Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-962-516/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-30
Bylos Nr.
2A-962-516/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė (pran.), Andžej Maciejvski
Atsakovas
I. R.
Ieškovas
R. R.
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-962-516/2009Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės (pranešėja) ir Andžej Maciejvski,sekretoriaujant R.Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D.Skebui,

atsakovui I. R. .

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui I. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo. Išvadą teikiantis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. R. 2008-09-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-08 sprendimu iš atsakovo I. R. nepilnamečio sūnaus E. R. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą išlaikymą didinant išlaikymo sumą iki 1000 Lt per mėnesį. Nurodė, kad priteisto išlaikymo (1/4 dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 minimalus gyvenimo lygis) nebepakanka sūnui išlaikyti, vaikas pradėjo lankyti mokyklinę ugdymo įstaigą, kas tiesiogiai įtakojo jam būtinų skirti sumų padidėjimą, ieškovė yra neįgali, jai nustatytas ribotas darbingumas, be to, iš esmės pasikeitė ekonominė situacija šalyje, sūnus šiuo metu jau paauglys.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo reikalavimą ir prašė išlaikymą padidinti iki 400 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Paaiškino, jog sūnus sveikatos problemų neturi. Šiuo metu jie gyvena pas ieškovės draugę, kuriai nei už būsto nuomos, nei už komunalines paslaugas nemoka. Vaikas nemokamų pietų mokykloje negauna. Turi vieną išlaikytinį, ji pati dirbti negali dėl sveikatos stovio, yra invalidė, iki 2010 metų nustatytas 35 procentų darbingumas. Jos pajamas sudaro gaunama invalidumo pensija ir 52 Lt už sūnų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir padidino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-08 sprendimu iš atsakovo I. R. sūnaus E. R. išlaikymui priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-01 iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečiui skirtų lėšų tvarkytoja skiriant motiną R. R. . Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas konstatavo, kad įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys.

Išklausęs šalis, ištyręs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad išlaikymas buvo priteistas 1999-12-08, kai E. R. buvo (duomenys neskelbtini) metukai. Šiuo metu nepilnamečiui E. yra (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko mokyklinės ugdymo įstaigos 10 klasę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad po 1999-12-08 teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė – mažametis šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklinę ugdymo įstaigą, išaugo, jam prasidėjęs paauglystės ir brendimo laikotarpis. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, jog dėl objektyvių priežasčių išaugo vaiko būtinieji poreikiai, kurių visapusiškam tenkinimui priteisto išlaikymo iš esmės nebegali pakakti. Atsakovas yra darbingas, darbingumas jam nėra ribotas, neįgalumo neturi, nekilnojamo turto neturi, daugiau išlaikytinių nei bendrą šalių sūnų E. neturi, o po 1999-12-08 teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas, šalių vaikui pradėjus lankyti mokyklinę ugdymo įstaigą be jau nurodytų teismo konstatuotų objektyvių aplinkybių, susijusių tiesiogiai su vaiko poreikių išaugimu, atsirado papildomos aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti priteisto išlaikymo dydį LR CK 3.201 str. 1 dalies prasme – motinos ribotas darbingumas – 35 procentai, nustatytas 2008-05-22 iki 2010-05-07. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino, jog nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaikymo priteisimo bylose formuojamos teisminės praktikos atsakovo nurodytų argumentų pagrindu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Aukščiau išdėstytais argumentais ir motyvais tenkindamas ieškovės patikslintą reikalavimą padidinti išlaikymą iki 400 Lt per mėnesį, teismas atmetė atsakovo atsikirtimus dėl atsakovo sveikatos būklės, kadangi teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl riboto darbingumo. Todėl, teismas pripažino, jog atsakovas, turėdamas nepilnametį vaiką ir turėdamas pareigą sūnų išlaikyti iki jo pilnametystės, deda nepakankamas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ar papildomą darbą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas I. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo, pakeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-08 sprendimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas negalėjo, kadangi tai yra tos pačios instancijos teismai. Tai turėjo teisę padaryti tik apeliacinės instancijos teismas;

2) su padidintais ieškovės reikalavimais apeliantas sutiko iš dalies, tačiau su sąlyga, jog apeliantui ieškovė grąžins skolą, susidariusią jai 7 metus gyvenant pas atsakovo tėvą J. R. . Teigia, kad kol atsakovas mokėjo už komunalines ir kitas buto paslaugas, ieškovė nereikalavo iš jo alimentų. Tačiau ieškovei išsikrausčius gyventi kitur, ji nedelsdama kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo;

