- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-62-537-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados (toliau – ir Institucija) 2009 m. spalio 28 d. nutarimu G. P. paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuobauda paskirta už tai, kad G. P. 2009 m. spalio 23 d., apie 16.10 val., Kaune, Vytauto prospekte, prie pastato Nr. 21 A, pasisukęs veidu į autobusų stoties pusę, garsiai šaukė miestų pavadinimus, tuo trikdydamas aplinkinių viešąją rimtį.
Šalies argumentai
G. P. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti, kadangi jis teisės pažeidimo nepadarė, viešosios rimties netrikdė, miestų pavadinimų garsiai nešaukė. Taksi automobiliu iš Taikos gatvės vežė keleivius į Marijampolę, dalis keleivių pageidavo išlipti prie autobusų stoties, jis sustojo Vytauto prospekte šalia autobusų stoties, keleiviams išlipus pradėjo važiuoti, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, jog G. P. viešoje vietoje garsiai šaukdamas miestų pavadinimus, trikdė viešąją rimtį, nes garsiai šaukdamas „Marijampolė“, „į Marijampolę pigiau“ trikdė praeivius, tokiu būdu pažeidė įprastą viešąją rimtį. G. P. versija nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Pareigūnų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja kitiems įrodymams, aplinkybėms, nurodytoms jų tarnybiniuose pranešimuose, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. Taip pat teismas nenustatė, kad liudytojai galėtų būti suinteresuoti G. P. nepagrįstai apkaltinti. Liudytojo A. Z. parodymus teismas vertino kaip bandymą savo pažįstamam asmeniui padėti išvengti atsakomybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. P. prašo panaikinti 2010 m. sausio 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog pažeidimo nepadarė. Norėdamas tai pagrįsti, prašė teismo išreikalauti gatvės, kurioje vyko tariamas pažeidimas, filmuotą medžiagą. Tai, kad medžiaga nebuvo pateikta, atėmė jam galimybę pagrįsti veiksmų teisėtumą. Darbdavio pateikta pažyma patvirtina, kad tuo metu, kuomet buvo tariamai padarytas pažeidimas, jis vyko su keleiviais. Teismas šio įrodymo nevertino. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog jis su A. Z. yra pažįstami – tą paneigė tiek jis pats, tiek A. Z.. Vertindamas pareigūnų parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad visi jie dirba vienoje institucijoje, tarpusavyje susiję. Atkreipia dėmesį, kad apklausiant pareigūnus, šie parodė, kad dėl jo tariamo pažeidimo nesiskundė nei vienas pašalinis asmuo. Tuo tarpu sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacija, atsakomybėn už ATPK 183 straipsnio pažeidimą asmuo gali būti traukiamas tik tuomet, kai jo veiksmai trikdo viešąją rimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinis skundas tenkintinas. ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šio straipsnio dispoziciją, yra nurodęs, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio mėn. 17 d. konsultacija Nr. 57; Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 336, nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, N822-3027/2009). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. P. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų veiksmų yra įrodyta. Apelianto veiksmai byloje nepagrįstai įvertinti kaip viešosios rimties trikdymas. Vien tai, kad G. P. viešoje vietoje šaukė miestų pavadinimus, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jo veika trikdė viešąją rimtį. Pažymėtina, kad iš pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 15, 16), Kauno miesto savivaldybės administracijos, Institucijos, UAB „Kautra“ raštų (b. l. 17-21), liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų teismo posėdyje (b. l. 55-56) matyti, kad asmenį buvo siekiama patraukti atsakomybėn už galimai daromus kitus pažeidimus, tačiau kaltinimas protokole dėl jų nesuformuluotas. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikintini ir byla G. P. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados 2009 m. spalio 28 d. nutarimą G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.