti. Teismo posėdyje dalyvavusi nukentėjusioji D. S. dėl nuteistojo paduoto apeliacinio skundo nuomonės neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei R. S. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį.
Nuteistasis pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija jam paskirtos per griežtos bausmės aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.
Dėl paskirtos bausmės
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadiją; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų nepadarė.
Skunde nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
Už BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – alternatyvias bausmes: areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų.
Pirmosios instancijos teismas R. S. pagal 129 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą 14 metų, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 4 metus.
Apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas R. S. skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgė, kad jis padarė vieną baigtą labai sunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus. Dėl labai sunkaus nusikaltimo įvykdymo kilo nepataisomos pasekmės – buvo nužudytas pakankamai jaunas, 44 m. sulaukęs, žmogus. Baudžiamojoje byloje R. S. baudžiamąją atsakomybę lengvina, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina dvi aplinkybės, t. y. kad jis inkriminuotas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Apygardos teismas taip pat įvertino, kad R. S. iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, į psichikos įskaitą neįrašytas, tačiau jis sistemingai veikia priešingai teisės normoms. Jo teistumai nėra išnykę nuo 1992 metų. Jis vėl nusikalto nepraėjus nė 4 mėnesiams po bausmės atlikimo: iš pataisos įstaigos jis buvo paleistas 2020 m. birželio 29, o šioje byloje jam inkriminuotą veiką, susijusią su V. V. gyvybės atėmimu, padarė 2020 m. spalio 12 d. (t. 7, b. l. 29–37). Be to, po 2020 m. spalio 12 d. padaryto V. V. nužudymo 2020 m. spalio 28 d. įvykdė dar vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusiąją D. S.. Tai itin neigiamai apibūdina R. S. asmenybę ir neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis išvadų nedaro.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmes pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus. Teismas R. S. už nurodytuose BK straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų padarymą paskyrė sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius pagrįstai nustatė didesnius, negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (pagal 129 straipsnio 1 dalį bausmės vidurkis sudaro 11 metų, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – bausmės vidurkis sudaro 3 metus), nes, kaip nurodyta pirmiau, jo baudžiamąją atsakomybę sunkina dvi aplinkybės. Jam inkriminuotos veikos nėra atsitiktinės ir jis turi ryškų polinkį veikti priešingai teisės normoms. Tai rodo, kad jam būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuostatos.
Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bei neteisingą bausmę. Tokių aplinkybių šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė.
Kaip minėta, apeliantas sistemingai veikia priešingai teisei, išvadų nedaro. Be to, bylos duomenys leidžia teigti, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos trumpesnės laisvės atėmimo bausmės įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir nepasiekė savo tikslų, nes jis, atlikęs ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes ir išėjęs į laisvę, nekūrė jokių darbinių teisinių santykių ir nesiekė gauti teisėtų lėšų pragyventi, o vėl veikė nusikalstamai (grobė svetimą turtą, įskaitant fizinio smurto panaudojimą užvaldant svetimą turtą, ir pan.). R. S. daromi nusikaltimai sunkėja. Jis darosi vis pavojingesnis visuomenei. To nepaneigia ir ta aplinkybė, kad šioje byloje nukentėjusieji priėmė nuteistojo atsiprašymą.
Nesutiktina ir su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaip minėta, apygardos teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ją įvertino, nustatydamas skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmę.
Todėl iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį skirti jam švelnesnes bausmes teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistasis Šiaulių tardymo izoliatoriuje lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, kreipėsi pagalbos į psichologą, pozityviai apibūdina R. S., tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenis, ir savaime nesuteikia pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Be to, šios aplinkybės nėra tos aplinkybės, kurios leistų vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. S. padarytų nusikalstamų veiksmų ir jo asmenybės pavojingumą, dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusius padarinius, nusikaltimo padarymo aplinkybes, pastarajam už atskiras nusikalstamas veikas nustatė veiksmingas, proporcingas nuteistojo pažeistiems teisiniams gėriams ir atitinkančias teisingumo principą bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. R. S. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad paskirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė pagal savo dydį yra aiškiai per griežta. Taigi, ją švelninti taip pat nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 66,60 Eur išlaidų.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. R. S. yra darbingo amžiaus, todėl turės galimybę jas atlyginti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 66,60 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir 60 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.