Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-5175-811/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-04-25
Bylos Nr.: eI-5175-811/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05924-2015-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė, Bronius Januška
Pareiškėjas: UAB „Amber Food“
Atsakovas: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui
Trečiasis asmuo: S. Ž.
Advokatai: Aurelija Maumevičė

Administracinė byla Nr. eI-5175-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05924-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo UAB „Amber Food“ atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei, atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Airinei Dobužinskienei, Ramūnui Rakauskui, atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui Rimantui Kutrai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Amber Food“ skundą atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. Ž.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Amber Food“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėja) skunde teismui prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015-11-24 sprendimą dėl UAB „Amber Food“ skundo Nr. SD-37-14321 (toliau - ir Sprendimas); 2) panaikinti Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2015-11-23 išvadą „Dėl UAB „Amber Food“ skundo“ Nr. VD-43 (toliau – ir Išvada); 3) panaikinti 2015-10-01 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 16 (toliau – ir Aktas) dalį, kurioje nurodoma, kad pakenkimas sveikatai – sunkus; 4) įpareigoti Inspekciją paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2015-08-26 pareiškėjos darbuotojui S. Ž., tyrimą; 5) teismui darant išvadas, kad pareiškėjos 2015-10-27 skundo, pateikto Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, reikalavimas panaikinti 2015-10-01 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 16 dalį, kurioje nurodoma, kad pakenkimas sveikatai - sunkus, neišspręstas, įpareigoti Inspekcijos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių išnagrinėti nurodytą reikalavimą ir priimti dėl jo sprendimą.

Paaiškino, kad ginčijami aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. 2015-08-26 UAB „Amber Food“ valdomame restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo virėjas S. Ž.. Pareiškėja, nesutikdama su Akto dalimi, kurioje nurodyta, kad pakenkimas sveikatai – sunkus, Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė skundą, kuriuo prašė paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir panaikinti Akto dalį, kurioje nurodoma, kad pakenkimas sveikatai – sunkus, tačiau Inspekcijos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, remdamasis Išvada, Sprendimu atsisakė jį patenkinti konstatavęs, kad nelaimingas įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau - ir Nuostatai), reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtinto Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašo (toliau - ir Sąrašas) nuostatas, sunkūs pakenkimai sveikatai nustatomi pagal šiuos du požymius - pavojingumą gyvybei ir padarinius. Vieno iš jų nustatymo nepakanka išvadai, kad pakenkimas sveikatai - sunkus. Jungtukas “ir“ leidžia daryti išvadą, kad yra būtina abiejų požymių - pavojingumo gyvybei ir padarinių, visuma, priešingu atveju būtų panaudotas jungtukas „ar“ arba jungtukas „ir / ar“. Akte ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2015-08-30 pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. RP-(1.45)-677 (toliau - ir Pažyma) yra nustatytas tik vienas iš nurodytų požymių, t. y. pavojingas gyvybei požymis, kitas požymis, t. y. padariniai, minėtuose dokumentuose nebuvo nustatytas. Todėl, nesant nustatyto sunkių padarinių kriterijaus, nebuvo pagrindo pripažinti S. Ž. pakenkimą sveikatai sunkiu. Nukentėjusiojo asmens sveikatos pakenkimo sunkumo nustatymas, priešingai nei nurodyta Išvadose, patenka į Inspekcijos kompetencijos ribas. Priešingu atveju, nelaimingo atsitikimo darbe akte, kurį surašo ir pasirašo Inspekcijos specialistai, ir kuris sukelia teisines pasekmes, nebūtų dalies, kurioje konstatuojamas pakenkimo sveikatai sunkumas. Sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma yra informacijos pildant nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą šaltinis. Nei Inspekcijai, nei kitam subjektui ji nėra privaloma ir teisinių pasekmių nesukuria. Sveikatos priežiūros įstaigos pažyma neriboja nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą pildančio subjekto teisės, remiantis galiojančiais teisės aktais (šiuo atveju - Sąrašu), daryti priešingas, nei Sveikatos priežiūros įstaigos išduotoje pažymoje nurodyta, išvadas. Pagal Nuostatų 18 p., siekdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo akte užfiksuoti teisingus duomenis, tyrimą atliekantis subjektas turi teisę kviesti ekspertus, specialistus ir kt., taigi, už teisingą duomenų nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodymą atsakinga ne sveikatos priežiūros įstaiga, o tokį aktą surašęs subjektas, kuris ir daro galutinę išvadą dėl pakenkimo sveikatai sunkumo. Vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V- 416 (toliau - ir Metodiniai nurodymai), 14.13, 14.14.1, 14.15 punktų nuostatomis, sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma / išvados nėra privalomos tyrimą atliekantiems inspekcijos specialistams, minėti dokumentai turi būti nagrinėjami ir vertinami atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, šiuo atveju - Sąrašą. Pažymai prieštaraujant Sąrašo nuostatoms, minėtu dokumentu Akte negalėjo būti remiamasi. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 3 straipsnio, įtvirtinančio Inspekcijos pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančiais norminiais teisės aktais, reikalavimus, Aktas, Išvada ir Sprendimas parengti nesivadovaujant Nuostatais ir Metodiniais nurodymais, taip pat netinkamai taikant Sąrašo nuostatas. Be to, Sprendime nepasisakyta dėl antrojo pareiškėjos skundo reikalavimo, t. y. reikalavimo panaikinti Akto dalį, kurioje nurodoma, kad pakenkimas sveikatai – sunkus, taigi, nurodytas skundo reikalavimas nebuvo išnagrinėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė su skundu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Sprendimas, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjos 2015-10-27 skundą “Dėl 2015 m. spalio 1 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.16“, yra teisėtas ir pagrįstas. 2015 m. rugpjūčio 26 d. įvyko įvykis darbe, kurio metu dirbant su tešlos maišymo įrenginiu sveikatos pakenkimus patyrė UAB „Amber Food“ darbuotojas S. Ž., kuriam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Įvykį darbe tyrusio VDI darbo inspektoriaus prašymu Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikos 2015 m. rugpjūčio 30 d. išdavė pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiojo asmens S. Ž. pakenkimas sveikatai priskirtinas prie sunkių. Vadovaudamasis Pažymoje nurodytais duomenimis, Inspekcijos darbo inspektorius 2015-10-01 parengė Aktą, kuriame pagrįstai nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe yra sunkus. Inspekcijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai šios institucijos kompetencijai priskiria įvykių darbe, dėl kurių sunktai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, tyrimą. Tirdama įvykius darbe Inspekcija vadovaujasi sveikatos priežiūros įstaigų arba teismo ekspertų išvadomis dėl nukentėjusiojo asmens sveikatos pakenkimo sunkumo. Inspekcija neturi teisės kvestionuoti sveikatos priežiūros įstaigų parengtų išvadų dėl asmens sveikatos pakenkimo sunkumo laipsnio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pagal Sąrašo nuostatas sunkūs pakenkimai sveikatai nustatomi tik pagal du kartu esančius požymius – pavojingumą gyvybei ir padarinius. Teisės normos negali būti aiškinamos vadovaujantis tik tekstine teisės akto išraiška, turi būti atsižvelgiama ir į teisės akto leidėjo tikruosius ketinimus. Sąrašo rengėjas - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – patvirtino, kad pagal Sąrašo nuostatas, sunkūs pakenkimai sveikatai nustatomi pagal abu požymius - pavojingumą ir padarinius, tačiau tam nebūtinai turi būti nustatomi abu minėti požymiai kartu. Nurodė, kad Išvada yra individualaus administracinio akto dalis ir pati savaime pareiškėjai jokių tiesioginių pasekmių nesukelia, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, skundo reikalavimas panaikinti šį administracinį aktą negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Penktasis pareiškėjos skundo reikalavimas yra alternatyvus 3 - jam ir 4 - jam skundo reikalavimams. Pagal ABTĮ 88 straipsnį, skundo reikalavimas turi būti formuluojamas konkrečiai ir aiškiai, jis negali būti formuluojamas alternatyviai, todėl pareiškėjos keliami alternatyvūs reikalavimai nenagrinėtini teisme administracinio proceso tvarka.

