- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-6-579/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00416-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo N. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu N. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams (galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams) už tai, kad jis 2012-04-20 apie 11.08 val.,(duomenys neskelbtini) , šalia namo Nr. 3, vairuodamas automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėjo važiuoti nuo dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto ir tam, kad apsisukti, suko į kairę, ko pasėkoje užstojo kelią ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. T09955, priklausančiam UAB „Modesta“, vairuojamam V. R., gim. 1971-08-27. Taksi automobilio vairuotojas vengdamas susidūrimo staigiai stabdė ir išvažiavo į priešingo eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančia ir vairuojama R. B., gim. 1952-09-15. Įvykio metu buvo apgadinti „VW Passat“ ir „Opel Astra“ automobiliai. „Saab 9-5“ vairuotojas N. G. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, N. G. savo veiksmais pažeidė KET 9, 106, 232 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Teismas pareiškėjo kaltę grindė rašytiniais bylos duomenimis, liudytojų R. K., R. M., V. R., P. B. parodymais. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas N. G. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, jog pažeidimų nepadarė. Nurodo, jog iš kelio praplatėjimo norėjo atlikti apsisukimo manevrą, pradėjus manevrą, pastebėjo atvažiuojantį taksi automobilį, kuris prieš pareiškėjo automobilį staigiai stabdė, jį sumėtė ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą taksi automobilis susidūrė su kitu automobiliu. Po įvykio pareiškėjas teigia priėjęs prie taksi automobilio vairuotojo ir pasakęs „kam lakstai“, kuris į tai nieko neatsakė, o priėjus prie kito automobilio vairuotojo, šis sutiko, kad taksistai laksto. Kadangi įvykis įvyko dėl taksi automobilio kaltės, pareiškėjo automobilis nenukentėjo, todėl jis, manydamas, kad su vykiu nesusijęs, nuvažiavo. Pareiškėjas teigia, jog iš automobilio išlipęs su tikslu įsitikinti, ar nebuvo sužeistų žmonų, o ne manydamas, kad susijęs su įvykiu. Pareiškėjas teigia KET 114 str. reikalavimų nepažeidęs, manevrą pradėjo daryti įsitikinęs, kad priešingoje eismo juostoje nėra važiuojančių transporto priemonių. Skunde tai pat teigia, jog šias aplinkybes bei tai, kad įvykio kaltininkas yra taksi automobilio vairuotojas, patvirtina ir pareiškėjo iniciatyva atliktas tyrimas, dėl kurio išvadų apklausta specialistė O. L.. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo šiais įrodymais, nesutinka su teismo argumentais dėl atlikto tyrimo ir specialistės paaiškinimo vertinimo. Teigia, jog O. L. dirba pagal verslo liudijimą ir daugiau kaip 50 metų atlieka ekspertizes. Skundo autorius taip pat nesutinka ir su policijos pareigūnų parodymų vertinimu, nurodo, jog jie įvykio nematė. Skunde teigiama, jog nėra subjektyviojo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymio, pareiškėjo tyčios, nes pareiškėjas teigia buvęs įsitikinęs, kad jis su įvykiu nesusijęs ir nėra eismo įvykio dalyvis. Teigia, jog teismo išvados dėl pareiškėjo kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nepagrįstos ir nemotyvuotos, priimtos išsamiai, nešališkai ir teisingai neišsiaiškinus ir neįvertinus įrodymų. Teismas rėmėsi tik vienos pusės pateiktais įrodymais, ignoruodamas tuos, kuriuos pateikė pareiškėjas, nepašalino byloje prieštaravimų, todėl mano, jog nutarimas neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio viršininkas prašo N. G. skundą atmesti. Teigiama, jog visos aplinkybės išnagrinėtos tinkamai, nuobauda skirta sankcijos ribose. Pareiškėjas nurodo, jog pro šoninį durelių stiklą matė taksi automobilį, atvažiuojantį dideliu greičiu, todėl atlikdamas manevrą jis privalėjo šį automobilį praleisti ir tik po to atlikti apsisukimo manevrą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios normos pripažįstant N. G. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas nagrinėdamas šį pažeidimą, išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad eismo įvykis, kurio metu susidūrė V. R. vairuojamas automobilis „VW Passat“ ir P. B. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, įvyko dėl N. G. kaltės, dėl jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Dėl N. G. veiksmų, pažeidžiančių KET 9, 106 p. reikalavimus, taksi vairuotojas V. R. vengiant susidūrimo buvo priverstas staigiai stabdyti ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „Opel Astra“. Šios aplinkybės nustatytos eismo įvykio dalyvių V. R., P. B. paaiškinimais, iš dalies taip pat ir paties pareiškėjo paaiškinimais, policijos pareigūnų R. K., V. R. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema (b. l. 18), fotonuotraukomis (b. l. 19-22), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b. l. 23, 25), kita bylos medžiaga. Pažymėtina, jog susidūrusių automobilių vairuotojai nuosekliai, tiek ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje, tiek ir teisme aiškino, jog jų manymu įvykis įvyko dėl automobilio „Saab“ vairuotojo kaltės, kuris netinkamai iš gatvėje esančio praplatėjimo norėjo atlikti apsisukimo manevrą - neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti nuo kelio krašto lanku, siekdamas apsisukti, dėl ko sudarė kliūtį taksi automobiliui („VW Passat“). Nors pareiškėjas teigia, jog jis KET 114 p. reikalavimų nepažeidė darydamas apsisukimo manevrą, tačiau tokio punkto pažeidimas pareiškėjui ir neinkriminuotas. Pareiškėjui inkriminuota, kad jis pažeidė važiavimo pradžią ir manevravimą reguliuojantį KET 106 p., kuriame nustatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog tiek V. R., tiek ir R. B. nuosekliai teigė, jog pareiškėjas apsisukimo manevrą pradėjo netinkamai, nepersirikiavęs į antrą tos pačios krypties eismo juostą, o iš kelio, kuris turi po dvi priešingų krypčių eismo juostas, krašto. V. R. paaiškino, jog manevrą „Saab“ pradėjo iš kelio praplatėjimo, kuris matomas eismo įvykio schemoje bei fotonuotraukose. R. B. nurodė, jog pareiškėjas manevrą ruošėsi daryti iš pirmos juostos. Nei vienas iš šių asmenų nenurodė, jog pareiškėjas ketindamas apsisukti buvo persirikiavęs lygiagrečiai skiriamajai juostai, todėl šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjas iš tiesų netinkamai pradėjo važiuoti. Manevrą pradėjo lanku nuo kelio krašto, beveik statmenai kelio kraštui, tinkamai nepersirikiavęs lygiagrečiai skiriamajai linijai. Nors pareiškėjas teigė, kad jis jau buvo persirikiavęs posūkiui ir stovėjo lygiagrečiai skiriamajai linijai, tačiau tai prieštarauja surinktų duomenų visumai, eismo įvykio schemai bei kitų liudytojų paaiškinimams bei iš dalies paties pareiškėjo aiškinimui. Teismo posėdžio metu N. G. teigdamas, jog buvo persirikiavęs prie skiriamosios linijos ir praleidinėjo automobilius, kartu paaiškino, jog taksi automobilį pamatė atvažiuojantį „iš kairės“ (b. l. 118). Be to, liudytojų V. R., R. B. paaiškinimai bei eismo įvykio schemos patvirtina, jog pareiškėjas pilnai net nebuvo persirikiavęs į antrąją dešinės kelio pusės juostą. Tai patvirtina, jog jo automobilis įvykio metu buvo ne lygiagrečiai, o beveik statmenai, nes taksi automobilį pamatė ne iš galo, o iš šono, iš kairės. Ir tai leidžia pagrįstai teigti, jog N. G. manevrą pradėjo pažeisdamas KET 106 p. reikalavimus, tai yra pradėdamas važiuoti nuo dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto (šiuo atveju siekdamas atlikti apsisukimo manevrą), nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės (užstojo kelią „VW Passat“ automobiliui), dėl ko „VW Passat“ automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su automobiliu „Opel Astra“. Tai, kad taksi automobilis galimai nežymiai viršijo leistiną greitį (pareiškėjo teigimu važiavo apie 60 km/h greičiu) šiuo atveju esminės reikšmės įvykiui neturėjo ir nebuvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, nes iš eismo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, jog tiek į vieną kelio pusę, tiek į kitą kelio pusę kelio matomumas geras, todėl tai negalėjo sukliudyti laiku pamatyti taksi automobilį, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teigimu, jis taksi automobilį pastebėjo 300 metrų atstumu. Tai tik dar kartą patvirtina, jog tai pareiškėjas pažeidė KET taisykles pradėdamas manevrą nuo kelio krašto. Taksi automobilio vairuotojas, matydamas, jog automobilis ketina pradėti važiuoti nuo kelio krašto, neturi pareigos numatyti, jog tas automobilis elgsis ne pagal taisykles.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teisus, jog policijos pareigūnai eismo įvykio aplinkybių nematė, jų paaiškinimai bei parodymai nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau jų parodymai bei tarnybiniai pranešimai svarbūs nustatant kitų įrodymų patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai nesuinteresuoti bylos baigtimi, nesusiję nei su vienu iš eismo įvykio dalyvių, jų parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarnybiniuose panešimuose įvykio aplinkybės užfiksuotos taip, kaip jas nurodė eismo įvykio dalyviai iš karto po įvykio. Tai tik patvirtina, jog V. R. ir P. B. paaiškinimai bei parodymai yra patikimi ir teismas pagrįstai jais rėmėsi, nes jie nuoseklūs, išsamūs ir neprieštarauja tarpusavyje.
