- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- AN2-83-531/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00034-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarimo teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. K. 2020 m. gruodžio 14 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda, už tai, kad 2020 m. lapkričio 13 d. apie 1 val., gyvendamas adresu (duomenys neskelbtini), kėlė triukšmą, šūkavo, rėkavo, tuo savo veiksmais sutrikdė asmenų ramybę ir poilsį. Nesutikdamas su šiuo nutarimu S. K. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
2. 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu S. K. skundas buvo atmestas ir paliktas galioti 2020 m. gruodžio 14 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. balandžio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat leisti papildomai pateikti rašytinius įrodymus. Paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 13 d., apie 2 val. nakties, jį, tuo metu buvusį adresu (duomenys neskelbtini), pažadino skambutis į duris. Jis tuo metu jau miegojo. Pažiūrėjęs pro balkoną, pamatė kieme esančius policijos uniforma apsirengusius du asmenis. Jie jam liepė išeiti į kiemą su asmens dokumentu. Jis iš pradžių pagalvojo, kad jį žadina ne policijos pareigūnai, nes nesuprato, kaip galima nakties metu pažadinti niekuo dėtą asmenį ir reikalauti pateikti asmens dokumentą. Po to pamatė įvažiavime stovintį policijos automobilį ir įvykdė pareigūnų reikalavimus. Jam išėjus į kiemą, pareigūnai paėmė jo asmens dokumentą ir surašė kažkokį dokumentą, kurio jis nepaėmė, kadangi nesuprato, kad tai svarbus dokumentas. Jis neturėjo jokių pretenzijų pareigūnams, manė, kad jie buvo suklaidinti R. M., kuris turi nusistatymą jo atžvilgiu (tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo labai daug aplinkybių ir jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą aiškiai teismui melavusiems policininkams). Nurodo, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra pateiktas jo mamos L. K., kuri yra minėto buto savininkė, ieškinys. Atsakovas – R. M.. Ieškinio dalykas – dėl įpareigojimo R. M. sudaryti sąlygas jo mamai bei jam pateikti į jų naudojamą žemės sklypą bei patalpas. Ieškinys buvo pateiktas dėl netinkamo R. M. elgesio – ant praėjimų į patalpas bei žemės sklypo dalis sudėtų įvairių daiktų. Jis jau kurį laiką bandė kalbėtis su R. M., kad šis patrauktų savo daiktus, tačiau R. M. iš jo ir jo mamos tik juokėsi. Mano, kad jo mamos R. M. pateiktas ieškinys sąlygojo R. M. melagingus kaltinimus jo atžvilgiu, ko pasekoje policijos pareigūnams buvo pateiktas melagingas pranešimas apie jo neva nederamus veiksmus. Jam nesuvokiamos aplinkybės, kad jis neva nurodytu laiku daužė daiktus, šaukė, rėkė. Iki šiol nesuvokia, kaip policijos pareigūnai, nepatikrinę aiškiai melagingos informacijos, neišsiaiškinę pareiškėjo požiūrio į asmenį, kuris jį kaltina nesuvokiamais dalykais, nakties metu, pažeisdami kiekvieno asmens teisę į ramybę, poilsį, prikėlė jį iš miego, nieko nepaaiškinę dėl ko atvyko, formaliai ir deklaratyviai nurodę, kad jis turi būti santūresnis, surašė administracinio nusižengimo protokolą. Teigia, kad kiekvienas asmuo gali netgi nakties metu vaikščioti po butą, nueiti į tualetą ir pan. Jų butus skirianti perdanga yra medinė, plona, ir nakties metu, einant per grindis, savaime aišku, gali girdėtis. Tačiau R. M. nurodytos aplinkybės apie daiktų daužymą ir pan., tai tik ieškinio padavimo pasekmės. Pažymi, kad policijos pareigūnai jam nenurodė, nepaaiškino, kuo jis yra kaltinamas. Dėl to jis iškart policijos pareigūnams nepaaiškino, kad santykiai tarp jo šeimos ir R. M. jau yra persikėlę į teismą. Policijos pareigūnai pas jį į butą neužėjo, neapžiūrėjo