Atsakovas Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. Ž. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovai teismo posėdžio metu patvirtino Inspekcijos atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, byla dalyje nutrauktina.

Nustatyta, kad 2015-08-26 UAB „Amber Food“ valdomame restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas įvykis darbe, kurio metu dirbant su tešlos maišymo įrenginiu sveikatos pakenkimus patyrė UAB „Amber Food“ darbuotojas S. Ž.

Įvykį darbe tyrusio Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus prašymu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2015-08-30 išdavė Pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. RP-(1.45)-677, kurioje nurodoma, kad nukentėjusio asmens S. Ž. pakenkimas sveikatai priskirtinas prie sunkių.

Vadovaudamasis Pažymoje nurodytais duomenimis, Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2015-10-01 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 16, kuriame nurodė, kad: 1) sveikatos pakenkimo diagnozė: (duomenys neskelbtini) (Akto 4.3 p.); 2) sužalota kūno dalis: kairės rankos žastas (Akto 4.4 p.); 3) sveikatos pakenkimo pobūdis: (duomenys neskelbtini) (Akto 4.5 p.); 4) pakenkimas sveikatai – sunkus.

Pareiškėja, nesutikdama su Akto dalimi, kurioje nurodyta, kad pakenkimas sveikatai - sunkus, 2015-10-27 skundu kreipėsi į Inspekcijos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių prašydama: 1) paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą; 2) panaikinti Akto dalį, kurioje nurodoma, kad pakenkimas sveikatai - sunkus. Tokie prašymai motyvuojami tuo, kad pagal Sąrašą sunkūs pakenkimai sveikatai nustatomi pagal du požymius - pavojingumą gyvybei ir padarinius, todėl vieno iš jų nustatymo nepakanka išvadai, kad pakenkimas sveikatai - sunkus. Akte ir Pažymoje nustatytas tik vienas iš nurodytų požymių, t. y. požymis - pavojingas gyvybei, kitas požymis, t. y. padariniai, kaip tai numatyta Sąrašo 2 p., nei Pažymos išdavimo, nei Akto surašymo dieną nebuvo nustatytas. Todėl, nesant nustatyto sunkių padarinių kriterijaus, nėra pagrindo pripažinti sveikatos pakenkimą sunkiu.

Pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2015-11-23 parengė Išvadą „Dėl Amber Food, UAB skundo“ Nr. VD-43, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiojo asmens sveikatos pakenkimo sunkumo nustatymas nepatenka į Inspekcijos kompetencijos ribas. Siekiant nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte nurodyti, kad nukentėjusiojo asmens sveikatos pakenkimas nepriskirtinas prie sunkių, reikėtų paneigti sveikatos priežiūros specialistų išvadas, tačiau Inspekcija neturi teisės kvestionuoti sveikatos priežiūros institucijų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į Pažymoje nurodytą pakenkimo sveikatai sunkumą ir į tai, kad nelaimingo įvykio darbe tyrimas atliktas vadovaudamasis įvykių darbe tyrimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo skirti sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą.

Inspekcijos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2015-11-23 išvadą „Dėl Amber Food, UAB skundo“ Nr. VD-43, išnagrinėjo pareiškėjos 2015-10-27 skundą ir 2015-11-24 priėmė sprendimą ‚Dėl Amber Food, UAB skundo“ Nr. SD-37-14321, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, todėl skirti papildomą tyrimą nėra pagrindo; 2) administracinę procedūrą dėl pareiškėjos 2015-10-27 skundo tyrimo baigti.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovų atlikto nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2015-08-26 pareiškėjos darbuotojui S. Ž., tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad įvykio metu darbuotojo patirtas pakenkimas sveikatai laikytinas sunkiu, pagrįstumo.

Įvykiai darbe tiriami ir įforminami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų j saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - ir DSSĮ), Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 (LRV 2014-09-03 nutarimo Nr. 913 redakcija), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. V-416, nuostatomis. Sveikatos pakenkimo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintu Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu.

Vadovaujantis DSSĮ 44 straipsnio 3 dalimi įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, tiria Inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. DSSĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad sunkių sveikatos pakenkimų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Pagal Nuostatų 30 punktą, tiriant įvykius darbe privalu nustatyti įvykio darbe priežastinį ryšį su darbu, ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos akte, vadovaujantis Metodiniais nurodymais. Valstybinei darbo inspekcijai nustatant įvykio darbe priežastis, gali būti skiriamos ekspertizės vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka (Nuostatų 36 punktas). Pagal Nuostatų 37 punktą asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri suteikė dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pagalbą arba kurioje jis gydomas, nukentėjusio darbuotojo darbdavio ir / ar Inspekcijos teritorinio skyriaus rašytiniu prašymu per 2 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo, o tais atvejais, kai pakenkimo sveikatai sunkumas patikslinamas atlikus papildomus tyrimus, - ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo paštu, elektroniniu paštu ar faksu pateikia pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą. Nuostatų 39 punkte nustatyta, kad įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas miršta, atveju, jeigu dėl šio įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas, informaciją apie nukentėjusio darbuotojo mirties priežastį, duomenis apie alkoholio kiekį (promilėmis), narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį kraujyje Inspekcijos teritorinio skyriaus ar darbdavio rašytiniu prašymu ir prokuroro sutikimu pateikia įvykį tirianti ikiteisminio tyrimo institucija. Jeigu ikiteisminis tyrimas dėl įvykio darbe nepradedamas, analogiškus duomenis Inspekcijos teritorinio skyriaus ar darbdavio rašytiniu prašymu pateikia atitinkama asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar teismo medicinos ekspertai. Pagal Nuostatų 77 punktą, jeigu darbdavys nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe tyrimu, jis pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas informuoja pareiškėją.

Pagal Metodinių nurodymų 10 punktą, įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, taip pat ir šių Metodinių nurodymų 11.1–11.3 punktuose nurodytais atvejais, tiria VDI inspektorius (-iai), dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Metodinių nurodymų 14.1 – 14.15 punktai nustato, kad Metodinių nurodymų 9–11 punktuose nurodytą įvykį darbe tiriantis subjektas (toliau – tyrėjas) kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į galimybes bei tyrimo apimties, palyginti su tikėtinais rezultatais, pagrįstumą, turi: 1) nustatyti, ar įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių metu, vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje; 2) nustatyti, ar nėra pakeitimų įvykio darbe vietoje. Jeigu pakeitimų yra, būtina sužinoti, kas joje pakeista ir gauti iš įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens dokumentus ir/ar paaiškinimus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu; 3) jei įmanoma, apžiūrėti ir nufotografuoti įvykio darbe vietą, darbuotoją sužalojusią darbo priemonę, įvykio metu naudotas kolektyvines ir/ar asmenines apsaugos priemones, esant būtinumui, įvykio vietą nufilmuoti, sudaryti tyrimui atlikti reikalingą grafinę medžiagą; 4) gauti iš įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens tyrimui atlikti reikalingus duomenis, taip pat įmonės vadovo, jo įgalioto asmens, įvykio liudininkų rašytinius paaiškinimus apie įvykio darbe aplinkybes ir priežastis; 5) esant galimybei, gauti nukentėjusiojo rašytinį paaiškinimą, susijusį su įvykiu darbe; 6) nustatyti darbo priemonių būklę įvykio metu, duomenis apie šių priemonių priežiūrą iki įvykio darbe; 7) išnagrinėti, ar įvykio vietoje buvo įrengtos tinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar darbuotojas buvo aprūpintas tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (jei tai susiję su įvykio priežastimis); 8) įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius; 9) įvertinti nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą; 10) įvertinti, ar nukentėjusysis ir kiti asmenys, susiję su tiriamu įvykiu darbe, nustatyta tvarka apmokyti ir instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant buvo sužalotas darbuotojas); 11) išnagrinėti darbo proceso technologiją nustatančius dokumentus; 12) išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis ir įgyvendintas priemones darbuotojų saugai užtikrinti įvykio darbe vietoje; 13) atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, išnagrinėti specialistų, ekspertizės aktų duomenis; 14) jei įmanoma, gauti iš teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo medicinos įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų: duomenis apie nukentėjusio darbuotojo pakenkimo sveikatai sunkumą ar mirties priežastį bei sužalojimų pobūdį; duomenis apie alkoholio kiekį (promilėmis), narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį nukentėjusio dėl įvykio darbe darbuotojo kraujyje ir/arba biologinėse terpėse; įvykio darbe, įvykusio dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo, smurto ar galimai vykdant nusikalstamą veiką atveju – atitinkamų institucijų nustatytas faktines įvykio aplinkybes, išvadas, nutarimus ar sprendimus; 15 ) surinkti kitą, susijusią su nukentėjusiuoju ir įvykiu medžiagą, vadovaujantis šių Metodinių nurodymų rekomendaciniu 3 priedu. Metodinių nurodymų 15 punkte nustatyta, kad nustatant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-99 patvirtintu Ekspertizių skyrimo, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, tvarkos aprašu, gali būti skiriamos ekspertizės.

Ekspertizių skyrimo, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-99, 1 punktas nustato, kad ekspertizės skiriamos, kai tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas, sprendžiant ginčus, kilusius dėl profesinės rizikos vertinimo duomenų tikrumo, būtinos specialios žinios arba kai VDI turimomis techninėmis priemonėmis neįmanoma atlikti reikalingų tyrimų. Nagrinėjamu atveju tiriant nelaimingą įvykį darbe buvo gauta kompetentingos institucijos, t. y. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pažyma apie nukentėjusiojo asmens sveikatos pakenkimo sunkumą ir ginčo tarp šalių dėl nelaimingo įvykio kilimo aplinkybių nekilo, todėl teisinio pagrindo skirti ekspertizę nustatant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis nebuvo.

Sveikatos pakenkimo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintu Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, kurio įžanginėje dalyje nurodyta, kad sunkūs pakenkimai sveikatai nustatomi pagal šiuos du požymius – pavojingumą gyvybei ir padarinius. Pavojingais gyvybei laikomi tokie sunkūs pakenkimai sveikatai, kurie sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, taip pat nuo kurių, nesuteikus medicinos pagalbos, mirštama. Sąrašo 1.19 punkte nustatyta, kad aortos, bendrosios, vidinės ir išorinės miego arterijų, poraktinės, pažasties, žasto, klubo, šlaunies ir pakinklio arterijų arba atitinkamų venų sužalojimai, vidurių kamieno ir jo šakų, pasaito ir inkstų arterijų bei atitinkamų venų sužalojimai priskirtini prie pavojingų gyvybei pakenkimų sveikatai. Pagal Sąrašo 2.1 – 2.8 punktus, sunkių pakenkimų sveikatai padariniai yra šie: kalbos netekimas – nesugebėjimas reikšti minčių kitiems suprantamais žodžiais; sunkaus laipsnio klausos netekimas ar kurtumas; žymus regos sutrikimas ar aklumas po akių ir akiduobių traumų; vaisingumo netekimas – lytinės veiklos sutrikimas, atimantis gebėjimą natūraliu būdu apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti; nėštumo nutrūkimas – kai nėštumas nepriklausomai nuo jo trukmės nutrūksta arba turi būti nutrauktas dirbtinai dėl sužalojimo arba susargdinimo; susargdinimas ilgai trunkančia lėtine liga, stipriai ir nuolatinai sutrikdančia žmogaus psichiką bei sukeliančia darbingumo netekimą; visi kiti pakenkimai sveikatai, dėl kurių prarandama 45 ir daugiau procentų darbingumo; nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokios išvados prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo padarinių pašalinimo galimybės.

