Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

2020-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-499-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
A5.-499-446/2020
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00029-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-499-446/2020Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00029-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.10; 21.9.11 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 3 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,

dalyvaujant institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui S. T.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, netekėjusios, (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesudarius darbo sutarties nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. leido jos vadovaujamame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojo pareigose dirbti P. T., kuris, sutikdamas dirbti apsaugos darbuotojo pareigose, atliko baro „(duomenys neskelbtini)“ priežiūrą - užtikrindavo viešąją tvarką, dirbdavo penktadieniais pagal susitarimą su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove A. K. nuo 22 val. iki 2 ar 3 val., už darbą gaudavo darbo užmokestį - 50 Eur už atliktą darbą ir 5 Eur už kurą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. kalta prisipažino ir paaiškino, kad ji šį nusižengimą padarė dėl darbo patirties ir teisinių žinių stokos. Ji buvo sudariusi savanoriškų darbų sutartį su apsaugos darbuotojo funkcijas atliekančiu P. T., šis asmuo jos įmonėje dirbo ne nuolatos, jį kviesdavo dažniausiai penktadieniais, bare „(duomenys neskelbtini)“ vykstant renginiams, koncertams, siekdama užtikrinti „(duomenys neskelbtini)“ svečių apsaugą, palaikyti tvarką renginio metu. P. T. atlygį už darbą ir kuro sąnaudas atvykimui į darbą ji mokėdavo grynais pinigais. Sužinojusi, kad jos su šiuo darbuotoju sudaryta savanoriškų darbų atlikimo sutartis neatitinka įstatymų reikalavimų, iš karto po patikrinimo ji sudarė su juo darbo sutartį. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Iš 2020 m. vasario 3 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6) matyti, kad 2019 m. gruodžio 20 d. apie 22 val. 30 min pagal Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje gautą pranešimą iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato apie tai, kad A. K. MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), savaitgaliais nuo 22 val. nelegaliai dirba apsaugos darbuotojas, vyr. darbo inspektoriai S. T. ir V. P. atliko patikrinimą. Prieš atliekant patikrinimą, nuo 22 val. 30 min iki 23 val buvo atliekami baro stebėsenos veiksmai. Nustatyta, kad bare vyko užsakytas poilsio vakaras, buvo matomas vyriškis, apsirengęs juodais rūbais, kuris stovėjo prie įėjimo į barą, vaikščiojo po barą, užeidavo į baro tarnybines patalpas. Apie 23 val. 30 min pradėtas MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Atliekamo patikrinimo metu tarnybinėse patalpose (prie baro, virtuvėje) buvo 5 darbuotojai: R. A., G. D., J. J., A. K. ir P. T.. VSDFV duomenimis nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai socialiai apdrausti, išskyrus darbuotoją P. T..

Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno apklaustas P. T. (b. l. 10) paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 20 d. bare „(duomenys neskelbtini)“ atliko apsaugos darbuotojo funkcijas pagal savanorystės sutartį. Apsaugos darbuotojo funkcijas atlikdavo penktadieniais vykstant renginiams nuo 22 val. iki 3 val. Pagal susitarimą su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove A. K. jam už budėjimą apsaugos darbuotojo pareigose buvo mokama 50 Eur ir 5 Eur už kurą. Nuo 2019 m. kovo 1 d. iki rudens vyko 2 vakarai, nuo rugsėjo mėnesio iki 2019 m. švenčių vyko 4 renginiai, kuriuose jis atliko apsaugos darbuotojo funkcijas.

Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad A. K., būdama darbdaviu, esant darbinių santykių požymiams, leido apsaugos darbuoto darbą dirbti P. T., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusižengusi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (K. T. 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).

A. K. padarytas nusižengimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tačiau kartu pažymėtina, kad individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes. Minėta, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina itin kritiškai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau už analogiško pažeidimo padarymą nebuvo bausta, apskritai administracine tvarka baudžiama pirmą kartą, tai rodo, kad šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime. Jos padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja A. K., teisinė forma – mažoji bendrija, kurioje dirba penki asmenys, iš kurių vienas dirbo nelegaliai. Iš institucijos, atlikusios tyrimą šioje byloje, sutrinktų įrodymų visumos, jos atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad P. T. apsaugos darbuotojo funkcijas atliko ne pastoviai, jis buvo kviečiams vykstant renginiams, kurie (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ vyksta ne kiekvieną savaitgalį. Pateikta A. K. ir P. T. sudaryta savanoriškos veiklos sutartis (b. l. 11-13) leidžia pagrįstai manyti, kad A. K., tokia sutartimi pavesdama atlikti baro apsaugos darbus P. T. ir įmonėje šio asmens neįdarbindama įstatymų nustatyta tvarka, galimai klydo, nors tai nešalina jos atsakomybės, tačiau rodo, kad jos elgesys nėra piktybiškas. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams nustačius pažeidimą, ji nebandė išvengti atsakomybės, neneigė savo kaltės. Iš karto po patikrinimo – 2019 m. gruodžio 23 d. - buvo sudaryta darbo sutartis su apsaugos darbuotoju P. T. (b. l. 14-15), kas leidžia spręsti, kad A. K. skubiai pašalino teisės aktų padarytus pažeidimus.

Atsižvelgiant į visas nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad nėra nustatyta A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad ji anksčiau už analogiško pobūdžio nusižengimą nebuvo bausta, įvertinant individualų padaryto nusižengimo pavojingumą, kuris iš esmės nesiekia įprastinio rūšinio tokios kategorijos pažeidimų pavojingumo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu, šioje byloje A. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 500 Eur bauda būtų proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir pažeidėjos asmenybei ir pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nes yra pakankamas pagrindas tikėti, jog A. K. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodant ROIK: 20110610464.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė