Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. B. ir jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. , 2016 m. lapkričio 13 d., apie 15 val., Plungės m., J. Tumo-Vaižganto g. 81, prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (įvertinus alkotesterio 1,7 proc. matavimo paklaidą – 2,52 promilės), bei nepateikė policijos pareigūnams galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. kaltės, dėl vairavimo esant neblaiviam, nepripažino. Parodė, kad automobilį pastatė dar iš vakaro, apie 18 val., Maximos aikštelėje, parduotuvėje apdraudė automobilį, nusipirko su broliu vyno, išgėrė jį ir liko pas brolį namuose nakvoti. Kitą rytą, apie 11 val., atėjo į mašiną ir išbuvo joje iki 16 val., kol jį išsivežė policija. Mašinoje sėdėjo su A. S. , garsiai kalbėjosi, net pardavėja iš kioskelio girdėjo, taip pat vartojo alkoholį. Apie 15 val. atėjo brolis, raktelių automobilyje nebuvo, klausė ar eis namo, tačiau jis broliui nieko neatsakė. Vėliau brolis išėjo nusipirkti telefono kortelės papildymo, kai grįžo jo jau nebebuvo, nes buvo išvežtas policijos pareigūnų. Automobilio tikrai nevairavo.

Liudytoja L. N. parodė, kad įvykio dieną dirbo autoparduotuvėje prie Maximos, atvažiavo apie 9-10 val. Atvažiavusi pastebėjo, kad iš mašinos vis išlipa žmonės, pasišneka, pavaikščioja. Veidų neįsidėmėjo, mašinos taip pat nematė. Buvo keista, kad žmonės taip ilgai girti šlitinėja po aikštelę, nematė, kad važiuotų po aikštelę. S. B. prašė jos paliudyti, kad nevažinėjo.

Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su S. B. buvo mašinoje, kuri stovėjo Maximos aikštelėje, tačiau negėrė, sėdėjo mašinoje. Truputį mašinoje pasėdėjo, kai policija atvažiavo jo jau nebebuvo, jis nieko nematė, paliko S. B. sėdinti mašinoje. S. B. prašė jo paliudyti, kad nevažiavo.

Liudytoja A. P. parodė, kad įvykio dieną ji kartu su vyru automobiliu įvažiavo į Maximos aikštelę ir šitas asmuo (parodė į S. B. ) automobilių aikštelėje automobiliu judėjo, automobilis buvo užvestas. Iš automobilio išlipo liudytojas (A. S. ) ir S. B. , jie buvo visiškai girti. Pamanė, kad važiuos ir gali kliudyti jų automobilį, kuris stovėjo priekyje S. B. automobilio, todėl paskambino policijai. Pamatęs, kad ji skambina, S. B. įlipo į automobilį ir apsimetė miegančiu. Aiškiai matė, kaip jis automobiliu judėjo, gal traukėsi. Nematė ar jis įvažiavo į aikštelę, tačiau matė, kad pajudėjo, taip lyg būtų įvažiavęs ir išjungė variklį.

Liudytojas M. Z. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas, jog Maximos aikštelėje yra atvažiavęs girtas vairuotojas. Jiems atvykstant į įvykio vietą, susisiekė su pranešėja, kuri pasakė, kad atvažiavo automobilis, iš jo išlipo labai girtas vairuotojas ir jo draugas. Vairuotojas vos galėjo eiti, įsėdo atgal, o draugas nuėjo į Maximą. Atvykę į įvykio vietą, jie maždaug 10 min. stebėjo nurodytą automobilį, tačiau vairuotojas užmigo prie vairo. Tada jie sulaikė vairuotoją. Apžiūrėjus automobilį, jo rakteliai buvo užvedimo spynelėje, automobilis nebuvo užvestas.

Liudytojas R. B. parodė, kad šeštadienį brolis (S. B. ) turguje nusipirko automobilį. Grįžęs brolis pastatė automobilį Maximos aikštelėje. Vakare brolis vartojo alkoholinius gėrimus ir tą patį vakarą kažkur išėjo. Ryte jis nuėjo į Maximos aikštelę ieškoti brolio ir rado jį automobilyje girtą. Klausė ar eis namo. Norėjo brolio sūnui skambinti, kad padėtų parvežti namo, bet neturėjo telefono sąskaitoje pinigų skambinti, todėl nuėjo į parduotuvę pasipildyti sąskaitos. Grįžus po pusvalandžio nieko nebebuvo prie mašinos. Vėliau apie 24 val. paskambino iš policijos ir pasakė, kad brolis yra policijoje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio blaivumo testo duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 13 d. 15:41 val. S. B. nustatytas 2,56 prom. girtumas.

Iš byloje esančio bendrosios pagalbos tarnybos centro rašto matyti, kad A. P. pranešimas dėl policijos pareigūnų kvietimo gautas 2016-11-13 15:05 val., iš garso įrašo matyti, kad pranešėja A. P. pranešė, jog, Plungės m., parduotuvės Maxima, J. Tumo-Vaižganto g. 81, automobilių stovėjimo aikštelėje už automobilio Audi 80, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) vairo sėdi labai girtas asmuo, matė kaip jis atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, bijo, kad nevažiuotų, vairuotojas yra labai neblaivus, negali išlipti iš automobilio, negali paeiti.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. B. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta. Tai, kad S. B. 2016 m. lapkričio 13 d., apie 15 val., Plungės m., J. Tumo-Vaižganto g. 81, prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (įvertinus alkotesterio 1,7 proc. matavimo paklaidą – 2,52 promilės), bei nepateikė policijos pareigūnams galiojančio vairuotojo pažymėjimo, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas; liudytojos A. P. parodymai; policijos pareigūno M. Z. tarnybinis pranešimas bei jo paaiškinimai teismo posėdžio metu, bendrosios pagalbos tarnybos balso įrašas.

Pagal Bendrojo pagalbos centro pateiktus pranešimo gavimo duomenis teismas patikslina kaltinimą S. B. dėl pažeidimo padarymo laiko iš 2016-11-13 15:15 į 2016-11-13 apie 15 val.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojos A. P. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir visiškai sutampantys tiek apklausiant teisme, tiek bylos tyrimo metu, o jos nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo M. Z. parodymai teismo posėdžio metu bei jo tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, taip pat bendrojo pagalbos centro garso įrašas.

Kad neblaivaus administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. veiksmai judant automobiliu pirmyn-atgal automobilių stovėjimo aikštelėje dienos metu, kur aplinkui stovi kiti automobiliai, kėlė pavojų aplinkiniams, rodo aplinkybė, kad išsigandusi tokių S. B. veiksmų ir galimų sunkesnių pasekmių, liudytoja A. P. kvietė policijos pareigūnus.

Liudytojo R. B. ir A. S. duoti parodymai teismo posėdžio metu, kuriuose jie teigė, kad S. B. įvykio dieną nevairavo automobilio atmestini, kadangi R. B. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, o A. S. draugas ir laikytini suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, siekiančiais padėti S. B. išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės.

Be to, administracinė atsakomybėn traukiamo S. B. ir liudytojų R. B. ir A. S. parodymai prieštarauja vieni kitiems, yra nenuoseklūs. S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio užvedimo raktelius buvo palikęs pas brolį namuose, kur nakvojo, tačiau kaip matyti iš liudytojo M. Z. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių bei parodymų, duotų teismo posėdžio metu, automobilio užvedimo rakteliai buvo užvedimo spynelėje, spynelė pasukta variklio užvedimo padėtimi. Nesutampa ir aplinkybė, jog S. B. iš vakaro miegojo pas brolį R. B. ir tik apie 11 val. atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad brolis (S. B. ) išėjo vakare ir pas jį nenakvojo. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su S. B. sėdėjo automobilyje ir negėrė, sėdėjo mašinoje, šnekėjosi, nors alkoholio vartojimo aplinkybę kartu su A. S. patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. . Be to, kaip nurodė pats A. S. , draugas (S. B. ) prašė paliudyti, kad nevažiavo. Dar ir dėl didelio girtumo S. B. gali neprisiminti visų savo neblaivaus veiksmų.

Nors S. B. ir neigia padaręs šiuos teisės pažeidimus, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai vertina kaip asmens siekimą išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės bei pasirinktą gynybinę versiją.

S. B. padarytai pažeidimai yra įrodyti ir atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis.

S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, būdamas sulaukęs 65 metų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 32 straipsnis).

Skirdamas nuobaudą S. B. teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus minėtas aplinkybes S. B. skirtinos sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytos minimalios nuobaudos, kurios subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalies taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

- pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 5 Eur (penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę subendrintą nuobaudą S. B. paskirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, S. B. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 straipsnio 3 dalis).