- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-1561-163/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- B. K.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo B. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui B. K. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-04-16 nutartimi buvo priimtas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus patikslintas ieškinys atsakovui B. K. dėl skolos priteisimo ir ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamus bei kilnojamus daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, pareikšto reikalavimo – 75 948,66 Lt – ribose.
Šalies argumentai
2012-04-25 atsakovas teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašė leisti atsakovui priklausantiems žemės sklypams, unikalūs Nr. 2101/0039:0410; 2101/0039:0399; 2101/0039:0399, dalyvauti detaliojo plano tvirtinime arba įpareigoti ieškovę įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 6 500 000 Lt nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – minėtų sklypų arešto, nėra galimybės patvirtinti detaliojo plano ir dėl to jis patiria nuostolius, nes nurodytų sklypų vertė be detaliojo plano yra 1 911 000 Lt, o po detaliojo plano patvirtinimo jų vertė būtų 8 820 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-15 nutartimi netenkino atsakovo B. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad atsakovo nurodyti sklypai jau anksčiau yra areštuoti Klaipėdos apygardos teismo, todėl nėra pagrindo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja tikimybė, kad dėl atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių atsakovui patyrus nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktiškai nebus galimybės atsiradusių nuostolių išieškoti iš ieškovės, be to, atsakovas nurodė, kad nuostolius patiria areštavus paminėtus žemės sklypus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartimi, nors Klaipėdos apygardos teismas jau yra areštavęs ankščiau paminėtus sklypus 2009-04-07.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas B. K. prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir teismo nutartį pavesti vykdyti skubiai, o netenkinus tokio prašymo, įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 6 500 000 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodo, kad bankas kreipsis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes kitu atveju prieštarautų savo paties pozicijai užbaigti detalųjį planą. Teigia, kad detaliajame plane esančių žemės sklypų areštas, prieštarauja Žemės įstatymo 30 str. 9 d. ir Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d. nuostatoms, todėl trukdys gauti teigiamą išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo. Teigia, kad vadovaujantis CPK 148 straipsnio nuostatomis, šiuo metu pareiškėjų žemės sklypams taikoma laikinoji apsaugos priemonė – areštas, teismo gali būti pakeista į kitą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, tai leistų toliau užtikrinti galimą išieškojimą, tačiau būtų sudaryta galimybė patvirtinti detalųjį planą. Teigia, kad tokios apimties areštas nepagrįstai suvaržo jo teises, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, nes dėl reiškiamo reikalavimo areštuotas net keletą kartų vertingesnis turtas. Nurodo, kad be teismo leidimo detaliojo plano negalima patvirtinti, tai reikštų didelius nuostolius ne tik jam, bet ir kitiems jo kreditoriams. Nurodo, kad jeigu jo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nebus patenkintas, kitos suinteresuotos šalys gali kreiptis dėl nuostolių išieškojimo ir kompensavimo, todėl prašo taikyti nuostolių užtikrinimo priemonę – įpareigoti ieškovę įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 6,5 mln. Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 148 straipsnio nuostatas, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita.
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė leisti jam priklausantiems žemės sklypams, unikalūs Nr. 2101/0039:0410; 2101/0039:0399; 2101/0039:0399; dalyvauti detaliojo plano tvirtinime ir nurodė, kad pagal esamą teisinį reguliavimą tai įmanoma padaryti minėtiems žemės sklypams pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą pakeitus kita laikinąja apsaugos priemone. Tačiau iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui priklausantis turtas jau yra areštuotas apribojant jo disponavimo teisę Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovas prašė teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovę įmokėti 6 500 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą. Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis aiškiai galima prognozuoti nuostolių atsiradimo galimybę, kai yra žinių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, kai atsakovas, prašantis galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikia informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų apskaičiavimą (CPK 146 str. 1 d.). Tačiau įstatymas teismo neįpareigoja, atsakovui pareikalavus, visais atvejais imtis priemonių galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti. Taip pat pažymėtina, kad šalių procesinis lygiateisiškumas nereiškia faktinės šalių lygybės, kadangi visiška lygybė tarp skirtingą procesinį teisinį statusą turinčių asmenų negalima. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas civiliniame procese tinkamai įgyvendinamas tuomet, kai teismas procesinį sprendimą priima išklausęs abi šalis, taip pat kai abiem šalims garantuoja vienodas tiesos įrodinėjimo priemones (CPK 17 str.). Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti realiai prognozuojami. Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Tačiau atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodytas aplinkybes, ar kad atsakovui patyrus nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktiškai nebus galimybės atsiradusių nuostolių išieškoti iš ieškovės. Taigi darytina išvada, kad atsakovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl konkrečių atsakovo prašyme nurodytų nuostolių atsiradimo galimybės ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12 str., 178 str.). Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad 2012-05-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismas jau išnagrinėjo šią bylą ir priėmė sprendimą už akių, juo ieškinys tenkintas visiškai, 2012-06-21 sprendimas įsiteisėjo, išduotas vykdomasis raštas. Taigi įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys tenkintas, akivaizdu, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo klausimą spręsti nebėra prasmės.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.