- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- eA-1061-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03821-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- Ž. L.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. L. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Ž. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. KS-231 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Komisija 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. KS-231 pripažino, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „FL Technics“ (toliau – ir Bendrovė) vardu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas, Aprašas), pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – ir Lobistinės veiklos įstatymas, Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.2. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo lobistinės veiklos požymių, nes vykdyta veikla buvo tenkinamas viešasis interesas pagal Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, jo vykdyta veikla atitiko minėto įstatymo 7 straipsnio 2 punktą. Kreipimasis į valstybės instituciją savaime negali būti sulyginamas siekiui daryti įtaką, nes pateikti siūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo negali būti laikomi esminiu kriterijumi sprendžiant dėl to, ar asmens raštas (kreipimasis) laikytinas lobistinės veiklos vykdymu, siekiant daryti įtaką rašto adresatui. Pareiškėjo rašto turinys tiesiogiai patvirtina, jog juo nebuvo siekta daryti įtakos, Bendrovė tik siekė identifikuoti Vidaus reikalų ministerijai esamą teisinio reguliavimo problematiką, susijusią su Vizos išdavimo tvarkos aprašu.
2.3. Toks lobistinės veiklos aiškinimas, kaip ginčo Sprendime argumentuoja Komisija, nebūtų suderinamas ne tik su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) suteiktomis asmeniui teisėmis, bet ir Lobistinės veiklos įstatymo tikslais. Bet koks asmens kreipimasis į valdžios instituciją laikytinas darymu įtakos Lobistinės veiklos įstatymo prasme prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 5 ir 33 straipsniui, garantuojančiam asmens teisę dalyvauti valdant savo šalį bei užtikrinančiai valdžios tarnavimo žmonėms principo įgyvendinimą, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 4 daliai (teisė į gerą administravimą), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 daliai, garantuojančiai asmens saviraiškos teisę, į kurią patenka ir teisė gauti, skleisti informaciją bei idėjas, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, 16 straipsnio 4 punktui, garantuojantiems asmens teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą su prašymu dėl konsultavimosi ir / ar atlikimo kitų teisės aktuose nustatytų veiksmų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato Įstatymo 10 straipsnis; jis siekė daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo ir tai darė savo iniciatyva. Byloje nėra duomenų, kad Vidaus reikalų ministerija būtų prašiusi pareiškėjo pateikti konkrečius siūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo tobulinimo. Priešingai, Vidaus reikalų ministerija 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 1D-4457 ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Užsienio reikalų ministerija) 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (25.3.1E)-3-4329 nurodė, jog UAB „FL Technics“ dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatų keitimo į ministerijas kreipėsi savo iniciatyva.
3.2. UAB „FL Technics“, atstovaujama pareiškėjo, siekė daryti įtaką dėl Bendrovės veiklai svarbaus teisės akto, todėl Įstatymo prasme pareiškėjas vykdė lobistinę veiklą, nes priešingu atveju kiekvienas asmuo kreipdamasis į valstybės instituciją, o ne į konkretų asmenį, turėtų galimybę vykdyti neskaidrią lobistinę veiklą, o tai prieštarautų pagrindiniam Lobistinės veiklos įstatymo tikslui – užtikrinti šios veiklos viešumą ir skaidrumą (Įstatymo 1 str. 1 d.).
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas, UAB „FL Technics“ vardu, 2018 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu pakeisti Vizos išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, argumentuodamas, kad Bendrovės įsitikinimu, nacionalinės vizos (D) išdavimo problematika galėtų būti sprendžiama Vidaus reikalų ministerijai inicijavus Aprašo pakeitimus. Nurodė esant tikslinga Aprašo 70 punktą papildyti nacionalinės vizos išdavimo tvarka, kuri nustatytų, jog nacionalinė viza (D) gali būti išduodama asmenims, kurie į Lietuvos Respubliką atvyksta mokytis į CAA patvirtintas techninės priežiūros organizacijas orlaivių techninės priežiūros tikslais, kaip lydintys orlaivį asmenys, taip pat atvyksta mokytis į CAA patvirtintas techninės priežiūros organizacijas / tokių organizacijų vykdomus mokymus. Paaiškino, kad analogiško turinio prašymus pateikė Užsienio reikalų ministerijai ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Komisijai kilo įtarimų dėl pareiškėjo lobistinės veiklos, šios veiklos deklaravimo, todėl buvo nutarta atlikti tyrimą. Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštais Nr. S-3050 ir Nr. 3049 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir į Užsienio reikalų ministeriją, prašydama nurodyti, ar UAB „FL Technics“ atstovai šių įstaigų prašymu / kvietimu, ar savo iniciatyva teikė pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatų keitimo. Komisija gavo šių ministerijų raštus (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 1D-4457 ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. (25.3.1E)-3-4329), kuriuose teigiama, kad UAB „FL Technics“ atstovas į šias įstaigas dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatų keitimo kreipėsi savo iniciatyva. Komisija 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. KS-230 pripažino, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, UAB „FL Technics“ vardu Vidaus reikalų ministerijai pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatų pakeitimo, pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo vykdyta veikla (atstovavimas Bendrovės interesams siekiant daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo) atitinka lobistinės veiklos sampratą; Įstatymo nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo Įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Šio įstatymo reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklą, yra privalomi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato Įstatymo 10 straipsnis, siekė daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo (kreipimosi tikslas – pakeisti Vizos išdavimo tvarkos aprašą), tai darė savo iniciatyva (nebuvo išimčių numatytų Įstatymo 7 straipsnio 2 punkte). Byloje nėra duomenų, kad Vidaus reikalų ministerija būtų prašiusi pareiškėjo pateikti konkrečius siūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo tobulinimo. Priešingai, tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Užsienio reikalų ministerija raštais nurodė, jog UAB „FL Technics“ dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatų keitimo į ministerijas kreipėsi savo iniciatyva.
8. Teismas vertino, kad pareiškėjas, siekdamas daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo, turėjo arba registruotis į lobistų sąrašą ir Įstatymo nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti, arba kreiptis į atitinkamą šiame sąraše registruotą asmenį, taip pat svarbu, kad vykdoma konkreti lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei (pateikta deklaracija). Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla.
9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad į Vidaus reikalų ministeriją jis kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo Bendrovės įstatų 3.1 punktą, Bendrovės veiklos tikslas – siekti pelno efektyviai ir produktyviai vykdant ūkinę komercinę veiklą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, kaip Bendrovės vadovas, veikdamas Bendrovės vardu ir interesais, siekė daryti įtaką dėl Bendrovės veiklai svarbaus teisės akto, vadinasi gynė privatų Bendrovės interesą, o ne viešąjį interesą. Priešingu atveju įvairios tam tikslui įsteigtos bendrovės turėtų galimybę vykdyti neskaidrią lobistinę veiklą, o tai prieštarautų pagrindiniam Įstatymo tikslui – užtikrinti šios veiklos viešumą ir skaidrumą (Įstatymo 1 str. 1 d.). Pareiškėjas siekė daryti įtaką dėl Aprašo, susijusio ir su Bendrovės ekonominiais interesais, nes konkrečia lobistine veikla buvo siekiama tenkinti ne viešąjį interesą, o Bendrovės privačius interesus, siekė papildyti Aprašo 70 punktą, kuris nustatytų, kad nacionalinė viza gali būti išduodama asmenims, kurie į Lietuvos Respubliką atvyksta mokytis į Civilinės aviacijos administracijos patvirtintą techninių mokymų organizavimą ir kurie atvyksta į Civilinės aviacijos patvirtintas techninės priežiūros organizacijas orlaivių techninės priežiūros tikslais kaip lydintys orlaivį asmenys.
10. Teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, sprendė, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas priėjo prie išvados, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, UAB „FL Technics“ vardu Vidaus reikalų ministerijai pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatų pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
11. Pareiškėjas Ž. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:
11.1. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo lobistinės veiklos požymių. Komisijos Sprendimas buvo pagrįstas pozicija, jog bet koks asmens kreipimasis į valstybės instituciją yra sulyginamas siekiui daryti įtaką, jeigu jis yra susijęs su teisės aktu. Tuo tarpu pareiškėjas laikosi pozicijos, kad kreipimasis į valstybės instituciją savaime negali būti sulyginamas siekiui daryti įtaką pagal Įstatymą. Kreipimesi pateikti siūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo negali būti laikomi esminiu kriterijumi sprendžiant dėl to, ar asmens raštas (kreipimasis) laikytinas lobistinės veiklos vykdymu, siekiant daryti įtaką rašto adresatui. Bylą nagrinėjęs teismas privalėjo vertinti, kada asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą yra laikomas lobistine veikla Įstatymo prasme, bei ar šio ginčo atveju pareiškėjo veiksmai atitiko lobistinės veiklos požymius.
11.2. Teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kad jo veiksmai, t. y. Bendrovės rašto teikimas, nebuvo nukreiptas į Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, kuriems galimas lobistinės įtakos darymas. Aplinkybių, susijusių su Bendrovės rašto teikimu ir jo adresatais, Vidaus reikalų ministerijos gautų raštų priėmimo, vertinimo bei atsakymų į juos rengimo tvarka, nevertinimas, lėmė nepagrįstą teismo sprendimo priėmimą.
11.3. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo skundo argumentų, jog pareiškėjas nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie Lobistinės veiklos įstatymo prasme galėtų būti laikomi įtakos darymu. Teismas deklaratyviai nurodė, kad pareiškėjas siekė daryti įtaką. Aplinkybė, jog Bendrovė Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi ne į atskirus Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus, o į pačią ministeriją ir siekė gauti jos oficialią poziciją Bendrovės rašte išdėstytais klausimais, pagal Viešojo administravimo įstatymą tiesiogiai patvirtina, jog Bendrovė raštu nesiekė daryti įtakos Lobistinės veiklos įstatymo prasme.
11.4. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis nėra veikęs lobistinės veiklos užsakovo interesais. Pareiškėjas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nebuvo lobistinės veiklos vykdymo užsakovo, Bendrovė nebuvo pareiškėjui pavedusi vykdyti lobistinės veiklos.
11.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 7 dalį. Aplinkybė, jog viešasis interesas apima bei atitinka ir Bendrovės interesą, nedaro paties intereso privačiu interesu. Tai, kad Bendrovės rašte kelta problema buvo aktuali ir Bendrovei, nedaro šio intereso privačiu interesu.
11.6. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų dėl Bendrovės rašto teikimo kaip konsultacijos su visuomene. Teismas jokia apimtimi nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad Vidaus reikalų ministerija organizavo Bendrovės rašte kilusios problemos sprendimą. Vidaus reikalų ministerija organizavo klausimo sprendimą ir prašė pareiškėjo pateikti su tuo susijusius siūlymus.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
12.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Komisijos Sprendimas, išdėstyti Komisijos Sprendime, atsiliepime į pareiškėjo skundą ir žodžiu teismo posėdžio metu.
12.2. Komisija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame pateiktais motyvais ir palaiko savo šioje administracinėje byloje jau išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, UAB „FL Technics“ vardu vidaus reikalų ministerijai pateikė konkrečius pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, nuostatų pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime padaręs išvadą, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, UAB ,,FL Technics“ vardu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.
15. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu jo skunde nurodytų aplinkybių vertinimu bei netinkamu Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 7 dalies aiškinimu ir taikymu.
16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,FL Technics“ 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. FLT-V-SD-222, kurį pasirašė šios bendrovės generalinis direktorius Ž. L., kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu pakeisti Vizos išdavimo taisyklių aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, nuostatas, susijusias su nacionalinės vizos (D) išdavimo tvarka.
18. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2019 m. spalio 2 d. sprendime nusprendė pripažinti, kad Ž. L., nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, UAB ,,FL Technics“ vardu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo, pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiam atsakovo sprendimui pritarė ir pirmosios instancijos teismas.
19. Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio (ginčui aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.) 1 dalyje nustatyta, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti į lobistų sąrašą. Jeigu lobistinę veiklą ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikia juridinis asmuo.
20. Lobistinės veiklos įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (Įstatymo 1 str. 1 d.). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus. To paties straipsnio 2 dalyje pateikta lobisto sąvoka, pagal kurią lobistas – fizinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą, o 3 dalyje nustatyta, kad lobistinė veikla – fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.
21. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų (i) priimami, (ii) nepriimami teisės aktai, (iii) priimami, (iv) nepriimami administraciniai sprendimai; veikla nepatenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021).
22. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lobistinės veiklos įstatymo nauja redakcija (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3170 redakcija), kurios 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lobistas yra net tik fizinis asmuo, bet lobistu gali būti ir juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą, o 3 dalyje nustatyta, kad lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymu buvo siekiama aiškiau apibrėžti, kas laikoma lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, todėl į lobisto sąvoką buvo siūloma papildomai įtraukti juridinius asmenis.
23. Nagrinėjamoje situacijoje įvertinus pareiškėjo veiksmus, pateikiant raštą (prašymą) Vidaus reikalų ministerijai, matyti, kad buvo naudojamas bendrovės ,,FL Technics“ blankas, nurodoma, kad į ministeriją kreipiasi UAB ,,FL Technics“, pareiškėjas prašymą pasirašė kaip šios bendrovės generalinis direktorius (veikiantis UAB ,,FL Technics“ vardu), patvirtino jį bendrovės antspaudu. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime teigiama, kad nagrinėjamu atveju UAB ,,FL Technics“, atstovaujama generalinio direktoriaus Ž. L., siekė daryti įtaką dėl bendrovės veiklai svarbaus akto, ir pažymi, jog nors Ž. L. nebuvo sudaręs lobistinės veiklos sutarčių, vien tai nesudaro pagrindo teigti, kad tai nebuvo lobistinė veikla, o pavedimas vykdyti tokią veiklą gali būti ir žodinis. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas laikosi tokios pat pozicijos ir tvirtina, jog bendrovės direktorius (pareiškėjas) savo veiksmais (bendrovės naudai) siekė pakeisti teisės aktą. Tokie atsakovo argumentai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje lobistinės veiklos užsakovu buvo UAB ,,FL Technics“ (Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį turėjęs pateikti prašymą įrašyti bendrovę į lobistų sąrašą.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pagal UAB ,,FL Technics“ įstatų 6 punktą bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius). Stebėtojų taryba ir valdyba nesudaroma. Įstatus 2018 m. liepos 16 d. pasirašė bendrovės vienintelio akcininko sprendimu įgaliotas asmuo Ž. L..
25. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent UAB ,,FL Technics“ (juridinis asmuo) kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su 2018 m. kovo 21 d. prašymu, kurį bendrovės vardu pasirašė pareiškėjas, veikdamas bendrovės interesais. Taigi būtent UAB ,,FL Technics“ laikytina lobistu ir turėtų atsakyti už Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimą.
26. Tai, kad prašymo pateikimo metu ir atsakovo sprendimo priėmimo metu Lobistinės veiklos įstatymas nenumatė, jog apskritai juridiniai asmenys gali veikti kaip lobistai, neturi būti suprantama, jog atsakomybė už faktiškai bendrovės pateiktą prašymą (galbūt padarytą pažeidimą) dėl Šengeno ir nacionalinės vizos režimo reguliavimo pakeitimų, jame išdėstant siūlytinus nacionalinės vizos (D) išdavimo tvarkos pakeitimus, gali būti taikoma fiziniam asmeniui, UAB ,,FL Technics“ bendrovės vadovui. Jie yra skirtingi teisinės atsakomybės subjektai, kurių kiekvienam administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik konkrečiai teisės aktuose nustatytais atvejais. Priešingas aiškinimas laikytinas neatitinkančiu teisinės atsakomybės apibrėžtumo reikalavimų, prieštarautų asmenų teisėtų lūkesčių principui.
27. Apibendrinant byloje nustatytas ir šiame sprendime aptartas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją Ž. L. pažeidusį Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimą.
28. Apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 7 dalį, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Įstatymo 7 straipsnio 7 punkte (šis straipsnis dalių neturi) nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Pasisakydamas dėl šios teisės normos galimo taikymo, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Konstitucinio Teismo nutarimais (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d.) kuriuose yra aiškiai išdėstyta viešojo intereso ir jo gynimo koncepcija, ir padarė pagrįstą išvadą, jog nei pareiškėjas, nei jo atstovaujama UAB ,,FL Technics“, kurios veiklos tikslas – siekti pelno efektyviai ir produktyviai vykdant ūkinę komercinę veiklą, nėra subjektai, ginantys ar atstovaujantys viešąjį interesą.
29. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėjas pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
31. Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas yra sumokėjęs 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 22,50 Eur – už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teisme priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjui atlygintinos išlaidos, turėtos bylą išnagrinėjus apeliacinės ir pirmosios instancijos teismuose. Taigi pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis – 37,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 ir 41 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. L. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo Ž. L. skundą tenkinti. Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. KS-231 panaikinti.
Priteisti pareiškėjui Ž. L. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 centų) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas neskundžiamas.