Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2373-573/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-20
Bylos Nr.
1-2373-573/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44024-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2373-573/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44024-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2 - ojo skyriaus prokurorės J. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 2014-11-12 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. - 9 MGL (1170 Lt) bauda, vadovaujantis BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – 6 MGL (780 Lt), bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2017-08-27 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su seneliu M. G. metu, tyčia, kumščiu ne mažiau kaip po vieną kartą sudavė jam į galvos sritį ir į kairį šoną, tokiais savo veiksmais sukeldamas M. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su savo seneliu M. G., savo sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tarpusavio santykiai su seneliu ne itin geri. Nuo to laiko, kai pradėjo gyventi pas senelį, jų santykiai pašlijo dėl įvairių buities rūpesčių, vaikų auklėjimo ir pan., todėl ne retai apsipyksta. 2017-08-27 apie 21.00 val. namuose tarp jo ir senelio M. G. kilo žodinis konfliktas. Jie apsipyko ir konflikto metu jis vieną kartą sudavė seneliui į galvos sritį ir vieną kartą į kairį šoną. Supranta, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti seneliui fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. M. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

- Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, fotolentelėmis prie jo užfiksuota, kad M. G., gim. 1946 m., kreipdamasi į policiją nurodė, kad 2017-08-27 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neadekvatus anūkas V. M., konflikto metu, kumščiu sudavė jam į galvos sritį ir kairį šoną, ko pasėkoje jis patyrė fizinį skausmą. Anūkas grasino susidoroti, padegti namus. Pareiškėjas įvykio vietoje apklaustas kaip liudytojas parodė analogiškas aplinkybes. Apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje užfiksuotas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 140 str. 2 d (b. l. 4-5);

- 2017-08-27 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos vyriausioji patrulė J. S., atvykusi į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodė, kad 2017-08-27 apie 21.02 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė nurodytu adresu gyvenantis M. G.. Įvykio vietoje gauta duomenų, kad pranešėjo M. G. anūkas V. M. naudojo fizinį smurtą savo senelio atžvilgiu, išmėtė bute buvusius daiktus, sulaužė kambario duris, grasino užmušti. Greitosios medicinos pagalbos M. G. atsisakė. Smurtą patyręs asmuo M. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais į galvą ir į nugarą, grasinimu užmušti. Pranešėjas buvo susijaudinęs, akivaizdžių smurto požymių ant M. G. kūno nesimatė Smurtu įtariamas asmuo V. M. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 8-11);

- 2017-10-05 liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad yra našlys, gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu su juo gyvena anūkas V. M. su šeima. Iš esmės su anūku sutaria gerai, tačiau pasitaiko ir konfliktinių situacijų, barnių, tačiau jų metu fizinio smurto vienas kito atžvilgiu niekada nenaudodavo. 2017-08-27 apie 21.00 val., būdamas bute, išgirdo anūką barantis su savo sutuoktine K. M., todėl priėjęs prie anūko paprašė liautis. Anūkas su savo sutuoktine tik barėsi, vienas kito atžvilgiu nesmurtavo, tačiau jis matė, kad konflikto iniciatorius yra anūkas. Tada anūkas pradėjo jam priekaištauti, kad lenda ne į savo, o į anūko asmeninius, šeimos reikalus, pradėjo ant jo šaukti. Šaukdamas ant jo anūkas pasakė „užmušiu tave“, „padegsiu namus“. Nors tai buvo aiškiai ir tiesiogiai jam išsakytas anūko grasinimas, tačiau jis suprato, kad anūkas jo nebaugina, o tiesiog nori parodyti savo pyktį jam, o tuos grasinančio pobūdžio žodžius naudoja labiau kaip priežodžius. Tikrai netikėjo, kad anūko grasinimas nužudyti ar sugadinti turtą yra rimtas, realus ir nejautė pavojaus dėl to. Po šių anūko žodžių jie toliau barėsi. Tęsiantis žodiniam konfliktui, anūkas tyčia jam sudavė savo dešinės rankos kumščiu į galvą ties pakaušiu ir į nugarą ties kairiu šonu. Kiek tiksliai kartų anūkas smogė į galvą - vieną ar du, neatsimena. Į nugarą ties kairiu šonu anūkas jam smogė vieną kartą. Tai anūkas padarė tyčia, smūgiuodamas kryptingai, kad sukeltų skausmą. Dėl tokių anūko veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Tuo metu, kai anūkas jam smogė, kambaryje buvo tik dviese. Pajutęs fizinį skausmą dėl anūko smūgių jis paėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino savo dukrai E. N., kuriai papasakojo kas nutiko. Maždaug po 15-20 min. dukra su anūke J. N. atvyko pas jį į namus. Kol atvyko dukra E. N. su anūke J. N., jis savo mobilaus ryšio telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir papasakojo apie anūko V. M. smurtą prieš jį. Atvykusi pas jį ir pakalbėjusi su juo dukra E. N. atvykstančios policijos nelaukė, su anūke J. N. išvyko namo. Atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo apie konfliktą su anūku. Jautė skausmą galvoje, nugaroje ties šonu, tačiau smurto žymių (kraujosruvų, patinimų) nesimatė, todėl policijos pareigūnams atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Anūkas V. M. buvo sulaikytas. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau jis į medikus ar gydymo įstaigas nesikreipė, joks gydymas jam nebuvo paskirtas, nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas. Kadangi jautė skausmą, tačiau išoriškai žymių nesimatė, todėl pas teismo medikus nevyko. Konflikto metu anūkas tyčia vieną kartą spyrė į buto kambario duris, aplaužė jų staktą, tačiau pretenzijų dėl durų jis neturi. Tai V. M. durys, jam turtinė žala nepadaryta. Dėl anūko V. M. veiksmų jis patyrė fizinės žalos. Civilinio ieškinio nereikš, tik nori, kad anūkas daugiau taip nesielgtų ir nesmurtautų ir, kad šis įvykis anūkui būtų pamoka gyvenime. Paleistas iš laikino sulaikymo anūkas jo atsiprašė, jis anūkui atleido ir jie susitaikė (b. l. 17-18, 20);

- 2017-08-28 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo nutarimu M. M. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 21);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 7039, iš kurio matyti, kad 2017-08-27 21:42:30 patikrinus girtumą V. M. girtumas nenustatytas, įvykio metu jis buvo blaivus (b. l. 24).

- 2017-08-28 įtariamojo laikino sulaikymo protokolas patvirtina, kad V. M. 2017-08-27 21 val. 15 min. laikinai sulaikytas (b. l. 25), paleistas 2017-08-28, 15 val. 30 min. (b. l. 27);

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. M. 2017-08-27 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su seneliu M. G. metu smurtavo šeimos nario atžvilgiu, tyčia kumščiu ne mažiau kaip po vieną kartą sudavė M. G. į galvos sritį ir į kairį šoną, tuo sukeldamas fizinį skausmą, todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį V. M. pripažinti kaltu, padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei įpareigojimais (b. l. 63-65, 66).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. M. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis V. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Lietuvos Respublikoje jis teistas vieną kartą (b. l. 46-47), baustas administracine tvarka (b. l. 53, 54), dirbantis (b. l. 55), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 60). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (b. l. 57).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Teismas sprendžia, jog prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teismas skiria įpareigojimą – bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirtina V. M. baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 2 mėnesius.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą - tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. M. skirti - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą - tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-08-27 21 val. 15 min iki 2017-08-28 15 val. 30 min (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 2 (du) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

V. M. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Dainius Ročys