Minėta, kad įvykį darbe tyrusio Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus prašymu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2015-08-30 išdavė Pažymą, kurioje nurodoma, kad nukentėjęs darbuotojas S. Ž. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas atvežtas 2015-08-26, 19.40 val. ir jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Sąrašo 1.19 punktu, nukentėjusio asmens S. Ž. pakenkimas sveikatai priskirtinas prie sunkių.

Pareiškėja, remdamasi lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, nepagrįstai teigia, kad pagal Sąrašo nuostatas sunkūs pakenkimai sveikatai nustatomi tik pagal du kartu esančius požymius – pavojingumą gyvybei ir padarinius. Pažymėtina, kad taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą užtikrinamas tik formalių teisės reikalavimų supratimas. Teisės normų negalima aiškinti remiantis tik tekstine teisės akto išraiška, aiškinant teisės normos turinį kartu turi būti atsižvelgiama ir į įstatymų leidėjo ketinimų (teleologinį) metodą. Nustatyta, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjos 2015-09-29 prašymą išaiškinti įvykio darbe metu nukentėjusio darbuotojo sveikatos pakenkimo sunkumo laipsnio nustatymo procedūras ir Pažymos apskundimo galimybes, ir atsižvelgdama į tai, kad minėtų klausimų išaiškinimas nėra priskirtas jos kompetencijai bei siekdama išsiaiškinti teisės akto leidėjo tikruosius ketinimus, 2015-09-30 raštu kreipėsi tarnybinės pagalbos į Sąrašo rengėją - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. 2015-10-09 ir 2015-10-15 Inspekcija gavo Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymus, kuriose nurodoma, kad sunkūs pakenkimai sveikatai nustatomi pagal abu požymius - pavojingumą ir padarinius, tačiau nenurodyta, kad būtinai turi būti nustatomi abu šie požymiai. Ne visais atvejais, esant pavojingiems gyvybei pakenkimams, turi išsivystyti sunkių pakenkimų sveikatai padariniai, kadangi tai priklauso nuo žmogaus individualių savybių, suteiktos medicininės pagalbos ir kitų veiksnių. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų nuomone, nustačius bent vieną pavojingą gyvybei pakenkimą arba bent vieną sunkių pakenkimų sveikatai padarinį, nurodytą Sąraše, pakenkimas sveikatai turi būti priskiriamas prie sunkių. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai taip pat nurodė, kad nei Nuostatuose, nei Sąraše nėra numatyta sveikatos priežiūros įstaigos išduotos pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą nuginčijimo / apskundimo tvarka. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, tuo atveja, jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti. Užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Sveikatos priežiūros specialisto ir paciento ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo sprendžia sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija, tirdama nelaimingą įvykį darbe, jai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose atliko visus galimus procesinius ir procedūrinius veiksmus, ir priimdama Sprendimą pagrįstai rėmėsi Pažyma. Pažymėtina, kad Inspekcija, jai suteiktos kompetencijos ribose tirdama įvykius darbe, dėl kurių sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai, turi nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui darbe arba jį lėmė, tačiau nenustatinėja visų objektyvių įmanomų aplinkybių. Nukentėjusiojo asmens diagnozės ir sveikatos pakenkimo sunkumo nustatymas nepatenka į Inspekcijai priskirtos kompetencijos ribas. Minėtų faktinių aplinkybių nustatymas priskirtinas asmens sveikatos priežiūros įstaigų kompetencijai. Inspekcija neturi teisės kelti asmens sveikatos priežiūros įstaigos parengtos išvados teisėtumo ir pagrįstumo klausimo ir tirdama įvykius darbe Inspekcija vadovaujasi minėtos institucijos parengtomis išvadomis dėl nukentėjusiojo asmens sveikatos pakenkimo sunkumo. Paaiškėjus naujoms, teisiškai reikšmingoms nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos pirminio tyrimo metu (pavyzdžiui, gavus informaciją, kad sveikatos priežiūros įstaiga patikslino nukentėjusiojo pakenkimo sveikatai sunkumą, nepriskirdama sveikatos pakenkimo prie sunkių), Inspekcija atlieka nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą, kurio metu įvykis perkvalifikuojamas atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos patikslintą nukentėjusiojo pakenkimo sveikatai sunkumą. Pažymėtina, kad siekiant Akte nurodyti, jog nukentėjusio asmens sveikatos pakenkimas nepriskirtinas prie sunkių, reikėtų paneigti sveikatos priežiūros specialisto išvadą, t. y. Pažymą, kurios pagrįstumo ir teisėtumo Inspekcija, pagal jai suteiktą kompetenciją, neturi teisės ginčyti. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų abejoti kompetentingos institucijos (Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų) parengtos Pažymos turiniu. Pabrėžtina, kad Inspekcija, veikdama, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje vadovaujasi bendraisiais viešosios teisės principais, taip pat ir įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribų.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcija Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti šį administracinį aktą atmestinas.

