- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- II-120-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00026-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. J.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 14.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J., jos atstovei advokatei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. 2021 m. birželio 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu už tai, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. 21.10 val., A. J. šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio, užpuolė ir sužalojo pranešėjos J. M. augintinį ties (duomenys neskelbtini), netoli namų. Tokiu būdu A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalyje.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. J. skirta 85 eurų dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 1–2 lapai).
Šalies argumentai
Pareiškėjos A. J. atstovė skundu prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, kad apie šią bylą pareiškėja sužinojo tik kai pradėjo aiškintis, dėl ko 2021 m. lapkričio 12 d. nuo jos banko sąskaitos buvo nurašyta 220 Eur. Išsiaiškino, kad pinigus nurašė antstolis R. B. kaip baudą už administracinį nusižengimą. Apie skundžiamą nutarimą A. J. sužinojo tik 2021 m. lapkričio 16 d.
Skunde teigiama, kad nutarime nurodytos įvykio aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir nėra visapusiškai ir išsamiai ištirtos, nes remiamasi tik pranešėjos J. M. parodymais, kad jos augintinį ties (duomenys neskelbtini), netoli namų užpuolė A. J. šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio, dėl ko šuo buvo sužalotas. A. J. šuo iš aptvertos kiemo teritorijos neišeina ir negalėjo apkandžioti pranešėjos J. M. šuns, todėl šios aplinkybės turėjo būti ištirtos priimant skundžiamą nutarimą. Matyti, kad priimant nutarimą nebuvo atliktas joks apkandžioto šuns žaizdų ir A. J. šuns tyrimas, todėl nutarimas paremtas prielaidomis, priimtas tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą. Prašo nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti bei grąžinti išieškotų 268,72 Eur.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Įvykis, dėl kurio A. J. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, registruotas policijos registruojamų įvykių registre, gavus J. M. iškvietimą. Pareigūnai nuvykę į įvykio vietą, įvertino visas aplinkybes, iš nukentėjusiosios priėmė pareiškimą bei surašė tarnybinį pranešimą. Patikrinus policijos registruojamų įvykių registrą, nustatyta, kad dėl A. J. laikomų augintinių, daromų pažeidimų (kėlimo triukšmo ir žmonių užsipuolimų) nuo 2019 m. buvo gauta 14 pranešimų/iškvietimų, kuriuose nurodoma, kad žmonės ne kartą kreipėsi su kolektyviniais pareiškimais į policiją dėl šios problemos, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad šunys iš aptverto kiemo teritorijos neišeina ir negalėjo apkandžioti J. M. šuns, vertinami kritiškai kaip gynybinė pozicija. Administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, t. y. pagal lengvesnę straipsnio dalį, kad buvo sukelta tik grėsmė, todėl šuns tyrimai nebuvo atlikinėjami. Jeigu būtų tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kad atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, tuomet nusižengimas būtų kvalifikuotinas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Kad jai paskirta bauda, sužinojo tik 2021 m. lapkričio mėnesį, kai antstolis nuskaičiavo pinigus. Tada išsiaiškino, kad policija jai paskyrė 85 Eur baudą. Susisiekusi su policija, sužinojo, kad bauda paskirta už tai, kad jos šuo birželio mėnesį apkandžiojo kitą šunį ir už šuns lojimą, t. y. jai paskirtos dvi baudos. Nutarimą gavo tik po to, kai pradėjo aiškintis, kodėl nuskaičiuoti pinigai. Jos kiemas, kur gyvena (duomenys neskelbtini)g., aptvertas apie 1,5 metro aukščio tvora, nėra jokių plyšių iš kiemo. (duomenys neskelbtini)g. gyvena apie metus laiko, šuniukus atsivežė iš kaimo. Vienas šuo pririštas, kitas šuo palaidas. Jis nėra mačiusi, kad jos šuo būtų kada pabėgęs. Iš kaimynų nusiskundimų dėl šunų, po to, kai užsitvėrė tvora, nebuvo. Birželio mėnesį, apie 21.00 val. jau turėjo būti namuose. Santykiai su nukentėjusiąja yra konfliktiški, nes nukentėjusiosios sūnus buvo į pareiškėją metęs akmenį. Vieną kartą po tvora buvo duobė, bet kaimynai pripylė cemento.
Nukentėjusioji J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu išėjo su savo šuniu pasivaikščioti. Jos šuo būna su pavadėliu ir metaliniu antsnukiu. Praėjus pareiškėjos tvorą, po kuria buvo prakasta duobė, pasivijo pareiškėjos šuo ir ją puolė. Nukentėjusioji spardėsi, apsigynė, tačiau jos šuniui įkando į užpakalį. Grįžusi namo pamatė, kad šuniui bėga kraujas ir paskambino policijai. Žinojo, kad tai pareiškėjos šuo, nes gyvena kaimynystėje, mato, kad kartais laksto vienas, kartais kitas šuo pareiškėjos teritorijoje. Mačiusi, kaip A. J. šuo ir paauglius yra užsivijęs bei kitus žmones. 2019 m. buvo kolektyvinis pranešimas dėl šunų. Kai ji išsikvietė policiją, policijos pareigūnas matė J. M. šunį. Tuo metu pareigūnai su A. J. nebendravo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
A. J. administracinė nuobauda paskirta už ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. 21.10 val., A. J. šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio, užpuolė ir sužalojo pranešėjos J. M. augintinį ties (duomenys neskelbtinI). Už šį nusižengimą jai paskirta administracinė nuobauda – 85 Eur bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos 1–2 lapai).
ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.
Žemesnės instancijos teismas
Skundu prašoma panaikinti Institucijos priimtą skundžiamą nutarimą, motyvuodamas tuo, kad bylą nagrinėjusi institucija pareiškėją atsakomybėn patraukė neteisėtai – remdamasi vien prielaidomis ir nukentėjusiosios, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi parodymais, teigė, jog ji negavo administracinio nurodymo.
Teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, protokolas administracinio nusižengimo byloje jos atžvilgiu surašytas ir nutarimas priimtas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuoto nusižengimo požymius.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad policijoje polis sistemoje, 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., 21.11 val. užfiksuotas J. M. pranešimas, kad kaimynės A. J. šuo apkandžiojo jos šunį ir puolė pranešėją. Policijos pareigūnai iš pranešėjos priėmė pareiškimą (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos 9–11 lapai). Policijos pareigūno 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad policijos pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur prie namo laukė pranešėja J. M., kuri paaiškino, kad kaimynės A. J. šuo apkandžiojo jos šunį (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos 12 lapas). Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji paaiškino ir teismo posėdžio metu. Taip pat paaiškino, kad A. J. šunys prasikasa duobes po tvora, taip patenka iš kiemo į išorę ir kelia pavojų praeiviams. Ji yra mačiusi, kaip A. J. šunys užsipuola kitus asmenis, konkrečiai apibūdino jos šunį užpuolusį šunį ir tas apibūdinimas sutampa su pačios A. J. nurodytu vienu iš jos turimų šunų apibūdinimu.
Be to, J. M. gyvena greta, yra A. J. kaimynė, ne kartą yra mačiusi jos šunis. Nors A. J. teigė, kad santykiai su J. M. konfliktiški, tačiau teismo nurodytos aplinkybės, t. y. dėl to, kad nukentėjusiosios sūnus yra į A. J. metęs akmenį, teismo vertinimu, nepagrindžia J. M. motyvo apkalbėti A. J.. Konfliktas, kaip matyti buvęs tarp A. J. ir J. M. sūnaus, o ne tarp A. J. ir J. M.. Be to, pats faktas, kad J. M. sūnus yra metęs akmenį, kaip tik A. J. suteikia pagrindą pykti ant J. M. dėl jos sūnaus poelgio. Pažymėtina ir tai, kad A. J. neigė, kad jos šunys kada nors yra buvę pabėgę iš kiemo, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad už analogišką nusižengimą, t. y. netinkamą gyvūnų priežiūrą, už tai, kad šuo buvo išlindęs pro tvoros plyšį ir be pavadžio bėgiojo gatve, A. J. buvo bausta administracine tvarka dar 2019 m. Visa tai leidžia tikėti J. M., jos nuoširdumu ir jos parodymus vertinti kaip patikimus, o A. J. parodymus vertinti kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės ir baudos. Apibendrinant darytina išvada, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. 21.10 val. A. J. šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio, užpuolė ir sužalojo pranešėjos J. M. augintinį.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. J. šuo buvo pabėgęs iš jos kiemo, buvo be antsnukio ir pavadėlio, užpuolė nukentėjusiosios šunį ir taip sukėlė realią grėsmę kito gyvūno sveikatai ir gyvybei. Tokiu būdu A. J. pažeidė šio įstatymo reikalavimą, nes nevykdė minėto įstatymo jai kaip gyvūno laikytojai numatytos pareigos – neužtikrino, kad jos laikomas šuo nekeltų grėsmės kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, A. J. nusižengimas įvertintas tik kaip sukėlęs grėsmę, tačiau nesukėlęs realių pasekmių ir žalos. Kadangi pasekmės – žala šiuo atveju nėra būtinasis požymis, tirti ir vertinti, ar iš tiesų buvo sužalotas nukentėjusiosios šuo, nėra būtina. Tai būtų perteklinis veiksmas. Jeigu būtų nustatyta, kad dėl tokios netinkami vykdomos pareigos, buvo padaryta žala, A. J. nusižengimas būtų vertinamas pagal griežtesnę atsakomybę numatantį ANK 346 straipsnio 4 dalį.
Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo byloje nustatyta ir rodyta, kad A. J. tinkamai nevykdė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos pareigos, kadangi jos šuo viešoje vietoje 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. 21.10 val. (duomenys neskelbtini) buvo be šeimininkės priežiūros, be antsnukio ir pavadėlio, užpuolė J. M. augintinį ir taip sukėlė grėsmę kito gyvūno sveikatai, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 326 straipsnio 2 dalį.
A. J. kaltė įrodyta, todėl jai administracinė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai.
ANK 610 straipsnio nuostatos numato, jog pirmą kartą administracinį nusižengimą, už kurį numatyta ne didesnė kaip 1 500 Eur maksimali bauda, padariusiems asmenims, neginčijantiems nusižengimo padarymo fakto, surašomas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Skiriama pusei minimalios baudos lygi bauda, numatyta atitinkamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje. Baudą būtina sumokėti per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos.
Byloje nustatyta, kad A. J. 2021 m. birželio 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu sumokėti 25 eur baudą iki 2021 m. liepos 23 d. Kadangi iki nurodytos datos bauda nebuvo sumokėta, buvo priimtas nutarimas, kuriuo A. J. buvo skirta 85 eurų dydžio bauda, tačiau A. J. parodė, kad apie nutarimą ji sužinojo tik po to kai antstolis išieškojo baudą.
Iš 2021 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl A. J. neatvykimo matyti, kad 2021 m. birželio 7 d. buvo gautas J. M. pareiškimas apie tai, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. kaimynės A. J. šuo ištrūkęs iš kiemo, užpuolė ją ir jos šunį. Tikslinant aplinkybes buvo bendrauta su pranešėja, kuri tikslino įvykio aplinkybes bei buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), bet vartai buvo užrakinti, beldžiant į juos, niekas nepasitiko ir neįsileido, policijos sistemoje nustatytais telefono numeriais A. J. nebendravo. A. J. buvo išsiųsti du šaukimai (duomenys neskelbtini), kad atvyktų į komisariatą, bet nurodytu laiku nepasirodė, todėl A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, jai nedalyvaujant (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos 4, 6, 14 lapai). Pažymėtina, jog šis Administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu buvo išsiųstas taip pat (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos 16 lapas). Tad, kaip matyti, šaukimai ir protokolas buvo išsiųsti adresu, kuriuo A. J. negyvena, o tik deklaravusi savo gyvenamąją vietą (2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas 01:34 s – 02:00 s). Procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami tuo pačiu adresu, kaip ir administracinio nusižengimo protokolas (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos 18 lapas). Tai, kad A. J. gyvena ne Kauno r., o Kaune (duomenys neskelbtini), matyti ir iš nukentėjusiosios parodymų, juolab, kad nukentėjusioji jau paties įvykio metu nurodė kieno, koks šuo, kokiu adresu gyvenančio žmogaus augintinis užpuolė jos šunį. Taip pat iš administracinių nusižengimų dokumentų registro matyti, kad nutarimas buvo išsiųstas A. J. el. paštu tik 2021 m. lapkričio 16 d., kas patvirtina A. J. paaiškinimus, kad būtent tada ji sužinojo apie jos atžvilgiu priimtą nutarimą. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. J. buvo kviečiama šaukimais ir protokolas siunčiamas tuo adresu, kuriuo ji faktiškai negyvena, nors pareigūnams buvo žinomas jos faktinės gyvenamosios vietos adresas, nes tuo adresu buvo padarytas nusižengimas, tuo adresu, kaip nurodė pranešėja, ir gyveno užpuolusio šuns šeimininkė, t. y. (duomenys neskelbtini), juolab, kad anksčiau A. J. bausta už analogišką nusižengimą, padarytą taip pat (duomenys neskelbtini) g., o ne (duomenys neskelbtini) r.
Esant šiems duomenims, darytina pagrįsta išvada, kad apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nei apie priimtą administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu nei apie nutarimą A. J. nežinojo. A. J. nebuvo suteikta teisė sumokėti administraciniame nurodyme nustatytos 25 Eur dydžio baudos.
A. J. teismo posėdžio metu patvirtinto, kad sutiktų sumokėti tokio dydžio baudą, kaip nurodyta administraciniame nurodyme.
Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjos A. J. atstovės skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) panaikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad bauda išieškota, laikytina, kad administracinis nurodymas įvykdytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 1 dalies 5 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
A. J. atstovės skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir pripažinti administracinį nurodymą, surašytą 2021 m. birželio 22 d., įvykdytu.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariatui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.