Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2023-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-497/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
1-90-497/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01047-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Kaltinamasis
O. G.
Nukentėjusysis
R. G.
Advokatai
Kazimieras Gerojimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-497/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01047-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3. 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.2.3; 2.1.15.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas,sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,kaltinamajai O. G. ir jos advokatui Kazimierui Gerojimui,nukentėjusiajam R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: ji, 2022 m. birželio 19 d. apie 8.00 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sutuoktiniu R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), metu, tyčia dūrė vieną kartą su peiliu R. G. į pilvą, padarydama nukentėjusiajam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą, ir taip sunkiai sužalojo savo šeimos narį sutuoktinį R. G..

Šiais savo veiksmais O. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji O. G. nurodė, kad birželio 19 d. jai reikėjo į rytinę pamainą. Atsikėlė 6 val. ryto, išgėrė kavos ir pradėjo daryti sumuštinius. R. G. atėjo iš savo kambario, svyruodamas. Pamatęs ją pradėjo reikalauti, kad patenkintų jį oraliniu būdu“. Prašė liautis, nes miega dukra, yra sekmadienis. R. G. išėjo į rūsį, ten yra sanmazgas kur jis laiko savo alkoholį. Po kurio laiko grįžo, prisipylė arbatinuką, pastatė virti, o kaltinamoji pjaustė dešrą sumuštiniams. Peilį laikė kairėje rankoje, nes yra kairiarankė. Apie pusę septynių jis pradėjo rėkti: „kuo aš blogesnis už kitus ir man padaryk“. R. G. rėkdamas ėjo į kaltinamąją, o ši pasisuko link R. G., kuris buvo šalia, vėl nusisuko ir pabaigė sumuštinius. R. G. tuo tarpu užsipylė kavą. Nebuvo jokio garso, nesiskundė, kad skauda. Kaltinamoji pabaigė pjaustyti sumuštinius, padėjo peilį ir pamatė, kad vyras keistai stovi, pamatė kelis lašus kraujo, pakėlusi megztinį pamatė žaizdą. Nuvedė R. G. į jo kambarį, išdezinfekavo žaizdą ir užklijavo pleistrą. Liepė gulėt ramiai, nes reikia važiuoti į ligoninę. R. G. spyriojosi, kad niekur nevažiuos. Tada kaltinamoji paskambino brolienei N. S., kuri turi medicininį išsilavinimą. Papasakojo situaciją, paprašė pagalbos nuvežant vyrą į ligoninę. Belaukdama brolienės ir brolio, pervilko vyrą į švarų megztinį . Nuvedė R. G. į automobilį. Šis ėjo pats, nesiskundė, nedejavo. Kartu su broliene nuvežė R. G. į ligoninė, kur šis buvo operuotas. Lankė jį ligoninėje. Nukentėjusiojo nemušė, jokio pagalio, kaip sako nukentėjusysis, nebuvo. Įvykio metu namuose buvo dukra, kuri miegojo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, O. G. juos patvirtino. Nurodė, kad šoko būsenoje laikas buvo nesvarbu. Įvykis buvo prieš darbą. Paprastai darbo dienomis išeina iį namų apie 06:40 val. Tą dieną namuose jokie darbininkai nedirbo. Žymiai anksčiau - gegužės 23 d. darbininkai namuose statė langus. Galimai nuo to R. G. ir iškilo tas kažkada matytas vaizdas. R. G. nuo to laiko reguliariai priekaištavo dėl jo įsivaizduojamų santykių su darbininkais. Įvykio dieną R. G. smurtavo psichologiškai, vet fiziniu smurtu negrasino. Anksčiau yra smurtavęs. Parodė, kad sukosi į vyrą ranką su peiliu laikydama laisvai, alkūnės nebuvo priglaudusi prie liemens. Patikslino, kad vyro kraujo dėmes, buvusias virtuvėje, netoli orkaitės, išvalė dar prie atvykstant policijai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 28 d. apklausta O. G. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Narkologo ir psichiatro įskaitose ji neregistruota, anksčiau neteista. Parodymus duoti sutinka. Ji yra R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), sutuoktinė. Santuokoje gyvena jau apie 36 m., gyvena pažymoje nurodytu adresu. Jos sutuoktinis turi problemų su alkoholiu mažiausiai apie 10 m.. Maždaug 10 m. atgal jis buvo išvežtas į ligoninę Gerosios Vilties, Vilniuje, kur buvo gydomas, tačiau gydymas jam nepadėjo. Nuo 2022 m. balandžio mėn. R. kiekvieną dieną gėrė alkoholį, tai yra degtinę, alų „Stiprusis“, vyną “Šilelis“. R. nuolatos naudoja psichologinį smurtą, tai yra žemina ją prie vaikų, užgaulioja žodžiais, įžeidinėja įvairiais žodžiais. Tą dieną kaip nurodyta įtarime, 2022 m. birželio 19 d. apie 08:55 val., namuose, virtuvėje ji gamino sumuštinius ir rankoje dėl to turėjo buitinį peilį. R. buvo neblaivus. Jis užėjo į virtuvę ir pradėjo ją žodžiais užgaulioti sakė jai: “eik pačiulpk“. Namuose kitame kambaryje buvo dukra S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri miegojo. Ji R. žodžiais paaiškino, kad jis baigtų ją užgaulioti ir eitų į savo kambarį. Jis nuėjo į rūsį, po maždaug 10 min. grįžo atgal į virtuvę. Atėjęs R. praėjo pro ją ir nuėjo prie kito stalo virtuvėje darėsi kavos. Tada jis stovėjo jai iš nugaros. R. garsiai kalbėjo jai: “jeigu visiems čiulpi, tai pačiulpk ir man“. Ji tada dar gamino sumuštinius ir savo kairėje rankoje, yra kairiarankė, laikė buitinį peilį. Ji staigiai atsisuko, tada rankoje buvo peilis, ji negali paaiškinti, tačiau tuo metu R. susvyravo, prarado orientaciją aplinkoje ir pats užgriuvo ant peilio. Tuo metu ji nepajuto kaip peilis jį sužalojo. Po kelių sekundžių jis apsisuko ir užsipylė virintu vandeniu kavą. Ji toliau darėsi sumuštinius. Ant peilio nebuvo likę jokių žymių, nebuvo jokio kraujo. Jokio tikslo sužaloti R. ji neturėjo, jis buvo neadekvačioje būsenoje ir elgėsi neadekvačiai. Ji apsisuko pasižiūrėti ką R. daro ir pamatė, kad ant grindų yra keli lašai kraujo. Tada pasakė R., kad parodytų kas jam atsitiko, jis paaiškino, kad jam nieko nėra. Tada R. sutiko ir nuėjo bendrai į jo kambarį, jis atsigulė ant lovos ir ji pamatė, kad maždaug viršutinėje pilvo dalyje pjūvis ir iš jo ėjo kraujas. Tada ji R. suteikė medicininę pagalbą, tai yra žaizdą dezinfekavo „peroksidu“ ir užklijavo med. pleistru. R. nesutiko, kad jam iškviestų med. pagalbą, jis sakė: “nekviesk, niekur nevažiuosiu“, dėl to ir neiškvietė med. pagalbos. Ji išėjo į lauką ir paskambino brolio žmonai N. S., kad ji atvyktų į jų gyvenamąją vietą ir pažiūrėtų žaizdą, kuri turi med. išsilavinimą, ir kad R. pasakytų, kad jam būtina vykti į ligoninę. R. jos neklauso. Po kurio laiko, tą pačią dieną, atvyko N. kartu su jos broliu V. S., ir padėjo R. nuvežti į Švenčionių m. ligoninę. Dukra miegojo, jos nežadino, ji nieko nematė. (t. 1, b. l. 179-182)

Papildomos apklausos 2022 m. rugpjūčio 8 d. metu kaltinamoji O. G. papildomai parodė, kad teisės ir pareigos jai išaiškintos, jas suprato, parodymus duoti sutinka. Kaltės dėl jai pareikšto įtarimo ji visiškai nepripažįsta. Lieka prie savo ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, išsamiai apie įvykį paaiškino ankstesnės apklausos metu, prašo jais vadovautis. Dėl įvykio laiko gali paaiškinti, kad tai galėjo būti apie 8 val., kaip nurodyta įtarime, į laikrodį ji nežiūrėjo. Taip pat papildomai nori paaiškinti, kad ji jokios tyčios sužaloti sutuoktinį neturėjo. Jai kelia nuostabą, kad jo sužalojimas kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jis net nesureagavo, kad kažkas jam nutiko, net nesuprato, kad yra sužalojimas, tai ji pati pamatė, kad kraujas šiek tiek pasirodė, paprašė parodyti kas per žaizda, tada ją užklijavo. Ir ji pasiūlė jam nuvažiuoti į ligoninę, nes suprato, kad jis girtas ir išsigando, kad jam kraujas nuo alkoholio nenustos tekėti, kad dar nukraujuos. Jis net nenorėjo važiuoti pas medikus, pasikvietė brolį su broliene, kad įkalbėtų jį važiuoti. Kaip ir sakė ankstesnės apklausos metu, ji tiesiog virtuvėje darė sumuštinius, o R. G. girtas aplink vaikščiojo, įžeidinėjo ją, konfliktavo. Ir tada jis kažkaip ėjo link jos, ji pasisuko, jis buvo jai už nugaros, o ji pasisukusi kairėje rankoje, nes yra kairiarankė, laikė virtuvinį peilį ir jis susvirduliavęs bloškėsi ant jos laikančios tą peilį. Nei jokio dūrio, nei jo kokios reakcijos kad skauda, kad "oi" ar panašiai nebuvo. Jis tada tiesiog atšlijo ir nuėjo burbėdamas darytis kavos. Kaip niekur nieko nuėjo. O ji toliau