- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-06
- Bylos Nr.
- R-143-3-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Trečiasis asmuo
- A. Č., E. O., J. D.
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos skundus atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Č., E. O. ir J. D. dėl sprendimo dalių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2007 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 82 ,,Dėl nedeklaravusių gyvenamosios vietos atitinkamoje savivaldybės teritorijoje kandidatų į savivaldybių tarybų narius“ dalimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir išnagrinėjęs Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. sausio 26 d. pažymą Nr. (29)9R-406, kurioje pateiktas kandidatų į savivaldybių tarybų narius, kurie 2007 m. sausio 22 d. nebuvo deklaravę Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamosios vietos adreso toje savivaldybės teritorijoje, kurioje kandidatuoja, sąrašas, nusprendė panaikinti Druskininkų rinkimų apygardos Nr. 7, Klaipėdos miesto rinkimų apygardos Nr. 20 ir Plungės rajono rinkimų apygardos Nr. 35 komisijų sprendimus dėl politinių partijų keliamų kandidatų sąrašų įregistravimo (šios bylos atveju – pareiškėjo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos) ta apimtimi, kuria buvo įregistruoti neatitinkantys Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo registracijai apygardos rinkimų komisijoje dienos nebuvo savo gyvenamąją vietą deklaravę toje savivaldybės teritorijoje, kurioje kelia kandidatūrą, šie kandidatai į savivaldybių tarybų narius: tretieji suinteresuoti asmenys A. Č., E. O. ir J. D.
Pareiškėjas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga skundais kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 82 dalis, kuriomis tretieji suinteresuoti asmenys A. Č., E. O. ir J. D. išbraukti iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos kandidatų sąrašo atitinkamai į Druskininkų rajono, Klaipėdos miesto ir Plungės rajono savivaldybių tarybų narius, ir leisti jiems dalyvauti 2007 m. vasario 25 d. savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatais į atitinkamų savivaldybių tarybas. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad ,,Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos.“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai ir teisinės valstybės principui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalimi savivaldybių tarybų nariais gali būti toje savivaldybėje nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti to administracinio vieneto nuolatiniai gyventojai. Taigi aktyviąja rinkimų teise gali pasinaudoti būtent nuolatinę gyvenamąją vietą toje savivaldybėje turintys asmenys. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, savivaldybių tarybų nariais gali būti asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tos savivaldybės teritorijoje, t. y. kurioje jie nuolat ar daugiausia gyvena, laikydami tą valstybės teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (objektyvūs ir subjektyvūs kriterijai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2, 3 dalimis, nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjo nuomone, išvardintose nuostatose įtvirtintas faktinės gyvenamosios vietos principas. Asmuo, de facto gyvenantis tam tikros savivaldybės teritorijoje, turi teisę kandidatuoti į tos savivaldybės tarybos narius. Tačiau Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ,,Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos.“. Tai yra papildoma nuostata, kuri riboja asmeniui, nuolat gyvenančiam tos savivaldybės teritorijoje, kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam konstituciniam principui. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsniu gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik asmens gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti tam tikras socialines programas. Taigi gyvenamosios vietos deklaravimas – tai teisinis faktinės gyvenamosios vietos registravimas. Todėl asmuo, esantis de facto tam tikros savivaldybės gyventojas, bet de jure nenurodęs jos deklaravimo įstaigai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu ir teisinės valstybės principu, turi teisę kandidatuoti į tos savivaldybės tarybos narius. Pareiškėjas pažymi, kad A. Č. viešai yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuo 2001 m., E. O. viešai yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuo 2004 m., o J. D. viešai yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuo 2000 m. Visi šie asmenys aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundus prašo skundus atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, priimant sprendimus dėl kandidatų registravimo, įpareigoja vadovautis išskirtinai objektyviu kriterijumi, t. y. valstybės registro duomenimis. Tai labai svarbus teisingų, demokratiškų rinkimų organizavimo principas. Kandidato registravimas nustatant jo gyvenamąją vietą de facto, paneigiant gyvenamąją vietą de jure, kandidatą įteisintų kaip Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pažeidėją. Atsakovas teigia, jog nuolatinis gyvenimas savivaldybės teritorijoje yra privaloma pasyviosios rinkimų teisės savivaldybių tarybų rinkimuose įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą, priimta įstatymų leidėjui įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje jam suteiktą teisę ir pareigą nustatyti bei apibrėžti teisę būti išrinktam. Atsakovas teigia, kad CK nuostatos negali būti taikomos, nes šis kodeksas įsakmiai nenustato, kad 2 knygos 4 skirsnio normos turėtų būti taikomos apibrėžiant teisę būti išrinktam (CK 1.1 str. 1, 2 d.). Nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą turi būti taikomos Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos. Atsakovas pažymi, jog teisingų ir demokratiškų rinkimų organizavimas ir vykdymas yra valstybinis uždavinys (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 str.). Neturėjo teisės nustatinėti nuolatinės gyvenamosios vietos de facto (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 str. 1 d. 8 p., Lietuvos Respublikos registrų įstatymo 14 str. 6 d.). Nurodo, kad A. Č. 2007 m. sausio 29 d. deklaravo gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), o E. O. – 2007 m. sausio 30 d., adresu: (duomenys neskelbtini). J. D. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi, adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau toks trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimas neatitinka Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į skundus prašo skundus patenkinti juose nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Skundai atmestini.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl šalių skirtingo Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos (,,Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos“ – toliau Ginčijama nuostata) aiškinimo bei skirtingo požiūrio dėl jos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai (2002-06-20 įstatymo Nr. IX-959 redakcija). Todėl šioje administracinėje byloje yra būtina pateikti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies taikymo aiškinimą pareiškėjo nurodytu aspektu, t. y. ar Ginčijamoje nuostatoje nurodyta sąlyga apie gyvenamosios vietos deklaravimą ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos (šiuo atveju iki 2007-01-22) reiškia, kad priešingu atveju asmuo negali būti renkamas savivaldybės tarybos nariu.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį, savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis bei minėta nuoroda į įstatymą Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje reiškia, kad rinkimų tvarka, taip pat kiti rinkimų klausimai gali būti reglamentuoti (išspręsti) specialiai tam skirtu įstatymu – šiuo atveju Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu. Todėl pastarasis įstatymas yra taikytinas sprendžiant visus su rinkimais į savivaldybių tarybas susijusius klausimus.
Kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį teisės būti išrinktam (pasyviosios rinkimų teisės) realizavimo sąlygų nustatymas (nepažeidžiant Konstitucijoje nustatytų principų) yra įstatymų leidėjo diskrecija. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti skirtingas pasyviosios ir aktyviosios rinkimų teisės realizavimo sąlygas. Ši įstatymų leidėjo konstitucinė diskrecija įgyvendinta, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (asmuo rinkimų dieną turi būti sukakęs 20 metų); šio straipsnio 4 dalyje (Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu. Tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra); šio straipsnio 5 dalyje (Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje). Kaip pažymėta aukščiau, įstatymų leidėjas, naudodamasis šia diskrecija, turi paisyti Konstitucijos principų ir nenukrypti nuo Konstitucijos nuostatų esmės.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje asmens pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius turėjimas siejamas su teisiniu faktu - asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu nustatyti tokią asmens nuolatinio gyvenimo atitinkamame administraciniame vienete fakto nustatymo tvarką, kad savivaldybių tarybų nariais būtų renkami tik tie asmenys, kuriuos galima pagrįstai laikyti nuolatiniais atitinkamų administracinių vienetų gyventojais. Papildomų reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktais (tarp jų ir reikalavimo būti deklaravusiam gyvenamąją vietą) nustatymas yra suprantamas ir gali būti pagrindžiamas siekiu užtikrinti kandidato sąsają su atstovaujama savivaldybės bendruomene, taip pat ypatingu suinteresuotumu, jog renkami asmenys atitiktų aukštus moralinius ir etinius kriterijus, laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų (tarp jų ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo). Tokie papildomi reikalavimai nėra diskriminaciniai, jie nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir teisinės valstybės principų.
Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Šie pripažinimo nuolatiniu savivaldybės gyventoju kriterijai yra adresuoti asmenims, siekiantiems realizuoti ir pasyviąją, ir aktyviąją rinkimų teises. Tuo tarpu Ginčijama nuostata yra adresuota tik tiems savivaldybės gyventojams, kurie siekia būti išrinktais į šios savivaldybės tarybą. Kolegija pažymi, kad Ginčijama nuostata yra suformuluota vienareikšmiškai, todėl ji traktuotina kaip imperatyvas, kurio nesilaikymas neleidžia asmeniui pretenduoti būti išrinktam atitinkamos savivaldybės tarybos nariu. Taigi ši nuostata laikytina papildoma, pasyviajai rinkimų teisei realizuoti skirta sąlyga, kuri (atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus) yra įstatymų leidėjo diskrecija ir konstitucinio leistinumo požiūriu yra teisėta.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo pateikti motyvai dėl teisės normų aiškinimo kolegijos nepripažintini pagrįstais.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys pareiškinių dokumentų pateikimo dieną (2007-01-22) nebuvo deklaravę savo nuolatinės gyvenamosios vietos atitinkamai: A. Č. – Druskininkų savivaldybės teritorijoje, E. O. – Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, J. D. – Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Todėl atsakovo sprendimas dėl jų išbraukimo iš rinkimų sąrašų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu yra pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 120 ir 121 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 82 dalių atmesti.
Sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.