kaip turėjo būti suniokotas butas, jeigu tikėti R. M. nurodytomis aplinkybėmis. Kaip suprato, vietoje buvę pareigūnai neužfiksavo jokio triukšmo. Iš to seka, kad jokių patikimų įrodymų dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nėra pateikta, tačiau teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, kad pareigūnai melavo apie tai, kad neva jiems užėjus į vidų, jie girdėjo triukšmą viršuje, kai iš byloje esančių vaizdo įrašų aiškiai matyti ir girdėti, kad jokio triukšmo policijos pareigūnams būnant pas R. M. viršuje, kur gyvena ir jis, nesigirdi. Susipažinęs su 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu, buvo nemaloniai nustebintas. Jame teigiama, kad jis 01.57 val., minimame bute kėlė triukšmą, šūkavo. Tuo tarpu protokole buvo teigiama, kad jis daužė daiktus. Jo manymu tai akivaizdūs prieštaravimai. Pabrėžia, kad į jo paaiškinime nurodytas aplinkybes apie kilusį ginčą tarp R. M. ir jo šeimos, nebuvo atsižvelgta, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad jis pateikė duomenis apie motyvus jį apkalbėti ir jo pateikta informacija nebuvo patikrinta. Tuo labiau, kad pats R. M. patvirtino, kad tarp jų vyksta konfliktai dėl bendros tvarkos kieme. Atkreipia dėmesį, kad jeigu jis būtų buvęs toks neblaivus, kaip savo tarnybiniuose pranešimuose teigia policijos pareigūnai, tai tokiu atveju galima buvo nustatyti jo neblaivumą. Jei jis būtų atsisakęs tikrintis būtų buvę galima nubausti jį už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Tai nebuvo padaryta. Atkreipia dėmesį, kad protokolas buvo surašytas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pagal tą patį ROIK, jam surašytas nutarimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to, kas išdėstyta, šiai dienai nėra aišku, kokioje administracinėje byloje buvo priimtas nutarimas jį nubausti, jei protokolas buvo priimtas vėl kitoje administracinėje byloje. Ginčija R. M. teisme duotus parodymus, teigia, kad R. M. melavo. Pažymi, kad priešingai nei nurodė R. M., jokio šokinėjimo, baliavojimo nebuvo. Jo draugas balkone nešokinėjo, o vaikščiojo. Tai matyti iš vaizdo įrašo bei policijos pareigūnų parodymų. R. M. pareiškimą rašė ne savo iniciatyva, o diktuojamas pareigūno R. B.. R. M. teigė, kad vaikščiojimas ir garsai neva iš antro aukšto nesigirdi, tačiau tai paneigia jo paties draugės G. U. parodymai. Teigia, kad teismui R. B. melavo, teigdamas, jog viršuje buvo girdėti triukšmas. Be to, jį pareigūnas antrą valandą nakties prikeltą iš miego, savaime aiškiai pasipiktinusį tokiais veiksmais, išvadino „dalbajobu“. Pabrėžia, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad jam išteisus rankas paimti protokolo, policijos pareigūnas jam jo nebedavė. Taip pat iš vaizdo įrašo girdėti, kaip jam nebuvo paaiškinta kodėl policijos pareigūnai atvyko. Nurodo, kad ir pareigūnas H. V. teismui teigė netiesą. Pareigūnas melavo, kad viršuje buvo girdėti triukšmas, neva jis su policininkais elgėsi nepagarbiai. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nenurodė svarbių G. U. parodymų, kad „pabaksnojo į radiatorių“, „būna, kad kai vaikšto girdisi“, „neaišku, ar specialiai, ar ne specialiai“, „į langus nedaužė, į duris nespardė“. Be to, minima liudytoja yra R. M. sugyventinė ir jos parodymai, dėl to, kad jis yra konfliktiniuose santykiuose su R. M., turėjo būti vertinami kritiškai. Cituoja liudytojo O. G. parodymus. Šis liudytojas patvirtino, kad jokio triukšmo nebuvo, kad radiatorius daužė kaimynai, kad būnant viršuje girdisi kaip pirmame aukšte gyvenantys kaimynai žiūri televizorių. Pažymi, kad jis teismo prašė nuvykti į vietą ir patikrinti, kokia yra garso izoliacija tarp pirmo ir antro aukšto, tačiau pirmosios instancijos teismas jo prašymo netenkino, priešingai, skundžiamame nutarime nepažymėjo aukščiau eilės nurodytų svarbių aplinkybių ir nepagrįstai pripažino jį kaltu. Paaiškina, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertinta jo pateikta medžiaga dėl R. M. pykčio bei keršto jo šeimai ir jam asmeniškai, nebuvo įvertinta ir pasisakyta dėl teismo posėdžio metu paaiškėjusių akivaizdžių prieštaravimų, dėl policijos pareigūnų šališkumo, dėl vaizdo įraše esančių aplinkybių neatitikimo pareigūnų bei R. M. parodymams ir kitų jau nurodytų motyvų. Papildomai nurodo, kad 2021 m. gegužės 4 d. apie 13.14 val., R. M. savavališkai pateko į jo mamos buto balkoną, stebėjo jį per langą, o jam pareikalavus baigti neteisėtus, sveiko proto žmogui nesuvokiamus veiksmus, lipdamas kopėčiomis ir jam išėjus į balkoną, apspjovė jį ir išvadino „pideru“, „gaidžiu“ ir liepė jam kuo greičiau kraustytis iš mamos buto. Mano, kad tokie R. M. veiksmai bei toks ganėtinai keistas jo elgesys aiškiai parodo koks asmuo jį apkaltino veika, kurios jis nepadarė bei parodo minėto asmens duotų parodymų „patikimumą“.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į S. K. apeliacinį skundą su juo nesutinka. Mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju S. K. buvo nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, kuri užtraukia administracinę atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs S. K. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, taip pat bylos medžiagą, konstatuoja, kad S. K. kaltu pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jokių procesinių pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad S. K. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, surinktus įrodymus ir nesutinka su jo atžvilgiu priimtu pirmosios instancijos teismo nutarimu, nėra pagrindas jį pripažinti nepagrįstu ir panaikinti.
9. S. K. viso proceso metu savo kaltę dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo neigė, aiškindamas, kad atvykus policijos pareigūnams jis miegojo, jokio triukšmo neskleidė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos S. K. argumentus, vertina juos tik kaip jo paties pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
10. S. K. kaltę padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą patvirtina pareiškėjo R. M., liudytojų R. B., H. V., G. U. parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas ir kita rašytinė medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
10.1. R. M. apklaustas teisme parodė, kad 2021 m. iš lapkričio 12 d. į 13 d., jis grįžo iš vonios kambario ir jam draugė pasakė, kad siūbuoja „liustra“, nes pas kaimyną antrame aukšte buvo atėjusių draugų, su kuriais jis „baliavojo“. Du kartus prašė netrypti, tyliau „baliavoti“. Pirmą kartą drausmino apie 23 val., o antrą kartą - apie 24 val. Išėjus antrą kartą matė kaip S. K., būdamas antro aukšto balkone pradėjo šokinėti ir bandė jį per balkoną apspjauti. Šis triukšmas girdėjosi ir jautėsi pas juos pirmame aukšte, virtuvėje, kadangi balkonas yra virš jų virtuvės. Po to, kai kaimyną perspėjo, jis su draugais antrame aukšte pradėjo bėgioti po butą, trypti. Vėliau apie 1 val. nakties, kai šitas triukšmas nesiliovė, iškvietė policiją. Rėkavimai, šurmulys girdėjosi kai kaimynas su draugais išeidavo į balkoną parūkyti, o atvažiavus policijai kaimyno draugas specialiai šokinėjo balkone. Jo buto lubos yra dvigubos ir triukšmas – vaikščiojimas, lovos klojimas ar panašūs garsai paprastai nesigirdi. Su kaimynu nesutaria, nes netoleruoja balių, keliamo triukšmo iki paryčių. Pareiškimą parašė savo iniciatyva, kadangi dėl keliamo kaimyno triukšmo negalėjo su drauge ilsėtis. Su S. K. nuo pavasario yra susipykę, nes su juo gražiuoju negalima susitarti.
10.2. 2020 m. lapkričio 13 d. R. M. pareiškime policijai nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. apie 1 val. nakties, adresu (duomenys neskelbtini), jo kaimynas S. K. namuose triukšmauja, mėto daiktus, baladojasi, rėkauja. Tokiais savo veiksmais trukdo ilsėtis. Jam išėjus į lauką bandė apspjauti.
10.3. Liudytoja G. U., apklausiama apylinkės teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. apie 00.30 val., prabudo nuo garsaus bildesio iš viršaus, nuo kurio judėjo lempa. Nuo keliamo triukšmo nebuvo įmanoma užmigti. Triukšmas sklido iš antro aukšto, kur gyvena S. K.. Kadangi triukšmas nesiliovė, jie pabarbeno į radiatorių, kad kaimynas susiprotėtų ir būtų tyliau. Kurį laiką triukšmas buvo pritilęs, bet vėliau vėl pradėjo girdėtis. Kadangi dėl triukšmo negalėjo užmigti, jos draugas iškvietė policiją. Triukšmas buvo toks, tarytum koks daiktas kristų iš viršaus, kažkas kažką daužytų. Iš viršaus paprastai girdisi jei, pavyzdžiui, balkone stipriau trankant kojas vaikštoma. Teigė, kad jos draugas su kaimynu konfliktuoja dėl triukšmo. Paklausus, ar po R. M. prašymo S. K. nurimti, daugėjo garsų, liudytoja atsakė, kad taip - jų buvo, jų tai sumažėjo, tai padaugėjo. Neaišku, ar specialiai, ar ne. Nurodė, kad kai kaimynas lipa laiptais kartais girdisi, kartais ne.
10.4. G. U. savo 2020 m. lapkričio 13 d. policijai teiktame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. apie 1 val. kaimynas, kuris gyvena virš jų, kėlė didelį triukšmą, kambaryje labai girdėjosi, dėl to su draugu negalėjo naktį ramiai ilsėtis.
10.5. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. B. parodė, kad užėjus pas pranešėją, jis nurodė, kad viršuje gyvena kaimynas, kuris visą vakarą jiems trukdo, girdisi tam tikri garsai, bildesys, dviejų žmonių garsaus tarpusavio bendravimo garsai. Paklausė, ar pranešėjas norėtų tai fiksuoti raštu. Pranešėjas pasakė, kad taip. Būnant pas pranešėją viršuje per grindis girdėjosi garsai, panašūs į bildesį, kėdžių traukiojimą, tarpusavio bendravimą. Išgirsti garsai nekėlė abejonės, kad jie gali trukdyti ilsėtis. Iš pranešėjo priėmė pareiškimą ir iš jo moters rašytinį paaiškinimą. Atvykstant pas pranešėją matė, kad namo antrame aukšte (kur gyvena S. K.) dega šviesa, todėl durų skambučiu paskambino S. K., kuris pasirodė balkone su draugu. S. K. pasakė, kad jis miega, kodėl jam trukdo. Buvo paprašyta, kad jis nusileistų prie durų, kadangi buvo gautas pranešimas ir norima pabendrauti. Jam buvo paaiškintos aplinkybės, kad jie atvyko pagal iškvietimą. S. K. buvo paprašyta pateikti asmens tapatybės kortelę, kurią jis pateikė. Kortelė buvo paimta asmenybės sutikrinimui ir protokolo surašymui. Tada S. K. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kodėl jie randasi privačioje valdoje. Rašant protokolą ir būnant tarnybiniame automobilyje, priėjęs S. K. beldė į tarnybinio automobilio stiklą reikšdamas nepasitenkinimą. Bendraujant su S. K. jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pasiūlius pasitikrinti girtumą jis tai daryti atsisakė.
