Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria procesas atnaujintas civilinėje byloje pagal pareiškėjo J.B. prašymą suinteresuotiems asmenims L.B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2008-05-13 nutartimi prašymą tenkino; atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-233-486/2006 pagal pareiškėjo J.B. prašymą byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl turto padalinimo. Teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 329/1442 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra L.B., kuri minėtą sklypą įsigijo 1996-01-16 pirkimo-pardavimo sutartimi. 2006-02-02 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka tarp L.B. ir J.B. Sprendime nurodyta, kad „turtas padalintas pagal šalių taikos sutartį Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi“ (sprendimo 3.1. punktas). Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-233-486/06 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nėra pridėta taikos sutartis dėl turto padalijimo tarp J.B. ir L.B. Prijungtoji civilinė byla Nr. 2-902-04/2005 dėl skolos priteisimo, nutraukta šalims V.B. ir J.B. sudarius taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad 2006-01-06 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad sutuoktinių turtas padalintas pagal šalių sutartį Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi, kurios sudarymo data nenurodyta, be to atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo, įgyto santuokoje, kurį L.B. laiko savo asmenine nuosavybe, padalinimo klausimas nebuvo svarstytas, o tai pažeidžia kito sutuoktinio J.B. teises bei turtinius interesus ir prieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintam sutuoktinių bendro turto lygių dalių principui, teismas konstatavo, jog tokia sutartis teismo negalėjo būti patvirtinta. Išdėstytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad teismas, patvirtindamas L.B. ir J.B. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (neturėjo sutarties tvirtinti).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas

Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.); be to tik konkrečiais įstatyme nurodytais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 1-9 p.), o CPK 368 str. nustatyti prašymo padavimo terminai – prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.).

Kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Tačiau, nors teismas nei nutarties motyvuose, nei rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl termino atnaujinimo, iš nutarties rezoliucinės dalies – prašymą tenkinti, galima daryti išvadą, jog teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir dėl termino atnaujinimo pareiškimui pateikti, ir dėl proceso atnaujinimo. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. pakankamų teisinių žinių neturėjimo; teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir nebuvo išaiškinta, jog ateityje reikšti reikalavimo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo pareiškėjas neturės teisės. Kolegija konstatuoja netinkamą CPK 368 str. ir 291 str. taikymą, tačiau šis proceso teisės pažeidimas nelėmė neteisingo prašymo išnagrinėjimo, todėl jis nėra pagrindas panaikinti teismo priimtą procesinį sprendimą.

Proceso atnaujinimo paskirtis – ištaisyti teisines ir/ar faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose aktuose (CPK 366 str. 1-2 d.). Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jos leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.

Sutuoktiniai bendrąją jungtinę nuosavybę valdo bendru sutarimu ir lygiomis teisėmis, nes šioje nuosavybėje jų dalys nenustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Įstatyme numatytą pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.138 str.) pasirenka asmuo, kurio teisės pažeistos, reikšdamas konkretų reikalavimą teisme (CPK 5 str.). Teisių gynimo tvarką ir sąlygas numato įstatymas, todėl teismas negali susiaurinti teisių gynimo būdų ar pakeisti pažeistos teisės gynimo būdą kitaip, nei numatyta įstatyme. Reikalavimas dėl konkretaus turto, šiuo atveju žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negali būti išskirtas į atskirą bylą CPK 136 str. 2 d. nustatyta tvarka ir turėtų būti nagrinėjamas kartu su kitais santuokos nutraukimo byloje iškeltais reikalavimais. Nagrinėjamoje byloje, pareiškimo dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, šio klausimo neišnagrinėjus, vienintelis būdas pareiškėjui apginti savo teises yra proceso atnaujinimas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsižvelgiant į tai, kad 2006-01-06 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad sutuoktinių turtas padalintas pagal šalių sutartį Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi, kurios sudarymo data nenurodyta, be to atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo, įgyto santuokoje, kurį L.B. laiko savo asmenine nuosavybe, padalinimo klausimas nebuvo svarstytas, o tai pažeidžia kito sutuoktinio J.B. teises bei turtinius interesus ir prieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintam sutuoktinių bendro turto lygių dalių principui, tokia sutartis teismo negalėjo būti patvirtinta. Išdėstytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad teismas, patvirtindamas L.B. ir J.B. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (neturėjo sutarties tvirtinti). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės argumentai, jog sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas abiejų sutuoktinių sutarimu, pareiškėjas jo neapskundė, be to sprendimą įvykdė – paėmė ištuokos liudijimą, padalino turtą, suformavo savo buto dalies nuosavybę ir ją įregistravo, moka išlaikymą vaikams, todėl negalimas proceso atnaujinimas, atmestini.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, paliekant Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-05-13 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.