Antruoju ir trečiuoju skundo reikalavimais pareiškėja prašo panaikinti Išvadą ir Akto dalį, kurioje nurodoma, kad pakenkimas sveikatai – sunkus.

Minėta, kad pareiškėja, nesutikdama su Akto dalimi, 2015-10-27 pateikė inspekcijai skundą, kurio nagrinėjimo metu inspekcija parengė Išvadą ir remdamasi šiuo administraciniu priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą išnagrinėjo iš esmės. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 str., Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Analogiškos nuostatos DSSĮ 44 str. 7 d. Vadovaujantis Nuostatų 43 punktu, tuo atveju, jeigu tirdamas įvykį darbe tyrėjas nustato, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, jis pripažįsta šį įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, baigia tyrimą ir surašo N-1 formos aktą. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius (Nuostatų 45 punktas). Jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (Nuostatų 77 punktas). Nuostatų 83 punkte nustatyta, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Sprendimas, o Išvada ir Aktas yra tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, kurie nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Taigi, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, byla dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2015-11-23 išvadą „Dėl UAB „Amber Food“ skundo“ Nr. VD-43 ir 2015-10-01 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 16 dalį, kurioje nurodoma, kad pakenkimas sveikatai – sunkus, nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos skundo reikalavimai: 1) įpareigoti Inspekciją paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2015-08-26 pareiškėjos darbuotojui S. Ž., tyrimą; 2) teismui darant išvadas, kad pareiškėjos 2015-10-27 skundo, pateikto Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, reikalavimas panaikinti 2015-10-01 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 16 dalį, kurioje nurodoma, kad pakenkimas sveikatai - sunkus, neišspręstas, įpareigoti Inspekcijos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių išnagrinėti nurodytą reikalavimą ir priimti dėl jo sprendimą, yra išvestinis iš skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir tuo pagrindu atsisakius patenkinti skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 d., 102 str., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Amber Food“ skundą dalyje, kurioje prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015-11-24 sprendimą dėl UAB „Amber Food“ skundo Nr. SD-37-14321; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2015-08-26 pareiškėjos darbuotojui S. Ž., tyrimą; 3) teismui darant išvadas, kad pareiškėjos 2015-10-27 skundo, pateikto Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, reikalavimas panaikinti 2015-10-01 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 16 dalį, kurioje nurodoma, kad pakenkimas sveikatai - sunkus, neišspręstas, įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių išnagrinėti nurodytą reikalavimą ir priimti dėl jo sprendimą, atmesti.

Administracinę bylą Nr. eI-5175-811/2016 dalyje pagal pareiškėjos UAB „Amber Food“ skundo reikalavimus: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2015-11-23 išvadą „Dėl UAB „Amber Food“ skundo“ Nr. VD-43; 2) panaikinti 2015-10-01 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 16 dalį, kurioje nurodoma, kad pakenkimas sveikatai – sunkus, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaIna KirkutienėVioleta Petkevičienė