- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- I-2698-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00667-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. VR-P-23.
Pareiškėjas mano, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos įpareigoja darbdavį pasirašytinai supažindinti darbuotoją su vietiniais (lokaliniais) teisės aktais, tais, kuriuose nustatyti individualūs darbdavio reikalavimai, galiojantys tik konkrečioje darbovietėje, ir kurių turinys paprastai nėra žinomas toje darbovietėje nedirbantiems asmenims, o ne su absoliučiai visais, t. y. darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais. Šiuo atveju darbdavys suteikė kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną darbo funkcijoms atlikti, tačiau nenustatė darbo priemonių naudojimosi taisyklių (vietinių (lokalinių) teisės aktų).
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes neįvykdė 2016 m. spalio 7 d. rašte nurodyto pavedimo, t. y. remiantis šiuo raštu nebuvo sukurta užduotis, kurią įvykdyti būtų pavesta (duomenys neskelbtini) vedėjui E. M. Šis raštas jam buvo persiųstas elektroniniu paštu be rezoliucijų ir kitų prierašų.
Vilniaus RAAD darbo reglamente nėra įtvirtinta, kad elektroniniu paštu gaunama informacija prilyginama užduoties paskyrimui, kaip ir užduoties paskyrimas per kompiuterinę dokumentų apskaitos ir pavedimų kontrolės programą (toliau – ir VDVIS), ir kad elektroniniu paštu gaunama informacija turi tokią pačią juridinę ir įrodomąją galią kaip ir supažindinimas pasirašytinai.
Kadangi pareiškėjui užduotis su rezoliucija per VDVIS nebuvo suformuluota, o supažindinimą su pavesta užduotimi elektroniniu paštu jis laiko netinkamu, todėl mano, kad minėtą užduotį nebuvo privalu įvykdyti laiku. Priskirtas darbinis kompiuteris sistemingai gedo, todėl dažnai nebuvo galimybių naudotis elektroniniu paštu.
Vilniaus RAAD direktorius 2017 m. sausio 25 d. kasmetinio vertinimo metu jo veiklą įvertino patenkinamai, kadangi jis neva netinkamai vykdė pavestas užduotis ir neatliko rotacinio patikrinimo, numatyto 2016 m. Mano, kad pradėjus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą siekiama jį nubausti antrą kartą už tą patį pažeidimą.
Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-58 patvirtintame (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašyme nėra numatyta kontroliuoti fizinius ar juridinius asmenis ne Vilniaus miesto administraciniame teritoriniame vienete.
Vilniaus RAAD nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. tiek jis, tiek kiti kolegos vykdė kelių pareigybių funkcijas, nes dalis darbuotojų sirgo, dalis etatų buvo laisvi, darbuotojai buvo perkelti į kitą agentūrą, atsirado papildomų funkcijų, tokių kaip ekstremali situacija Vilniaus mieste dėl nuotekų į Nerį išsiliejimo. Susiklosčiusi situacija minėtu laikotarpiu buvo tokia, kad objektyviai egzistavusios priežastys trukdė ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios bei pastangų veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Departamento direktorius nesiėmė jokių priemonių nuodugniai išsiaiškinti (duomenys neskelbtini) susiklosčiusių aplinkybių.
Apie galimą tarnybinį nusižengimą jau buvo žinoma 2017 m. sausio 2 d., tačiau tarnybinis tyrimas pradėtas tik 2017 m. sausio 16 d., t. y. praleidus Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje nustatytą 5 dienų terminą. Taip pat buvo pažeistas 5 darbo dienų supažindinimo terminas, nes su 2017 m. sausio 16 d. įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas tik 2017 m. sausio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas priimtas Departamento direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. VP- P-74 „Dėl E. M. priėmimo į pareigas“ nuo 2016 m. birželio 1 d. Su minėtu įsakymu, taip pat pareigybės aprašymu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-58, bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Departamento direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-87 „Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vidaus darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2016 m. birželio 1 d. Taip pat šios taisyklės, pareiškėjo prašymu, jam buvo išsiųstos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) nuostatai, patvirtinti Departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VR-V-173, pareiškėjui išsiųsti 2016 m. birželio 9 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Mano, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nebuvo supažindintas su vietiniais (lokaliniais) teisės aktais, yra nepagrįsti.
Pareiškėjui galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dėl (duomenys neskelbtini) neatlikto planinio UAB „E1“ patikrinimo, kurio atlikimas buvo numatytas 2016 metų ūkio subjektų patikrinimų plano, patvirtinto Departamento direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. VR-V-12, 111 punkte ir 2016 m. pagal regioninės rotacijos principą tikrinamų ūkio subjektų sąrašo, pateikto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. (42-l)-D8-7595, 1.1 papunktyje.
Vilniaus RAAD 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. (ATS)-02-1959 „Dėl ūkio subjektų rotacinių patikrinimų“, kuriuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sistemos kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių 2015–2017 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Dl-1091, persiuntė parengtą 2016 m. pagal regioninės rotacijos principą tikrinamų ūkio subjektų sąrašą. Rašto nagrinėjimas buvo pavestas Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Ž. L. ir agentūrų vedėjams. Agentūrų vedėjams raštas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, (duomenys neskelbtini) raštas išsiųstas bendruoju elektroniniu paštu info@vrd.am.lt.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. (42-1)-D8-7595 agentūroms elektroniniu paštu info@vrd.am.lt persiuntė minėtą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštą, nurodydama juo vadovautis atliekant ūkio subjektų patikrinimus. Ant rašto buvo Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotojo rezoliucija „Ž. L. ir el. Agentūrų vedėjams“.
Pažymi, kad UAB „E1“ patikrinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nors terminas nuo įsakymo išsiuntimo, t. y. 2016 m. spalio 4 d., iki jo įvykdymo 2016 m. gruodžio 31 d. pakankamai ilgas, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių įsakymui įvykdyti. Vilniaus RAAD direktorius, susipažinęs su 2017 m. vasario 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada, 2017 m. vasario 22 d. ją patvirtino ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Nesutinka, kad buvo praleisti terminai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir pareiškėjo supažindinimo su pradėtu tyrimu.
Paaiškina, kad informaciją dėl neįvykdyto rotacinio patikrinimo 2017 m. sausio 9 d. pateikė Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotojas V. R. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymas dėl komisijos galimam tarnybinio nusižengimo tyrimui sudarymo buvo priimtas 2017 m. sausio 16 d., todėl 5 darbo dienų tarnybinio patikrinimo procedūros pradėjimo terminas nebuvo praleistas. Su šiuo įsakymu pareiškėjas susipažino tik 2017 m. sausio 24 d., nes nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 23 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punktą, į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikino nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu dėl jo dvigubo nebaudimo principo pažeidimo, nes tarnautojo tarnybinė veikla ir tarnybinė atsakomybė vertinama vadovaujantis skirtingais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją. Įstaigų vadovų, karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinės veiklos kasmetinį ir neeilinį vertinimą ir kvalifikacinių klasių jiems suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau – Vertinimo taisyklės). Vertinimo taisyklės nustato, kad karjeros valstybės tarnautojų tarnybinė veikla turi būti vertinama pagal tris kriterijus: produktyvumą, kompetenciją ir veiklos kokybę. Vertinimo taisyklės pateikia karjeros valstybės tarnautojo veiklos vertinimo pagal kiekvieną vertinimo kriterijų rekomenduojamą turinį. Vertinimo taisyklių priede pateiktos rekomendacijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalės rodiklių (labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai) turiniui. Vertinimo skalės rodiklis – patenkinamai – rekomenduojamas tuo atveju, kai pastebimi profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir / arba nepakankamai gerai atliekamos funkcijos. Mano, kad VTĮ 22 straipsnio ir Vertinimo taisyklių nuostatos patvirtina, kad valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas.
Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindus ir tvarką išsamiai reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VII skyrius „Valstybės tarnautojo skatinimas ir atsakomybė“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės). Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti, inter alia, tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.
Pažymi, kad pareiškėjo teiginys, kad jam buvo taikyta ta pati atsakomybė antrą kartą, prieštarauja minėtiems teisės aktams. Pareiškėjui buvo taikyta tik atsakomybė už padarytą tarnybinį nusižengimą.
Padalinio vadovas turi priimti racionalius sprendimus, paskirstyti darbus taip, kad būtų įgyvendinami padaliniui nustatyti uždaviniai ir laiku atliekamos pavestos funkcijos. Vilniaus RAAD ėmėsi priemonių, kad būtų suteikta pagalba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į sumažintą etatų skaičių, Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. VR-P-223 (duomenys neskelbtini) darbuotojams nustatyti priedai už darbo krūvį viršijančią veiklą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymus (duomenys neskelbtini) direktorius privalo vykdyti be rezoliucijų. Pareiškėjas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo išsamaus paaiškinimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. VR-P-23, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. VR-P-74 (b. l. 38) priimtas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) vedėjo (A lygio 14 kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Šiuo įsakymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2016 m. birželio 3 d. pagal perdavimo–priėmimo aktą perimti (duomenys neskelbtini) pagal dokumentacijos planą priskirtas bylas, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei kitus dokumentus iš Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. M. Su minėtu įsakymu susipažino pasirašytinai 2016 m. birželio 1 d. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. birželio 1 d., jis pasirašytinai susipažino ir su Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymu (b. l. 116–117) bei Vilniaus RAAD vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis 2003 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymu Nr. V-87 (b. l. 100–110).
2016 m. vasario 1 d. Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymu Nr. VR-V-12 buvo patvirtintas 2016 m. ūkio subjektų patikrinimų planas (b. l. 58–74). Šio įsakymo 5 punkte nurodyta Vilniaus RAAD agentūrų vedėjams organizuoti patikrinimus. Vilniaus RAAD direktoriaus 2016-09-27 įsakymu Nr.VR-V-151 minėtas įsakymas buvo pakeistas ir nurodyta, kad UAB „E1“ patikrinimas turi būti atliktas 2016 m. IV ketvirtį. Įsakymo 3 punktu Vilniaus RAAD agentūrų vedėjai buvo įpareigoti organizuoti plane nurodytų ūkio subjektų patikrinimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (ATS)-02-1959 (b. l. 75–83) persiuntė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilniaus regiono departamentų direktoriams 2016 m. pagal rotacijos principą tikrinamų ūkio subjektų sąrašą.
Raštas buvo adresuotas Vilniaus RAAD direktoriui, šis jį nukreipė vykdyti agentūrų vedėjams. Šio sąrašo 1.1 papunktyje nurodyta, kad UAB „E1“ patikrinimo terminas yra IV ketvirtis, o Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) nurodyta kaip patikrinimą rotacijos principu atliekanti agentūra. Minėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) išsiųstas elektroniniu paštu 2016 m. rugsėjo 8 d. adresu info@vrd.am.lt (b. l. 84).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. (42-1)-D8-7595 (b. l. 89–98) regionų aplinkos apsaugos departamentams persiuntė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento regioninės rotacijos principu parengtą tikrinamų ūkio subjektų sąrašą. Rezoliucija vykdyti raštą pavesta Vilniaus RAAD agentūrų vedėjams. Šis raštas Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) išsiųstas elektroniniu paštu 2016 m. spalio 7 d. adresu info@vrd.am.lt (b. l. 99).
Vilniaus RAAD Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ž. L. 2017 m. sausio 9 d. elektroniniu laišku paprašė skubiai pateikti informaciją dėl rotacijos principu atliktų patikrinimų 2016 m.
Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotojas V. R. 2017 m. sausio 9 d. elektroniniu laišku į paklausimą atsakė, kad dėl Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) darbuotojų kaitos, padidėjusio darbo krūvio bei sergamumo numatytas patikrinimas nustatytu terminu neatliktas (b. l. 129).
2017 m. sausio 16 d. Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymu Nr. VR-P-6 sudaryta komisija ir pareiškėjo atžvilgiu pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas (b. l. 15).
2017 m. sausio 24 d. pareiškėjui išsiųstas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. VR-1.3-83 (b. l. 41). Su šiuo pranešimu pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2017 m. sausio 24 d.
2017 m. vasario 23 d. Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymu Nr. VR-P-23 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. M.“ (b. l. 48) pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo terminų
Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tyrimas turi būti pradedamas besąlygiškai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda dėl to, kad ūkio subjektų rotacinių patikrinimų sąraše nustatytu laiku, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo atliktas UAB „E1“ patikrinimas, už kurio atlikimą buvo atsakinga (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas 5 darbo dienų terminas jam pranešti apie tarnybinį nusižengimą, nes su 2017 m. sausio 16 d. įsakymu buvo supažindintas tik 2017 m. sausio 24 d.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte nurodyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu valstybės tarnautojas pranešimo nepasirašo, kad šį pranešimą gavo, surašomas aktas, kurį pasirašo už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas ir du įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Taigi, 5 darbo dienų terminas šioje tarnybinio nusižengimo tyrimo stadijoje sietinas su pranešimo apie tarnybinio nusižengimo tyrimą surašymu, bet ne su valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, informavimu.
Departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, buvo priimtas 2017-01-16, o su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjas buvo supažindintas 2017-01-24, kadangi nuo 2017-01-20 iki 2017-01-23 jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 15, 16).
Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 11 p., į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikino nedarbingumo, todėl net jei ir būtų skaičiuojama, kad pareiškėjas su pranešimu turėjo būti supažindintas per 5 darbo dienas, terminas vis viena nebuvo pažeistas. Taigi pareiškėjo argumentas dėl 5 darbo dienų termino, per kurį jis turėjo būti supažindintas su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl non bis in idem principo
Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, nes kasmetinio vertinimo metu jo tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai, o tuo pačiu klausimu pradėjus ir galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą siekiama jį bausti du kartus už tą patį.
Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normose) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla (VTĮ 22 straipsnio 4 dalis).
Valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas.
Pagal VTĮ 22 straipsnio 2 dalį įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Pagal VTĮ 28 straipsnį valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, tarnybinės veiklos vertinimas yra kasmetinė procedūra, kurios tikslas – įvertinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, o tarnybinė atsakomybė taikoma padarius tarnybinį nusižengimą, kai valstybės tarnautojas neatlieka pareigų arba atlieka jas netinkamai dėl jo kaltės (VTĮ 2 straipsnio 12 punktas). Taigi pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas nelaikytinas konstitucinio principo non bis in idem pažeidimu, nes iš išdėstyto teisinio reguliavimo matyti, kad valstybės tarnautojo vertinama veikla ir vertinimo rezultatai negali būti tapatinami su taikoma tarnybine atsakomybe, kai padaromas tarnybinis nusižengimas.
Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).
Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – dėl to, kad savo veiksmais (neveikimu) pažeidė: 1) VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, t. y. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 2) Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. VR-V-12 „Dėl 2016 m. ūkio subjektų patikrinimų plano tvirtinimo“ 2 punktą, pagal kurį Vilniaus RAAD mokesčių ir atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus bei agentūrų vedėjams buvo pavesta kontroliuoti ir užtikrinti pavaldžių pareigūnų atliekamų patikrinimų vykdymą pagal patvirtintą Ūkio subjektų patikrinimo planą; 3) Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) nuostatų 11.1 papunktį, pagal kurį agentūros vedėjas organizuoja agentūros darbą ir atsako už jos veiklą; 4) pareigybės aprašymo 7.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja ir organizuoja (duomenys neskelbtini) darbą, siekdamas užtikrinti teisės aktuose nustatytų departamento uždavinių ir funkcijų įvykdymą.
Kaip minėta, pareiškėjas buvo supažindintas su Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymu ir Vilniaus RAAD vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Iš pareigybės aprašymo 6.3 papunkčio matyti, kad pareiškėjas privalo būti susipažinęs ne tik su Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei teisės aktais, reglamentuojančiais gamtos apsaugą ir jos išteklių naudojimą (b. l. 16). Taigi, teismas preziumuoja, kad teisės aktai, ypač susiję su gamtos apsauga, pareiškėjui yra žinomi, o ypač gerai žinomi (duomenys neskelbtini) nuostatai (b. l. 113), kuriuose nustatyti jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) uždaviniai, funkcijos ir teisės. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) nuostatų IV dalies 11.1 papunktyje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vedėjas organizuoja jos darbą ir atsako už jos veiklą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas vadovo atsakomybės klausimą, yra išaiškinęs, kad darbo organizavimas – tai darbų paskirstymas, darbo atlikimo taisyklių nustatymas, darbą atliekančių asmenų ir darbų atlikimo kontrolės sistemos nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1308-12, 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1267-12).