10.6. R. B. 2020 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 13 d. dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su vyr. patruliu H. V., apie 01.57 val. iš Panevėžio AVPK budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kaimynai trankosi, triukšmauja, muzikos neleidžia, bet baliavoja. Pranešėjas rašys pareiškimą. Nuvykus minėtu adresu, pranešėjas R. M. paaiškino, kad virš jo gyvenantis kaimynas S. K. triukšmauja, daužo daiktus, šūkauja, rėkauja, trukdo ramiai ilsėtis. Paaiškino, kad nori rašyti pareiškimą dėl triukšmo, nes buvo gražiuoju bandyta pasikalbėti, tačiau į pastabas nereagavo ir toliau kėlė triukšmą. Tą patį paliudijo ir R. M. sugyventinė G. U.. Jiems atvykus ir įėjus pas pranešėją į kambarį, buvo girdėti bildesiai antrame aukšte, kad po kambarį vaikšto ne vienas asmuo. Priėmus iš R. M. pareiškimą ir iš G. U. paaiškinimą, nuėjo prie kaimyno, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) durų ir paskambino. Prie durų niekas nepriėjo, tačiau į virš durų esantį balkoną išėjo du vyriškiai, vienas iš jų buvo S. K.. Buvo paprašyta pateikti asmenį patvirtinantį dokumentą. S. K. nusileido prie durų ir pateikė asmens tapatybės kortelę. Jam buvo paaiškinta, kad dėl keliamo triukšmo, dėl kurio negali kaimynai ramiai ilsėtis, buvo gautas pranešimas ir pareiškimas, todėl jam bus surašytas protokolas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. S. K. atsikalbinėjo, nesutiko su jam pareikštais teiginiais, aiškino, kad jis miegojo, tačiau jiems atvykus buvo matyti, kad pas jį kambaryje degė šviesa, o paskambinus į duris ir jam išėjus į balkoną, kartu su draugu, buvo akivaizdžiai matyti, kad abu yra neblaivūs, o bendraujant su S. K. jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą jis atsikalbinėjo ir kategoriškai atsisakė pasitikrinti, teigė, kad tai yra jo privatus kiemas ir jie neturi teisės čia būti, reikalavo palikti jo kiemą, nors tai yra bendro naudojimo įvažiavimas. Jis pastoviai prieidavo ir belsdavo į tarnybinio automobilio stiklą, taip trukdydamas rašyti protokolą, liepė savo draugui balkone iš antro aukšto filmuoti jų veiksmus bei pats priėjęs prie automobilio filmavo. Kad S. K. miegojo, nebuvo panašu, kadangi ir atvykus girdėjosi bildesys jo bute ir paskambinus į duris abu su draugu išėjo į balkoną priešiškai nusiteikę. Surašius protokolą dėl triukšmo, S. K. atsisakė pasirašyti bei paimti protokolo kopiją. Tarnybiniame automobilyje jiems rašant protokolą, S. K., grįžęs prie namo durų (kaip vėliau paaiškino kaimynas R. M.) jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais, spardė duris, beldė langus ir dėl šių veiksmų po to parašė pareiškimą. R. M. taip pat pareiškė, kad su šiuo kaimynu seniai vyksta konfliktai todėl, kad S. K. su juo nesutaria dėl bendros tvarkos kieme.