Žemesnės instancijos teismas

3) remiantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-08 sprendimu apeliantas sumokėjo ieškovei 10 700 Lt. Atsakovo nuomone, tokiu būdu jis ieškovei sumokėjo alimentus 2 kartus;

4) nurodo, jog nelogiškai atrodo tas faktas, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas 2009 m. balandžio 1 d., o išlaikymas turi būti mokamas nuo 2008 m. spalio 1d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat, šioje byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Taigi šioje CK nuostatoje yra numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį atitinkamai jį sumažinant ar padidinant, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1999-12-08 sprendimu iš atsakovo I. R. priteisė sūnaus E. R. išlaikymui ¼ dalį visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį į sūnaus pilnametystės.

Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl išlaikymo padidinimo ieškovė būtent ir grindė Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. nurodytomis aplinkybėmis- kad nuo 1999-12-08 iš esmės pasikeitė situacija: išaugo vaiko poreikiai- vaikas pradėjo lankyti mokyklą, kas tiesiogiai įtakojo jam būtinų skirti sumų padidėjimą. Be to, pasikeitė ir ieškovės situacija: ji yra neįgali, jai nustatytas ribotas darbingumas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo ne pakeistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-08 sprendimas, o buvo pakeistas šiuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydis ir forma (vietoje išlaikymo tam tikra atsakovo pajamų dalimi, nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis, konkrečia suma). Taigi apelianto argumentas, jog pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-08 sprendimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas negalėjo, kad tai esą galėjo padaryti tik apeliacinės instancijos teismas, teisiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta teisingu apelianto argumento, jog jam ieškovė privalo grąžinti skolą, susidariusią jai 7 metus gyvenant pas atsakovo tėvą J. R. , kadangi už komunalines ir kitas buto paslaugas ieškovė nemokėjo.

Pažymėtina, jog išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, o būtent: jį maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, ugdymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaidos, kurias sudaro komunalinės ir kitos paslaugos, taip pat įskaitomos į išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tačiau šios išlaidos patenkina ne visus vaiko poreikius, o tik vieną jų rūšį- turėti būstą. Taigi, atsakovo tėvo (vaiko senelio) teiktas už atsakovą būstas vaikui, negali būti pagrindu konstatuoti, jog vaiko tėvas teikė tinkamą išlaikymą savo vaikui nuo 1999-12-08 iki vaikas su motina iš senelio J. R. namų išsikėlė gyventi kituųr, t.y. iki 2006 m. gruodžio mėnesio.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-27 nuosprendžiu (b.l. 11-13) atsakovas buvo nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto BK 164 str., padarymo (vengimas išlaikyti vaiką). Šioje baudžiamojoje byloje teismas atsakovą įpareigojo per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei išlaikymo įsiskolinimą (10 743 Lt), susidariusį nuo 2001-11-11 iki 2007-03-01. T.y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo konstatuotas faktas, jog už nurodytą laikotarpį yra susidaręs 10 743 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Tokiu atveju galioja prezumpcija, kurios civilinėje byloje nereikia įrodinėti (Civilinio proceso kodekso 182 str.3 p.), kad atsakovas atitinkamu laikotarpiu neteikė vaikui išlaikymo ar jį teikė nepakankamą. Atsakovas, sumokėjęs 10 700 Lt įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą ir toliau privalo materialiai išlaikyti savo sūnų ir mokėti jam išlaikymą iki jo pilnametystės. Būtent dėl išlaikymo sumos padidinimo į ateitį ir yra pareikštas ieškinys nagrinėjamoje byloje ir teismas priteisė išlaikymą ne už tą patį laikotarpį, už kurį konstatuotas įsiskolinimas teismo 2008-02-27 nuosprendžiu, o už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentas, kad atsakovas ieškovei sumokėjo alimentus du kartus, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai priteisė pakeistą išlaikymą nuo 2008 m. spalio 1d., kai ginčijamas sprendimas yra priimtas 2009 m. balandžio 1 d.. Remiantis Civilinio kodekso Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kuruio priteisimas išlaikymas, jeigu neprašoma priteisti įsiskolinimą. Tos pačios taisyklės dėl išlaikymo pradžios momento taikytinos ir sprendžiant priteisto išlaikymo padidinimo klausimą. R. R. į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo kreipėsi 2008-09-28 (b.l. 1). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteisė nuo bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2008 m. spalio 1 d.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus (Civilinio proceso kodekso 185 str.) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 263 str. 1 d.), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą paliekant nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

n utarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėAndžej Maciejevski