Pareiškėjas skunde taip pat nesutinka su specialistės O. L. pateikto tyrimo bei jos paaiškinimų vertinimu. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir bylos medžiagą, konstatuoja, jog visi bylos įrodymai, o taip pat ir šie įrodymai, įvertinti įrodymų visumoje. Aukštesniojo teismo nuomone, teismas pagrįstai juos vertino kaip nepakankamai patikimus, nes O. L., nors ir turi didelį ekspertinio darbo stažą, tačiau į ekspertų sąrašą ji neįrašyta ir eismo įvykio aplinkybių nematė. Be to, O. L. aiškindama įvykį, atlikdama tyrimą, vadovavosi pareiškėjo išdėstyta įvykio versija, jog jis apsisukimo manevrą ketino atlikti būdamas išilgai skiriamosios kelio juostos, tai yra pavažiavęs Žemaitės gatvės link prie ašinės kelio linijos sustojo, kad praleistų nuo Žemaitės gatvės pusės važiuojančius automobilius (b. l. 106,108). Tačiau, kaip jau aptarta anksčiau, tai neatitinka faktinių aplinkybių. Specialistės O. L. išvada kelia abejonių ir dėl to, jog nors joje ir teigiama, kad automobilio „VW Passat‘ judėjimo greitis buvo ne mažesnis kaip 60 km/h (dėl didesnio greičio ji nurodo tik tikimybinę išvadą – greitis buvo dar didesnis tik tokiu atveju jeigu minėto automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti dar anksčiau – kas nėra nustatyta), tai yra viršijantis leistiną greitį 10 km/h, tačiau tokį greičio viršijimą ji jau vertina kaip žymų, nors toks greičio viršijimas negali būti laikomas ir teismų praktikoje nelaikomas žymiu greičio viršijimu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog O. L. tyrimas bei jos paaiškinimai įvertinti tinkamai.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes bei teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo N. G. padaryti KET 9, 106 p. reikalavimų pažeidimai, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jis nesuprato, jog eismo įvykis atsitiko dėl jo kaltės, jo automobilis nebuvo apgadintas, todėl iš eismo įvykio vietos jis pasišalino. Pareiškėjas nesutinka, jog pasišalinant iš įvykio vietos jis veikė tyčia, suprasdamas apie pareigą likti įvykio vietoje ir aiškintis aplinkybes.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti.
N. G. inkriminuota, jog jis pažeidė KET 232 p. reikalavimus, nes jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. KET 232 punkte nustatyta, jog, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiškėjas nuosekliai teigė, jog nemanė, kad yra eismo įvykio dalyvis, nes jo automobilis nebuvo apgadintas, todėl jis būdamas įsitikinęs, kad nieko nepažeidžia, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tikėdamasis, kad susidūrusių automobilių vairuotojai užpildys deklaracijas. Pažymėtina, jog susidūrusių automobilių vairuotojai V. R. ir R. B. nors ir nuosekliai teigė, kad jų manymu įvykis įvyko dėl pareiškėjo kaltės, nenurodė, jog apie tai būtų užsiminta iš karto po įvykio pareiškėjui. Byloje liudytojų parodymais nustatyta, jog iš karto po įvykio pareiškėjas buvo priėjęs tiek prie taksi automobilio vairuotojo, tiek ir prie kito automobilio vairuotojo, tačiau nėra jokių duomenų, kad nors vienas iš eismo įvykio dalyvių būtų pasakęs pareiškėjui, kad galimai jis kaltas dėl eismo įvykio. Nėra duomenų, kad liudytojai pareiškėjui būtų siūlę ar reikalavę užpildyti deklaraciją arba iškviesti policiją. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti pareiškėjo aiškinimu, jog jis iš įvykio vietos pasišalino manydamas, jog su įvykiu nėra susijęs, todėl neprivalo laikytis tokiais atvejais KET 232 p. numatytų reikalavimų. Pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas, nesuvokdamas, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl nagrinėjamu atveju N. G. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutarė:
N. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo dalį, kurioje N. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo dalį, kurioje N. G. subendrintos nuobaudos, skirtos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.