Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, romas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, teistas 2009-11-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį – 50 parų areštu, teistas 2010-12-15 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 23 MGL (2990 litų) dydžio bauda, teistas 2011-02-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine bausme –laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 23 MGL (2990 litų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 5 mėnesiams, teistas 2015-10-23 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda, baudą sumokėjo 2016-06-20, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. 2016 m. vasario 19 d., laikotarpyje nuo 9 val. 30 min. iki 11 val. 10 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Pakruojo mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pagrobė svetimą, J. K. priklausantį, 192 eurų vertės turtą: 30 eurų vertės piniginę, pinigus - 150 eurų ir keturias nuolaidų korteles 12 eurų vertės.

Be to, kaltinamasis D. M. 2016 m. vasario 19 d., laikotarpyje nuo 9 val. 30 min. iki 11 val. 10 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, P. mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo ir iki 2016 m. vasario 19 d. laikė svetimas, J. K. vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones - AB banko „DNB“ mokėjimo korteles, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, kaltinamasis D. M. 2016 m. vasario 19, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - 130,00 eurų, tai yra 2016 m. vasario 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, P. mieste, V. D. g. 32, AB Banko „DNB“ bankomate, melagingai pateikė save, kaip J. K. ir neteisėtai AB banko „DNB“ bankomate, panaudodamas J. K. vardu išduotą AB banko „DNB“ mokėjimo kortelę bei šios mokėjimo kortelės PIN kodą, prisijungė prie AB banko „DNB“ informacinės sistemos, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, ir atliko finansinę operaciją – išėmė 130,00 eurų bei juos užvaldė.

Kaltinamasis D. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. vasario 19 d. važiavo į Šiaulius ir pakeliui užvažiavo į šį miestą. Taip išėjo, kad jam neužteko lėšų ir padarė šį nusikaltimą, tai yra, pavogė piniginę, pasinaudojo banko kortele. Daugiau nieko negali pasakyti, labai gailisi, prašo duoti galimybę pasitikėti juo, kad daugiau tai neatsitiks. Dar kartą atsiprašo nukentėjusios ir pasirengęs jai atlyginti visą likusią žalą artimiausiu metu. Į Pakruojį atvyko, kadangi buvo girdėjęs, kad čia yra labai geras turgus, kur parduoda natūralius produktus. Važiuodamas į Šiaulius pakeliui užvažiavo čia, buvo vasario 19 diena. Nežino, kaip nusižiūrėjo nukentėjusią. Užėjo į parduotuvę, priėjo prie nukentėjusios ir paėmė piniginę, nukentėjusioji net nepajuto. Jis nėra vagis, tiesiog taip išėjo. Dėl to, ką padarė, yra kaltas. Supranta, kad šioje situacijoje nėra pasitikėjimo juo. Ikiteisminio tyrimo metu išsigando, todėl davė melagingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo davė neteisingus parodymus, viską supainiojo, tokių dalykų nebuvo, šiandien duoda teisingus parodymus.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus, bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. padarytos veikos jo paties prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pagrobė iš nukentėjusiosios J. K. rankinės piniginę su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis, pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimas, nukentėjusiosios J. K. vardu išduotas, elektronines mokėjimo priemones – AB banko „DNB“ mokėjimo korteles, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jis apgaulės būdu užvaldė svetimą nukentėjusiajai J. K. priklausantį turtą – 130,00 eurų pinigų, pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai AB banko „DNB“ bankomate panaudojo nukentėjusiosios J. K. vardu išduotą AB banko „DNB“ mokėjimo kortelę bei šios mokėjimo kortelės PIN kodą.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir specialios pareigos. Bausmės paskirtį numato Lietuvos Respublikos 41 straipsnio 2 dalis. Numatyti bausmės tikslai yra ne vien tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, paskiriant teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika.

Kaltinamasis D. M. teisiamas penktą kartą, nusikalstamas veikas padarė per bausmės atlikimo laikotarpį, 2016-06-20 sumokėjo ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą (1 t., 60-63, 67, 68-79 b. l.; 2 t., 29 b. l. ), padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas ir tris apysunkes nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3 d., 4 d.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už netyčinius pažeidimus (1 t., 43-59 b. l.), nedirbantis (1 t., 81 b. l.), registruotas darbo biržoje (1 t., 82 b. l.), nevedęs (1 t., 40-41 b. l.), bylos nagrinėjimo eigoje visiškai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (2 t., 42 b. l.), nukentėjusiosios atsiprašė, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus ne vien bausmės griežtumu, kiek neišvengiamumu, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu bei atidedant jos vykdymą ir paskiriant įpareigojimus (BK 41 str., 50 str., 64¹ str., 70 str., 75 str.).

Kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Lietuvos Respublikos BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. K. buvo pareiškusi 322,00 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, iš kurių 130,00 eurų kaltinamasis atlygino ikiteisminio tyrimo metu, o likusią 192,00 eurų turtinę žalą atlygino bylos nagrinėjimo eigoje iki nuosprendžio priėmimo, todėl procesas dėl nukentėjusiosios J. K. 322,00 eurų civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 69,48 Eur priteisimo už kaltinamajam D. M. teiktą advokato pagalbą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam D. M. gynėjas buvo paskirtas privalomai Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, kaltinamasis nedirba, neturi pastovių lėšų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklėmis, visas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto, 8 punkto, 4 dalies taisyklėmis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų.

Bausmės atlikimo pradžią D. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. M. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Procesą dėl nukentėjusiosios J. K. pareikšto 322,00 eurų civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.