Kaip nustatyta byloje, 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. VR-P-74 pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2016 m. birželio 3 d. perimti (duomenys neskelbtini) pagal dokumentacijos planą priskirtas bylas, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei kitus dokumentus iš Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. M. Su minėtu įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai 2016 m. birželio 1 d., vadinasi, jau nuo 2016 m. birželio 3 d. turėjo žinoti apie Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. VR-V-12 įsakymu patvirtintą 2016 metų ūkio subjektų patikrinimo planą.
Vilniaus RAAD vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.3 papunktyje nurodyta, kad Departamento skyriuose siunčiamą ir gaunamą korespondenciją registruoja skyrių vedėjai arba įpareigoti darbuotojai.
Byloje esantys duomenys apie elektroninių laiškų išsiuntimą Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) (b. l. 84, 99) patvirtina, kad tiek 2016 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. (ATS) -02-1959 su pridedamu 2016 m. pagal regioninės rotacijos principą tikrinamų ūkio subjektų sąrašu, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 7 d. raštas su pridedamu 2016 metų pagal regioninės rotacijos principą tikrinamų ūkio subjektų sąrašu ir su rezoliucijomis „agentūrų vedėjams“ išsiųstas oficialiu Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neneigia, kad apie užduotį atlikti UAB „E1“ patikrinimą žinojo. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) šie raštai nebuvo gauti.
Vilniaus RAAD vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.5.1 papunktyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, Aplinkos ministerijos pavedimai privalo būti įvykdyti juose nurodytais terminais. Iš byloje esančių duomenų (b. l. 110) matyti, kad pareiškėjas su Vilniaus RAAD vidaus darbo tvarkos taisyklėmis susipažino 2016 m. birželio 1 d., todėl jis turėjo žinoti, kad įsakymą privalo įvykdyti jame nustatytu terminu.
Pagal Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) nuostatų (b. l. 113–115) 11.1 papunktį, agentūros vedėjas organizuoja agentūros darbą ir atsako už jos veiklą. Pareigybės aprašymo (b. l. 116–117) 7.1 papunktyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vedėjas planuoja ir organizuoja (duomenys neskelbtini) darbą, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyti teisės aktuose nustatyti Departamento uždaviniai ir funkcijos. Taigi, dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymo buvo pažeisti minėtų Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) nuostatai bei Vilniaus RAAD vidaus tvarkos taisyklės. Pareiškėjas, žinodamas apie pavedimą atlikti UAB „E1“ patikrinimą, kaip skyriaus vedėjas, turėjo pareigą organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą, kad pavedimas būtų atliktas laiku.
Pareigybės aprašymo 8 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui. Taigi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavedimai pagal pavaldumą privalomi Vilniaus RAAD (duomenys neskelbtini) vedėjui.
Įvertinus tai, kad pareiškėjas su vietiniais (lokaliniais) aktais, Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.VR-V-12 bei jo pakeitimu buvo supažindintas, minėtus raštus gavo, o kitus teisės aktus privalėjo žinoti, nes jie reglamentuoja jo vadovaujamos įstaigos uždavinius ir jų įgyvendinimo funkcijas, bei (duomenys neskelbtini) vedėjo teises ir pareigas juos įgyvendinant, pareiškėjo argumentai dėl nežinojimo savo pareigų ir jų atlikimo tvarkos atmestini.
Argumentai dėl didelio darbo krūvio negali būti vertinami kaip atleidžiantys nuo tarnybinės atsakomybės. Pagal formuojamą teismų praktiką didelis darbo krūvis gali turėti įtakos paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumui. Pareiškėjui paskirta pati švelniausia nuobauda – pastaba, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovo išvada, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu, t. y. neorganizavo ir nekontroliavo Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. VR-V-12 „Dėl 2016 m. ūkio subjektų patikrinimų plano tvirtinimo“ 2 punkto vykdymo pagal priedą, kuriame numatytas UAB „E1“ patikrinimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo. Dėl pareiškėjo veiksmų buvo padaryta žala valstybės institucijos ir aplinkosaugininkų bendruomenės prestižui bei geram vardui, t. y. kilo neigiamų pasekmių.
Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, pareiškėjo kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai yra pasiekti paskyrus tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Teismas neturi pagrindo abejoti 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. VR-P-23 teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.