Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-6460-772/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
e2-6460-772/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04080-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jonas Stubry, Jonas Stubrys
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
El. civilinė byla Nr. e2-6460-772/2017
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04080-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.5.; 3.1.17.; (S) 3.2.6.1.; 3.2.8.5.; 3.4.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo (ės) G. K. ir atsakovės A. J. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei bylos užbaigimo.

Teismas, išnagrinėjęs šalių prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2017-05-11 priimtas ieškovo (ės) G. K. ieškinys atsakovui (ei) A. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas ir atsakovė 2017-10-02 pateikė teismui šalių sudarytą taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti, kadangi šalys likusi ginčą nori užbaigti taikiai. Nurodė, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos užbaigimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Šalių prašymas tenkintinas.

Taikos sutarties, kaip ir kitų rūšių sutarčių, juridinė esmė glūdi jų teisiniame turinyje. Kon­krečios taikos sutarties teisinį turinį sudaro sąlygos, kuriomis šalys sutaria baigti ginčą, išspręsti nesutarimus. Dėl daugialypio taikos sutarčių turinio įstatymuose jų esmė beveik nereglamentuojama pozityviuoju požiūriu (tai, kas turi (gali) būti). Susitelkiama į negatyviojo pobūdžio reglamentavimą - taikos sutarčių turinio, jų galiojimo draudimus, ribojimus. Taiko sutartimi abi šalys iš esmės patenkina savo tikruosius poreikius ir interesus, plačiau pažvelgia į konfliktą ir suderina pozicijas. Nei CK, nei kiti įstatymai nedraudžia šalių ginčą išspręsti taikos sutartimi. Tokių draudimų nenumato ir proceso įstatymai. Priešingai, CPK 231 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi gali būti išspręstas vi­sas ginčas arba jo dalis (kai kurie reikalavimai).

Šalims sudarant taikos sutartį galima susitarti tik dėl tų materialiųjų (ir procesinių) teisinių reikalavimų, kuriais šalys gali disponuoti. Pripažintina, kad taikos sutartimi šalys negali spręsti trečiųjų asmenų, nesančių sutarties šalimis, teisių ir pareigų klausimo. Jos trečiųjų asmenų teisių turi nepažeisti ir netiesiogiai. Taikos sutartimi šalys gali pripažinti akivaizdžius faktus, kuriuos tuo pačiu patvirtina įrodymai, pavyzdžiui, eksperto išvadą (CPK 216 str.). Pastebėtina, kad sudarant taikos sutartį šalys gali susitarti tik dėl tų materialiųjų teisinių reikalavimų, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra pareikšti ieškinyje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo procese taikos sutartimi šalys gali susitarti ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimų, nors ir neaptartų ieškinyje, bet iš jo išplaukiančių - reikalavimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu (CPK 94 str. 2 d.) ir panašiai. Be to šalys, bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir iki teismo sprendimo priėmimo byloje, gali bylą baigti taikos sutartimi (LR CPK 140 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis atitinka šalių interesus, imperatyvias įstatymo nuostatas ir viešąjį interesą, taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla užbaigtina (CPK 42 str. 2d.). Teismui, patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, remiantis CPK 87 str. 2 dalimi išspręstinas ir klausimas dėl žyminio mokesčio valstybei priteisimo. Teismui patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, atskirai nespręstinas nei žyminio mokesčio, nei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo klausimas valstybei, nes byla baigiama teismo sprendimu, patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, o tokiu atveju, remiantis civilinio proceso teisės doktrinoje skelbiama priežasties teorija, visos bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju yra neatlyginamos. Išaiškintina šalims, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293-295 str.,

nutaria:

1. Patvirtinti ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2017-09-27 sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

,, TAIKOS SUTARTIS

(su prašymu teismui ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka)

2017-09-27Šiauliai

Mes, ieškovas G. K. ir atsakovė A. J., toliau kartu vadinami „Šalimis“, atsižvelgdamos į tai, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6460-772/2017 dėl tėvystės nuginčijimo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui panaikinimo, susitariame ginčą išspręsti taikiai tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovas atsisako visų reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-6460-772/2017, nors pagal teismo medicinos eksperto išvadas rezultatai yra įtikinami, kad ieškovas nėra N. K. biologinis tėvas.

2. Šalys papildomai susitaria, kad ieškovas G. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį, apie planuojamą susitikimą su sūnumi ieškovas privalo informuoti atsakovę A. J. prieš dvi dienas. Atsakovė A. J. turi teisę neišleisti sūnaus N. K. į susitikimą su ieškovu, jei ieškovas bus neblaivus. Be to, ieškovas G. K. turi teisę bendrauti su sūnumi N. K. visomis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, elektroniniu paštu, programa „Skype“ ir kt.). Šalys bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius ir savo galimybes.

3. Šalys susitaria šia Taikos sutartimi nekeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-04 Teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. L2-3434-797/2017, priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. K. dydžio, nes jis yra patenkinantis nepilnamečio vaiko N. K. poreikius.

4. Teikiant tvirtinti taikos sutartį Šalys pareiškia, kad neatlygina viena kitai bylinėjimosi išlaidų.

5. Šalys, prašydamos teismo patvirtinti šią sutartį, pareiškia, kad joms yra žinomos LR CPK 6.985 str. nuostatos, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią bei gali būti vykdoma priverstinai.

6. Šalims žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės (CPK 140 str. 3 d., 294 str. 2 d.), t. y. žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą. Tačiau Šalims vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1 d. ir 2 d.).

7. Ši sutartis sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, vienas iš kurių perduodamas tvirtinti teismui ir po vieną egzempliorių pasilieka kiekviena šalis.

8. Šalys prašome teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Šiuos klausimus prašome spręsti rašytinio proceso būdu, mums nedalyvaujant teismo posėdyje.“

2. Šalims yra aiškios, žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos užbaigimo pasekmės, numatytos LR CPK 140 str., 293 str. 1 d. 5 p.

3. Civilinę bylą Nr. e2-6460-772/2017 užbaigti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys