- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-225-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei I. Š., jos atstovei adv. Rasai Gradauskienei, atsakovo atstovei adv. Danai Žvingilienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui R. Š., institucijai duodančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei I. Š., institucijai duodančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nutraukti ieškovės santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui D. Š. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2008-10-01 iki jo pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą 3600 Lt, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, padalinti santuokoje įgytą turtą: butą esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. Š. nuosavybe; automobilį VW Vento v/n. (duomenys neskelbtini) palikti I. Š., automobilį VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini) palikti atsakovui R. Š. ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka su atsakovu įregistruota 1995-07-07 Kauno miesto CMB. 1996-02-18 gimė sūnus D. Š.. Gyvenant kartu atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas; piktnaudžiavo alkoholiu, vengė darbo, buvo priekabus, agresyvus, smurtavo, šeimai išlaikymo neteikė, prie bendrų šeimos poreikių neprisidėjo, todėl santuoka nutrauktina dėl sutuoktinio kaltės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti ieškovei santuokinę pavardę. Nutraukiant santuoką pageidavo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes sūnus visą laiką gyvena su ieškove, ji juo rūpinasi, auklėja, lavina. Iš atsakovo priteistinos lėšos sūnaus išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-01 iki sūnaus pilnametystės. Taip pat prašė priteisti įsiskolinimą 3600 Lt. Atsakovo vardu registruotas automobilis VW Transpoter, kuriuo naudojasi atsakovas, todėl jis jam ir paliktinas. Ieškovė naudojasi automobiliu VW Vento, jis jai paliktinas. Dar prieš santuoką 1995-06-16 pirkimo pardavimo sutartimi įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos metu 1997-12-11 jis buvo parduotas ir nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) su rūsiu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) įregistruotas ieškovės vardu. Nors butas įgytas santuokoje, prašo jį pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, nes įgytas iš lėšų, gautų pardavus butą (duomenys priklausiusį jai asmeninės nuosavybės teise, nes butą nupirko jos tėvai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už dalį pinigų gautų pardavus butą (duomenys neskelbtini). Pirkimo metu aiškiai buvo išreikšta ieškovės valia įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn.
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi, butą esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 1995-06-16 I. P. vardu, pripažinti ieškovės ir R. Š. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, automobilį VW Vento v/n (duomenys neskelbtini) palikti I. Š., automobilį VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini) palikti atsakovui R. Š., santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti po ½ dalį šalims, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės teiginys, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, todėl dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, yra nepagrįstas. Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovė neįrodė, kad jis buvo neištikimas. Ieškovės teiginiai dėl smurto ir agresyvumo nėra patvirtinti įrodymais. Dėl įsiskolinimo priteisimo nesutiko ir nurodė, kad teikė išlaikymą, mokėjo pusę komunalinių mokesčių, pirko vaikui aprangą, bei kitus daiktus. Butas buvo pirktas už šalių tėvų bendrus pinigus. Tai, kad butas buvo perkamas už bendras tėvų lėšas patvirtina gauti duomenys iš SODROS. Ieškovės motina B. nuo 1994-1995 metų niekur nedirbo, patento neturėjo, atsakovo motina 2000 JAV dolerių skolinosi 10 dienų iki sandorio sudarymo, dirbo UAB „Preksta“ viešbučio administratore, tėvas Š. dirbo UAB „URMAS“, turėjo patentą, tai patvirtina, kad atsakovo tėvai turėjo pinigų ir prisidėjo prie buto pirkimo. Abu atsakovas ir ieškovė buvo nepilnamečiai, todėl neturėjo pinigų ir negalėjo pirkti buto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkintino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. I. Š. paliko santuokinę pavardę – Š., R. Š. – Š.. Nustatė šalių sūnaus D. Š., gyvenamąją vietą su motina I. Š.. Priteisė iš atsakovo R. Š., išlaikymą D. Š. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 10 01 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė atsakovo R. Š. bendravimo tvarką su sūnumi D. Š.. Atsakovui R. Š. asmeninės nuosavybės teise atiteko automobilis VW Transporter, valst. Nrt. (duomenys neskelbtini). Ieškovei I. Š., asmeninės nuosavybės teise atiteko automobilis „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. Priteisė ieškovei I. Š. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, smurtavo. Sprendė, kad sutuoktiniai tarpusavyje nesutaria, vienas kitą kaltina šeimos nesirūpinimu, nepagarba vienas kitam, todėl laikė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuoka nuraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad vaikas visą laiką gyvena su motina, kad ginčo tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nėra, nustatė D. Š. gyvenamąją vietą su ieškove. Šalims susitarus iš atsakovo priteisė išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo nuomone priteisus iš atsakovo 300 Lt dydžio išlaikymą galės būti tenkinami minimalūs vaiko poreikiai. Teismas sprendė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Konstatavo, jog ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas metus laiko iki ieškinio teismui padavimo dienos materialiai nerėmė nepilnamečio vaiko. Bylos medžiaga nustatė, kad šalys, pašlijus jų tarpusavio santykiams, gyveno kartu viename bute bei tvarkė bendrą ūkį. Mokesčius mokėjo per pusę, teikė išlaikymą, ieškovė pati patvirtino šį faktą, taip pat šalių sūnus apklausos metu nurodė, kad tėvas jam duodavo pinigų, nupirko mokymo reikmenis prieš rugsėjo pirmą, pirko šaldytuvą ir dujinę viryklę kartu su mama. Todėl reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė kaip neįrodytą. Nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-951/2004 ieškovė pateiktame ieškinyje teismui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadinasi ji pripažino šį faktą. Ieškovė neįrodė, kad butas buvo pirktas tik už jos tėvų pinigus, jos tėvas S. B. 1993-1996-07-25 deklaracijose Kauno apskrities VMI nurodė, kad pajamų neturėjo, duomenų apie jos motinos B. gaunamas pajamas nėra. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad jo tėvai visą laiką iki jų santuokos sudarymo dirbo pagal patentą, tėvas K. Š. dirbo AB „Preksta“, motina A. Š. dirbo UAB „Urmas“, taip pat atsakovo tėvai skolinosi 2000 JAV dolerių likus 6 dienoms iki buto pirkimo, atsakovo paaiškinimai ir pateikti įrodymai yra nuoseklūs ir teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 6 d. papildomu sprendimu butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigytą 1995 06 16 I. P. vardu pripažintino I. P. ir R. Š. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis. Nurodė, kad teismas ištyrė pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo priešieškinio reikalavimu butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigytą 1995-06-16 sutartimi, I. P. vardu, pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, išanalizavo šalių tėvų turimas pajamas iki sandorio sudarymo, tačiau šis reikalavimas rezoliucinėje dalyje liko neišspręstas, todėl priėmė papildomą sprendimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės I. Š. prašo pakeisti 2008-10-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai, panaikinti 2008-11-06 Kauno miesto apylinkės teismo papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą atmesti. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, taip pat su dalimi, kuria buvo išspręstas nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimas. Laiko neteisėtu ir 2008-11-06 Kauno miesto apylinkės teismo papildomą sprendimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliantės nuomone teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, spręsdamas, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Šiuo atveju atsakovas privalėjo įrodyti, kad išlaikymas sūnui buvo teiktas, kadangi ginčas vyko dėl piniginės prievolės vykdymo, todėl skolininko pareiga buvo įrodyti, jog prievolė buvo įvykdyta ir pateikti teismui visus būtinus įrodymus. Teigia, kad teismas nepagrįstai iki santuokos įsigytą butą pripažino ieškovės ir atsakovo jungtine nuosavybe. Butas, įsigytas iki santuokos, yra asmeninė nuosavybė, teismo išvados, kad šiam butui įsigyti buvo panaudotos atsakovo tėvų piniginės lėšos neparemtos bylos medžiaga ir prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančios nuosavybės įgijimo pagrindus. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog butas (duomenys neskelbtini) pirktas už ieškovės asmeninius pinigus. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog ieškovei ir atsakovui susituokus ir įsigyjant 1997-12-11 pirkimo-pardavimo sutartimi butą nei ieškovė nei atsakovas pakankamo uždarbio neturėjo, 1997-09-19 buvo parduotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas už 59 143 Lt. Šio lėšos buvo panaudotos 1997-12-11 įsigyjant butą (duomenys neskelbtini) už 35 000 Lt. Apeliantės nuomone buvo įrodytas ir kito sutuoktinio sutikimas įsigyti turtą ieškovės asmeninės nuosavybės teise, nes R. Š., neprieštaraudamas, kad už turtą būtų apmokėta išimtinai sutuoktinės asmeninėmis lėšomis, tuo pačiu sutiko, jog turtas būtų asmeninė sutuoktinės nuosavybė. Taip pat nurodo, kad buvo pažeista LR CK 3.98 str. 2 d. norma, nes santuokos metu įsigyjant butą buvo panaudotos asmeninės ieškovės lėšos, todėl pripažinus atsakovui nuosavybės teisę į ½ ginčo turto dalį, iš jo privalėjo būti priteista pusės turto vertės piniginė kompensacija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-14 sprendimą ir 2008-11-06 papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškovei neįrodžius reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, teismas pagrįstai jo netenkino. Nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių asmenų turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą taikytinos teisės normos, nustatančios bendrąją nuosavybę bendraturčiams. Bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą šiuo atveju galima įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (2006-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-332/2006). Atsakovui įrodžius, jog butas buvo įgytas iš šalių tėvų bendrų lėšų, galima daryti išvadą, jog jis įgijo nuosavybės teisę (CK 4.47 str. 4 p.) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CK 4.72 str. 1,2 d.). Pripažinus butą, esantį (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe, teismas pagrįstai, butą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, nes jis įgytas santuokos metu už pinigus, gautus pardavus butą, esantį Baltijos g. 14-3. Kadangi antrasis butas buvo pirktas už pinigus, gautus pardavus butą Baltijos g. apeliantės teiginys dėl LR CK 3.98 str. 2 d. pažeidimo atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes yra šalių, o ne teismo pareiga. Todėl ieškovė teikdama, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė ir susidarė 3600 Lt įsiskolinimas, šį teiginį privalėjo įrodyti. Teismas išlaikymo priteisimo bylose turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, nes šios bylos nėra dispozityvios, o teisingas jų sprendimas yra susijęs ne tik su privataus, bet iš su viešo intereso apsauga. Šia teise teismas gali pasinaudoti tuo atveju, jeigu yra duomenų, jog atsakovas vengia išlaikyti vaikus, slepia savo pajamas, o ieškovas turi ribotas galimybes gauti įrodymus apie tikrąsias atsakovo pajamas. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas vienerius metus laiko iki ieškinio padavimo dienos materialiai nerėmė nepilnamečio sūnaus. Teismas byloje taip pat nustatė, kad šalys pablogėjus jų tarpusavio santykiams gyveno kartu viename bute ir tvarkė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius už butą. Atsižvelgdamas į apklausto teisme sūnaus nuomonę, teismas darė išvadą, jog atsakovas vaikui išlaikymą teikė. Taigi, ieškovei neįrodžius jos teiginių, apylinkės teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo išsiskolinimą. Teisėjų kolegija dėl šių motyvų atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus susijusius su įsiskolinimo vaikui nepriteisimu ir teismo sprendimą šio išspręsto reikalavimo dalyje palieka nepakeistą ( CPK 263 straipsnis).
