- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- I-2460-473/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01323-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjai D. N., atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovei Vilmai Kudirkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę suteikti jai už 2003, 2004, 2005 metus kasmetines atostogas kaip vienišai motinai ir išmokant piniginę kompensaciją, nes ji pas atsakovą nebedirba.
Pareiškėja skunde (b. l. 2) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nors ji yra vieniša motina, auginantį 1990-07-19 gimusį sūnų, atsakovė suteikdama jai kasmetines atostogas už 2003-2005 metų laikotarpį nesivadovavo Darbo kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymo normomis reglamentuojančiomis atostogų suteikimą darbuotojams vieniems auginantiems vaikus. Nurodė, kad 2003 m. kreipėsi į atsakovą bei rašė skundą į Ministeriją, tačiau jie nesutiko suteikti jai prašomų atostogų. Atsakovo veiksmų neskundė, nes nenorėjo konfliktuoti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-11) ir teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojui vienam auginančiam vaiką iki 14 metų priklausančios kasmetinės minimalios atostogos yra 35 dienų trukmės buvo priimta tik 2006 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003-12-29 nutarimu Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ išaiškino, kad ištuoka, kaip juridinis faktas, negali būti priežastimi atsisakyti nuo teisių ir pareigų išlaikyti ir auklėti nesulaukusius pilnametystės savo vaikus, rūpintis jais ir atsakyti už jų veiksmus. Kasmetinių minimalių atostogų suteikimo klausimo sprendimas nepriklauso nuo to ar vaiką išlaiko vienas iš tėvų, ar kitas tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nurodo, kad duomenų, jog pareiškėja viena augina sūnų neturi. Pareiškėjos sūnui 14 metų sukako 2004-07-19. Teigia, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir prašo taikyti senatį.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės ir teismo išvados.
Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus 2001-03-20 potvarkiu 33-K D. N. nuo 2001-03-21 buvo paskirta Vidaus audito skyriaus vyriausiąja specialiste (b. l. 12). Švietimo ir mokslo ministro 2008-07-24 įsakymu Nr. 24.1-09-P1-476 D. N. pačiai prašant nuo 2008-07-31 buvo atleista iš Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų (b. l. 13, 14).
Pareiškėja 2008-02-06 padavė Ministerijai prašymą suteikti nepanaudotas kasmetines atostogas už 2003 metus (b. l. 46). Ministerija 2008-02-26 potvarkiu Nr. 24.5-09-P5-54 suteikė pareiškėjai 1 d. nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2003 metus (b. l. 45). Pareiškėja 2008-02-29 prašymu kreipėsi į Ministeriją, prašydama paaiškinti, kodėl jai skiriama 1 k. d. už 2003 m., nes jos manymu pagal Darbo kodeksą jai priklausytų 3 k. d. (b. l. 50). Ministerija 2008-03-13 raštu ,,Dėl kametinių atostogų“ pateikė pareiškėjai atsakymą (b. l. 51).
Pareiškėja teigia, kad atsakovė netinkamai taikė Darbo kodekso ir Valstybės tarnybos nuostatas dėl ko jai nebuvo suteiktos 35 kalendorinių dienų minimalios kasmetinės atostogos kaip motinai vienai auginančiai vaiką iki 14 metų ir prašo įpareigoti išmokėti kompensaciją už 2003-2005 m. nesuteiktas minimalias kasmetines atostogas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl neišmokėtų piniginių kompensacijų priteisimo, nereglamentuojamas. Tokio termino nenustatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl atostogų nesuteikimo ir neišmokėtų kompensacijų už jas nenumatyta, todėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl atostogų nesuteikimo ir neišmokėtų kompensacijų už jas priteisimo.
Šioje administracinėje byloje nagrinėjami valstybės tarnautojo socialinių garantijų santykiai, todėl, nesant specialios normos, tokiems reikalavimams turi būti taikomas trejų metų senaties terminas.
Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, organizacijai, siekiančiam apginti viešąjį interesą - suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 str. įtvirtinta nuostata, kad “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”. ABTĮ 53 str. be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėja privalėjo, inicijuodama viešojo intereso (pažeistų teisų) gynybą ir jos manymu neteisėtų sprendimų apskundimą, šių nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja šių nuostatų nesilaikė.
Darbo kodekso (2003-06-26 redakcija Nr. IX-926) 166 str. 2 d. 2 p. numatantis, kad darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų priklauso 35 dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos įsigaliojo 2003-06-26.
Valstybės tarnybos įstatymo (2005-12-22 redakcija Nr. X-464) 36 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos, įsigaliojo nuo 2006-01-12.
Reikalavimams dėl atostogų nesuteikimo ir neišmokėtų kompensacijų už jas taikomas trejų metų senaties terminas.
Pareiškėjos vaikui, gimusiam 1990-07-19, 14 metų sukako 2004-07-19. Teisę gauti 35 k. d. atostogų, kaip viena auginanti vaiką iki keturiolikos metų pareiškėja turėjo iki 2004-07-19. Kaip nustatyta, pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl atostogų suteikimo 2003 m., rašė skundą į Ministeriją.
Atsižvelgiant į aukščiau pasakyta, pareiškėja apie savo teisės galimą pažeidimą turėjo sužinoti 2003 m. ir 2006 m. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja nuo 2003 metų ir 2006 metų aktyviai siekė, kad jai būtų suteiktos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos, kaip vienai auginančiai vaiką iki keturiolikos metų ir jų negavus dėl objektyvių priežasčių, nėra. Pareiškėja savo reikalavimą teismui pateiktu skundu pareiškė tik 2009-08-07, t. y. pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie jai įstatymo suteikiamą teisę dėl atostogų nesuteikimo ir neišmokėtų kompensacijų už jas priteisimo.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėja skundą teismui padavė praleidusi terminą, todėl pareiškėjos D. N. skundas atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl kompensacijos už nesuteiktas kasmetines atostogas kaip motinai vienai auginančiai vaiką iki 14 metų atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjos D. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.