Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį 5 MGL (181,02 Eur) bauda (bauda sumokėta 2007 m. vasario 19 d.);

3. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, terminuotu laisvės atėmimu 14 metų, į bausmės laiką įskaičiuotas suėmimas nuo 2007 m. lapkričio 21 d. (bausmę atlikęs, (duomenys neskelbtini) paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus, teistumas neišnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2022 m. liepos 4 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, artimam giminaičiui ir šeimos nariui, kartu gyvenančiam tėvui A. S. tyčia kumščiu sudavė du smūgius, pataikydamas į kairę akį ir į galvos sritį, taip mušdamas nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke.

M. S., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad jis su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutinka, tačiau nepamena, kad būtų sudavęs smūgius tėvui. Jis apie pusę metų grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Po grįžimo iš įkalinimo įstaigos jį į savo namus priėmė gyventi tėvai L. ir A. S.. 2022 m. liepos 4 d. apie 22.30 val. grįžo namo, buvo išgėręs, todėl nelabai ką pamena. Pamena, kad namuose mama ant jo šaukė, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ką pats darė, neprisimena. Namuose jam atrodo tuo metu buvo jo brolis D. ir tėvas A. S.. Atėjo ir tėvas iš kito kambario, tada jis šiam trenkė lyg į nosį. Kiek viso smūgių sudavė tėvui, tiksliai nežino, jam atrodo, kad – vieną, bet galėjo ir du. Gailisi, kad taip įvyko, visiškai pripažįsta sudavęs smūgius tėvui (b. l. 99-102, 108-111, 114-116).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad M. S. yra jo sūnus, jis nuo 2021 m. lapkričio mėn. gyvena pas juos namuose. 2022 m. liepos 4 d. apie 22.30 val. jo sūnų parvežė į namus. Šis nuėjo į savo kambarį. Jis nuėjęs sūnui papriekaištavo, kad grįžo išgėręs alkoholio, ir nuėjo į antrą aukštą. Būdamas antrame aukšte, išgirdo triukšmą, riksmą, suprato, kad M. nori mušti mamą, o sūnus D. motiną gina. Tada jis nuėjo į M. kambarį ir pamatė, kad vyksta grumtynės, tai yra M. nori mušti savo motiną, o D. juos skiria. Tarp brolių vyksta grumtynės. Tada jis suėmė M. už liemens, iš nugaros pusės, o motina D. traukė į save. Tuo metu, kai laikė M., šis, atsisukęs, rankos kumščiu jam sudavė į veidą. Pirmu smūgiu jam pataikė į kairės akies sritį, o po to, antru smūgiu jam pataikė į galvos sritį, norėjo suduoti ir trečią smūgį, tačiau jis smūgio išvengė. Dėl sūnaus M. S. suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą, tuo metu akimi pradėjo prasčiau matyti, akyje liko kraujosruva. Atitraukęs M., jis nuėjo į kitą kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, M. buvo iš namų išvažiavęs dviračiu. Vėliau policijos pareigūnai M. surado ir išsivežė. Jam iki šiol skauda kairę akį, kurią jam sužalojo M. S.. Civilio ieškinio šioje byloje dėl jam padarytos žalos nereikš (b. l. 12-23, 25-27).

Liudytojas D. S. apklausos metu nurodė, jog jam išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į tam tikrus jam pateiktus klausimus, kadangi šioje byloje įtariamasis yra jo brolis M. S.. Pasinaudodamas šia teise, jis atsisakė duoti parodymus (b. l. 45-49).

Liudytoja L. S. parodė, kad sūnus M. S., kuomet buvo paleistas iš kalėjimo 2021 m. lapkričio mėnesį, sugrįžo gyventi į jos ir sutuoktinio A. S. namus. 2022 m. liepos 4 d. ji, važiuodama iš darbo Kaune, kartu parvežė ir M. S., kuris buvo neblaivus. Kai grįžo, M. S. nuėjo į lovą. Buvo vėlus vakaras, po 22 val., ji ir D. S. dviese sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Kambario durys buvo atviros. Staiga prišokęs prie D., M. S. smūgiavo ranka D. į veidą ir nubėgo atgal į kambarį bei apsimetė, kad miega. Ji nuėjo pas M. S. į kambarį, ėmė šį barti, kad jis trenkė broliui. Tada M. S. pašoko iš lovos ir puolė ją, bet tuo metu atlėkė D. ir suspaudė M. S. rankas, todėl šis nespėjo jai suduoti smūgių. Kai pradėjo šaukti, atbėgo iš savo kambario A. S.. Tuo metu D. su M. buvo susikibę. A. S. ėmė aiškintis, kas vyksta. Tuomet M. S., nustūmė nuo savęs brolį, trenkė kumščiu be jokių kalbų tėvui į dešinę akį. D. apglėbė M. ir šį laikė, kad jis daugiau nesimuštų. Jie abu išsirito iš kambario į koridorių. A. S. tuo metu paskambino policijai. Ji bandė visą laiką sūnus išskirti, nes šie grūmėsi. M. pradėjo viską namuose daužyti, mėtyti daiktus. Ji, D. ir A. S. nuėjo į namo antrą aukštą ir laukė, kol atvyks policija. Ar daugiau smūgių M. S. sudavė A. S., ji nematė. Po šio įvykio A. S. akis paraudo, pastarasis skundėsi akies skausmu (b. l. 52-55).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų mūrinio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje. Pirmo aukšto svetainės kambaryje ant grindų išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai, pakuotės (b. l. 33-39).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. D. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad nukentėjęs asmuo yra A. S.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruva, kurios padarymo vieta pažymėta kairėje akyje. Smurtą patyrusio asmens būsena – šokas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo M. S. akivaizdžiai neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,54 promilės girtumas. Gautas A. S. paaiškinimas, kad jis sūnui M. S., kuris grįžo neblaivus į namus, pradėjo aiškinti, kad šis negertų, nes vėl sugrįš į kalėjimą, kilo konfliktas tarp jų ir M. S. keletą kartų sudavė savo tėvui į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. M. S. paaiškino, kad grįžo į namus išgėręs ir nuėjo miegoti į savo kambarį. Į kambarį atėjo tėvas A. S., kuris pradėjo rėkti dėl to, kad jis vėl geria. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu vienas kitam sudavė po keletą smūgių į veido sritis. Jis neneigia sudavęs savo tėvui. Įvykio aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai (b. l. 5-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, negali būti nustatomas specialiais tyrimais, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių veiksnių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (b. l. 43-44).

Iš duomenų bazės „Asmens duomenys“ išrašo matyti, kad nukentėjusysis A. S. yra kaltinamojo M. S. tėvas (b. l. 56-57).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog įrodyta, kad kaltinamasis M. S. tyčia šeimos nariui – tėvui A. S. kumščiu sudavė du smūgius, pataikydamas į kairę akį ir į galvos sritį, taip mušdamas nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiojo A. S., liudytojos L. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (du kartus smūgiuota kumščiu), intensyvumą, nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį (kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke), kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas ir nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – tėvą. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 125-126). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam įteiktas, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta (b. l. 128-129). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis M. S. tris kartus teistas, tame tarpe vieną kartą teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir vieną kartą pagal 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, praėjus mažam laiko tarpui po to, kai atliko bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, baustas administracine tvarka (b. l. 76-77), Prienų PSC priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 64), laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje M. S. buvo gydomas nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. vasario 11 d. Taip pat, bausmės atlikimo metu M. S. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro ambulatoriškai (b. l. 65). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad, kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių M. S. negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, ir duoti apie tai parodymų, M. S. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 71-72). Kaltinamasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančios aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Paminėtos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius nusikaltimus, bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes, nepaisant taikytų bausmių ir priemonių, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, M. S. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 4 d. 23 val. 30 min. iki 2022 m. liepos 5 d. 11 val. 15 min. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 90-92, 93-95).

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-68).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. S. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 5 d. (vieną parą), M. S. išbūtą laikinajame sulaikyme, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais, skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per penkis mėnesius nuo faktinio paleidimo iš areštinės, atlikus arešto bausmę, dienos.

Bausmės pradžią M. S. skaičiuoti nuo faktinio M. S. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Išaiškinti M. S., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti M. S., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Įteikti M. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.