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pripažindamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neteisingai taikė materialinės teisės normas ir įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas 1997 metais, sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
Iš pirkimo-pardavimo sutarties ( reg. Nr. 4VJ-19179) ( t. 1, b.l. 21) matyti, kad ieškovė dar iki santuokos sudarymo su atsakovu ( 1995 m. birželio 16d.) įsigijo asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1997m. rugsėjo 19d. pirkimo-pardavimo sutartimi ( t. 1, b.l. 20) paminėtas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas buvo parduotas. 1997m. gruodžio 11d. pirkimo-pardavimo-sutartimi ( t 1,b.l. 19) ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu įsigijo ginčo butą. Ieškovė teigia, kad ginčo butas buvo nupirktas iš lėšų pardavus jos asmeninį butą, o asmeniniam butui pirkti buvo panaudotos jos tėvų lėšos. Taigi, esant nurodytam yra aktuali CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma. CK 3.79 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nurodyta, kad asmenine nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( CK 3. 89 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas nepripažindamas ieškovei ginčo buto asmenine nuosavybe sprendime motyvavo, kad butas yra įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nurodė, kad ieškovė kitos civilinės bylos Nr. 2-951-2004 ieškinyje pripažino faktą, jog ginčo butas priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o taip pat neįrodė, jog butas buvo pirktas už ieškovės tėvų pinigus, nes jos tėvas pagal 1993-1996-07-25 deklaracijas pajamų neturėjo, ieškovės motina apie gaunamas pajamas duomenų nepateikė. Teismas remdamasis atsakovo paaiškinimais, jo liudytojų parodymais pripažino, kad atsakovo tėvai iki šalių santuokos sudarymo dirbo ir turėjo pajamų, skolinosi pinigus, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutikti su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis negali.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, todėl yra pagrindas pripažinti ginčo butą ieškovės asmenine nuosavybe. Visų pirma, jau anksčiau paminėtas rašytinis įrodymas - 1995m. gegužės 16d. notarinė pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Gyvendama santuokoje su atsakovu ieškovė savo asmeninį turtą pardavė už 52000 Lt ir įsigijo ginčo butą už 35000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad perkant ginčo butą atsakovas ir neprieštaravo, jog už turtą būtų apmokėta tik iš ieškovės lėšų. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad šalys kitų lėšų ginčo turtui įsigyti taip pat neturėjo. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad ginčo buto pirkimui buvo panaudotos tik ieškovės asmeninės piniginės lėšos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant nenuginčytai 1995m. gegužės 16d. pirkimo-pardavimo sutarčiai, atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad buto pirkimui buvo panaudoti atsakovo tėvų pinigai sprendžiant ginčą neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, kad ieškovė kitos bylos ieškinyje buvo pripažinusi, jog ginčo butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir atsakovui, kadangi iš ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-951-2004 turinio negalima daryti vienareikšmės išvados, jog ieškovė tokį faktą buvo pripažinusi.
Esant nurodytiems motyvams pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės nuosavybe bei papildomas sprendimas, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini) pripažintas ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, naikintini ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis). Ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti ginčo butą asmenine ieškovės nuosavybe tenkintinas.
Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, pakeistina teismo sprendimo dalis, kuria išspręstos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių ir priteistinos iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 straipsnio 4 dalis, CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. spalio 14d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškovei I. Š. ir atsakovui R. Š. asmenine nuosavybės teise priteista po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarp šalių išspręstos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti.
Ieškovės ieškinio reikalavimą patenkinti ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine I. Š. a.k (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Iš atsakovo priteisti ieškovei 1412 Lt bylinėjimosi išlaidų ( žyminį mokestį ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti), o iš ieškovės priteisti atsakovui 500 Lt ( žyminį mokestį ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. lapkričio 6d. papildomą sprendimą panaikinti.
Iš atsakovo priteisti ieškovei 850 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.