10.7. Liudytojas policijos pareigūnas H. V. apklausiamas teisme parodė, kad atvykus su R. B. pas pranešėją į butą, bute girdėjosi dunksėjimas, trankymasis, žmonių bendravimo balsai, sklindantys iš antro aukšto. Dėl triukšmo iš pranešėjo buvo priimtas pareiškimas, o iš liudytojos, kuri gyvena su pranešėju - paaiškinimas. Tada nuėjo pas įtariamąjį, kuris gyvena antrame aukšte, ir paskambinus, jis su draugu išėjo į antrame aukšte esantį balkoną. Teigė, kad jam trukdoma miegoti, klausė, ką jie čia veikia. Tada jo buvo pareikalauta nusileisti į pirmą aukštą ir pateikti dokumentus. Jis nusileido ir pateikė. Jam buvo paaiškinta, kad tai daroma dėl triukšmo ir nuėjo rašyti protokolo. S. K. su jais bendravo nemandagiai, reikalavo išeiti iš jo teritorijos, kadangi tai jo privati valda. S. K. buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, nuo ko jis kategoriškai atsisakė. S. K. buvo nepatenkintas, agresyvus. Su juo ir jo kolega elgėsi nepagarbiai, reikalavo išeiti iš jo teritorijos, būnant tarnybiniame automobilyje ir rašant protokolą, trukdė rašyti, belsdamas į stiklą.
10.8. H. V. 2020 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir R. B., jau aptartame, tarnybiniame pranešime.
10.9. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus matyti, kad juose užfiksuota kaip R. M., su atvykusio policijos pareigūno pagalba surašo pareiškimą. R. M. policijos pareigūnui nurodė, kad S. K. triukšmauja, o kai išėjo jo sudrausminti, bandė jį apspjauti. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai pasibeldžia į S. K. duris, prašo ateiti ir šis po kurio laiko ateina. S. K. teigė miegojęs, aiškino, kad pareigūnai yra privačioje valdoje, jį pažadino. Pareigūnas jam paaiškina, kad atvyko dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jog jis trukdo kaimynams ilsėtis, nurodo, kad yra parašytas pareiškimas. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip surašius administracinio nusižengimo protokolą, jis S. K. buvo teikiamas pasirašyti, bet jis jo nepasirašė, o pareigūnui bandant įduoti, neėmė. Be to, matyti, kad S. K. buvo siūloma tikrintis blaivumą, tačiau jis tai daryti atsisakė. S. K. grįžus į namus, policijos pareigūnai dar užeina pas R. M. ir G. U., kurios paprašo pateikti rašytinius paaiškinimus dėl triukšmo ir padeda juos surašyti.
11. Įvertinus išdėstytus įrodymus matyti, kad S. K. veiksmai visiškai atitinka BK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. jis, 2020 m. lapkričio 13 d., apie 1 val. nakties, savo gyvenamosiose patalpose kėlė triukšmą, dėl kurio buvo sutrikdyta R. M. ir G. U. ramybė ir poilsis. Jie dėl S. K. veiksmų negalėjo miegoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp S. K. ir R. M. vyrauja konfliktiški santykiai, tačiau ši aplinkybė, nagrinėjamoje situacijoje, nesudaro pagrindo abejoti R. M. duotais parodymais bei jo policijai pateiktame pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis dėl kelto triukšmo, kadangi jas patvirtina liudytojais apklaustų G. U., R. B. ir H. V. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Minėti liudytojai patvirtino girdėję iš antro aukšto, kur gyvena S. K., sklindantį triukšmą. Teismas šiais liudytojų parodymais neabejoja ir laiko juos patikimais. Byloje nėra duomenų, jog bent vienas iš jų būtų turėjęs tikslą pakenkti S. K. ar jį apšmeižti. Nenustatyta jokių policijos pareigūnų šališkumo požymių. Vien tik tai, kad G. U. yra R. M. sugyventinė, nereiškia, jog jos duoti parodymai turėtų būti vertinti kritiškai. Nei ji, nei pats S. K. nenurodė, jog ir tarp judviejų yra kilęs konfliktas. Kaip minėta, nesutarimai yra kilę tik tarp R. M. ir S. K.. Be kita ko, kaip teisingai pastebi apeliantas, byloje esančiuose vaizdo įrašuose jo bute buvusio triukšmo negirdėti, tačiau, vien tik tai, nesudaro pagrindo teigti, jog jo apskritai nebuvo ir jis nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kaip matyti, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo neteisėtus veiksmus. Taip pat pažymėtina, kad byloje buvo apklaustas kartu įvykio naktį su S. K. bute buvęs O. G., kuris nurodė, kad jokio triukšmo nebuvo, o apie 23 val. jie abu nuėjo miegoti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos liudytojo parodymus, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir jais priimamoje nutartyje nesiremia.
12. S. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismo prašė nuvykti į vietą ir patikrinti, kokia yra garso izoliacija tarp pirmo ir antro aukšto, tačiau tai padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų rinkimas ir jų vertinimas galėtų pakeisti daromas išvadas. Nagrinėjamu atveju buvo gauti visi reikiami įrodymai, susiję su S. K. padarytu administraciniu nusižengimu. Nėra priežasčių manyti, jog papildomų veiksmų atlikimas pakeistų daromas išvadas. Šiuo atveju, įvertinus surinktus įrodymus, negalima daryti išvados, kad R. M. bute buvo girdėti tik kasdieniai, niekuo neišsiskiriantys garsai, kaip antai, S. K. natūralus vaikščiojimas, lipimas laiptais ir pan., kuriuos lėmė tik prasta namo garso izoliacija. Be to, tiek iš G. U., tiek iš R. M. duotų parodymų galima suprasti, jog tokie garsai jų bute girdėti tik kartais ir dėl jų jie jokių pretenzijų S. K. neturi.
13. Pateiktame apeliaciniame skunde S. K. kritikuoja į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų veiksmus, t. y. jog jie atvykę jam nenurodė kuo jis yra kaltinamas, pas jį į butą neužėjo, buto neapžiūrėjo. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, tiek iš policijos pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų, tiek iš jų duotų parodymų, tiek iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog S. K. buvo paaiškinta, kad policijos pareigūnai atvyko dėl viešosios tvarkos pažeidimo, trukdymo kaimynams ilsėtis, jam buvo nurodyta, kad yra parašytas pareiškimas. Antra, policijos pareigūnai neturėjo pareigos nueiti apžiūrėti S. K. butą, patikrinti, ar jame nėra primėtyta daiktų, kadangi tokios aplinkybės, sprendžiant dėl viešosios tvarkos pažeidimo, esminės reikšmės neturi. Šiuo atveju svarbiausia yra tai, jog buvo nustatyta, kad yra keliamas triukšmas, dėl kurio kiti asmenys negali ramiai ilsėtis nakties metu.
14. S. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jeigu jis būtų buvęs toks neblaivus, kaip savo tarnybiniuose pranešimuose teigia policijos pareigūnai, tai tokiu atveju galima buvo nustatyti jo neblaivumą. Iš byloje surinktų ir aukščiau išdėstytų įrodymų matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai siūlė S. K. girtumą pasitikrinti, tačiau šis tai daryti atsisakė. Taigi, ir šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti, jog pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta S. K. skundo teiginius, jog R. M. pareiškimą nagrinėjamoje situacijoje parašė ne savo iniciatyva, o diktuojamas pareigūno R. B.. Apklausos, vykusios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, R. M. patikino, kad pareiškimą parašė savo iniciatyva, ką patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip R. M. žodžiu dėsto atvykusiam policijos pareigūnui įvykio aplinkybes ir šis jam jas tiesiog padeda aiškiai perteikti ant pareiškimo blanko. Byloje esantis R. M. pareiškimas buvo surašytas jo paties ranka ir jame esantis duomenys patvirtinti jo parašu.
16. S. K. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į jam surašytame administracinio nusižengimo protokole ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutarime esančius neatitikimus, t. y. tai, kad nutarime nurodoma, kad jis bute kėlė triukšmą, šūkavo, o protokole teigiama, kad daužė daiktus. Išanalizavus šiuos du procesinius dokumentus nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 13 d. S. K. surašytame protokole buvo nurodyta, jog jis namuose kėlė triukšmą, dėl ko namo pirmame aukšte gyvenantis kaimynas R. M. parašė pareiškimą, kad negali ramiai su šeima ilsėtis, kadangi kaimynas S. K. daužo daiktus, šūkauja, rėkauja, o 2020 m. gruodžio 14 d. jo atžvilgiu surašytame nutarime nurodyta, kad jis bute kėlė triukšmą, šūkavo, rėkavo, tuo savo veiksmais sutrikdė asmenų ramybę ir poilsį. Kaip matyti, administracinio nusižengimo protokolas įvykio dieną S. K. buvo surašytas remiantis tik pirminiais duomenimis pagal R. M. duotus parodymus, jog S. K. mėtė daiktus, o nutarimas – jau ištyrus visus byloje surinktus duomenis - R. M. pareiškimą, G. U. ir S. K. paaiškinimus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, vaizdo įrašus, t.y. patikslinant padaryto administracinio nusižengimo esmę ir nebenurodant daiktų mėtymo veiksmų, kadangi tokia aplinkybė nustatyta nebuvo. Šis protokolo ir nutarimo neatitikimas nelaikytinas procesiniu pažeidimu.
17. Taip pat S. K. kelia abejonę, kokioje administracinėje byloje buvo priimtas nutarimas jį nubausti, kadangi nutarimo ir protokolo numeriai yra skirtingi. Apeliantui išaiškintina, kad administracinės bylos neteisminėse institucijose skirstomos pagal registro objekto identifikacinį kodą (ROIK). S. K. administracinio nusižengimo bylos ROIK yra (duomenys neskelbtini), kuris viso proceso neteisminėje institucijoje metu nekito. Šiuo atveju Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tėra priimtų procesinių sprendimų, atitinkamai protokolo ir nutarimo, numeriai.
18. S. K. apeliaciniame skunde aprašo vaizdo įrašuose užfiksuotus kadrus ir teigia, kad iš jų matyti, kaip jam ištiesus rankas, policijos pareigūnas jam nebeduoda surašyto protokolo. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kaip policijos pareigūnas ne kartą siūlo S. K. pasirašyti po protokolu, taip pat jį paimti, tačiau jis atsisako ir jokių gestų, rodančių, kad jis nori paimti protokolą, nedaro.
19. Apeliantas apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad įvykio naktį pareigūnas jį įžeidė, t.y. pavadino „dalbajobu“. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnas R. B. tiesiogiai apeliantui būtų išsakęs šį įžeidžiantį žodį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad šis žodis buvo pavartotas policijos pareigūnams esant tarnybiniame automobilyje rašant protokolą. Be to, pažymėtina, kad ši aplinkybė visiškai nėra susijusi su nagrinėjamu S. K. padarytu administraciniu nusižengimu ir jo tyrimui jokios įtakos neturi. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
20. Taip pat šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl S. K. apeliacinio skundo teiginių, susijusių su 2021 m. gegužės 4 d. R. M. veiksmais, kadangi tai taipogi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad S. K. pateiktame apeliaciniame skunde be kita ko prašė leisti pateikti papildomai rašytinius įrodymus, tačiau jokių dokumentų ar kitos medžiagos kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas šią nutartį, jokių naujų duomenų nevertina.
22. ANK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 20 iki 80 Eur. Nagrinėjamu atveju S. K. už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 50 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, tai, kad nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių S. K. atsakomybę aplinkybių, konstatuoja, kad jam paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.
23. Aukštesnysis teismas papildomai pažymi, kad pagal ANK 642 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, priima sprendimą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, jis priima nutartį. Šiuo atveju apylinkės teismas, atmesdamas S. K. skundą ir palikdamas galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą, priėmė nutarimą, nors kaip numato įstatymas, privalėjo priimti nutartį. Tačiau šis apylinkės teismo padarytas netikslumas dokumento pavadinime pripažintinas rašymo apsirikimu ir nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą šį procesinį sprendimą naikinti.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarimas (nutartis) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą (nutartį).
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.