tuo pačiu peiliu tepė sumuštinius. Peilis nebuvo nei kruvinas, nei ką. Kai visa tai įvyko, R. dėvėjo megztinį, po juo gal dvejis marškinėlius. Ji nežino, kodėl jis sako, kad ji tyčia jį sužalojo, nes nemano, kad apskritai būdamas girtas kažką prisimena, o gal tiesiog linki jai blogo ir nori kad palūžtų. Jis nuolat vartoja alkoholį, tik dabar po įvykio susiėmė, nes į policiją reikia atvažiuoti, tai gal prisibijo, ką žmonės pagalvos jei nuolat gers. Ji jo nežalojo, tikrai jam nieko nedarė, apskritai manė, kad tai tik nedidelė žaizdelė, kuri kraujuoja dėl per didelio alkoholio kiekio kraujyje. Net nežino kaip jai gintis nuo tokių kaltinimų, nes ji jo tyčia nežalojo. Įvykio metu buvo blaivi. (t. 1, b. l. 193-196)

Papildomos apklausos 2022 m. rugsėjo 16 d. metu kaltinamoji O. G. parodė, kad įtariamojo teisės jai išaiškintos. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Davė parodymus, jų prisilaiko, neturės ką papildyti. Gailisi dėl to kas įvyko, tyčia sužaloti savo vyro R. G. nenorėjo, tiesiog taip atsitiko. Įvyko nelaimingas atsitikimas. Labai gailisi. Nori patikslinti įvykio laiką, kiek prisiminė viskas įvyko apie 7 valandą, nes 06:45 val. išvažiuoja autobusas, kuriuo važiuoja į darbą. (t. 2, b. l. 20-21)

Teisme apklaustas nukentėjusysis R. G. nurodė, kad O. G. yra jo žmona ir jis pasinaudos teise neduoti parodymų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. G. juos patvirtino ir sutiko atsakyti į klausimus. Nurodė, kad nuėjo į žmonos kambarį pažiūrėti kaip padarė remontą ir ten viskas įvyko. Darbininkas išbėgo pro verandą, nukentėjusysis pradėjo bartis. O. G. sakė nerėkti, nes išgirs vaikai, nuėjo į virtuvę, R. G. nusekė iš paskos ir gavo su peiliu. Konflikto niekas nematė. Ligoninėje gydėsi 10 dienų. Sutuoktinei atleidžia. Kaltinamoji pagriebė peilį ir dūrė greičiausiai kaire ranka, nes yra kairiarankė. Greičiausiai tuo metu stovėjo veidu vienas į kitą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 23 d. apklaustas nukentėjusysis R. G. nurodė, kad 2022 m. birželio 19 d. iš ryto buvo išgėręs alaus, kiek tiksliai neatsimena. Ryte, kelintą valandą tiksliai neatsimena, tarp jo ir sutuoktinės O. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji kairėje rankoje laikydama virtuvinį peilį su medine rankena, vieną kartą dūrė jam į pilvo sritį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Kurioje vietoje tiksliai vyko konfliktas ar namuose (duomenys neskelbtini), ar kieme, jis neatsimena. Žmona pamačiusi, kad iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas, sutvarstė jam žaizdą ir paprašiusi savo pažįstamo V. S., nuvežė jį į Švenčionių ligoninės priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo, atliko operaciją ir paguldė gydymui. (t. 1, b. l. 60-62).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 5 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis R. G. parodė, kad sutinka duoti parodymus. Jis yra sutuoktinis O. G. (gim. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje gyvena daug metų, kiek tiksliai pasakyti negali. Turi du bendrus vaikus S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), ir V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)). Santykiai su sutuoktine blogi, ji jam nei valgio daro, nei skalbia skalbinius, jie tik gyvena bendrai viename name. Jie gyvena skirtinguose kambariuose. Jis šiuo metu yra pensininkas. Tarpusavio nesutarimai prasidėjo su O. jau seniai dėl asmeninių priežasčių. Jis vartoja alkoholį labai dažnai, maždaug kas antrą dieną, geria daugiausiai alų 6 laipsnių stiprumo. Kai įvyko įvykis 2022 m. birželio 19 d. jis atsimena, kad jis atsikėlęs išgėrė alų, vieną butelį 0,5 litro „Norfa“. Kito nepradėjo gerti, taip ir liko namo kambaryje. Tą rytą pas juos į namus atvyko du darbininkai kuriuos surado jo sutuoktinė O., taisė verandos langus. Laiko tiksliai nepasakys, jis užėjo į sutuoktinės kambarį, durų ten nėra, ir pamatė, kad vienam iš darbininkų jo sutuoktinė O. „čiulpė pimpalą“. Darbininkas pabėgo. O jis pradėjo bartis ant žmonos ir pasakė jai: - “nedaryk tokių nesąmonių prie manęs“. Jis seniau sutuoktinei siūlė skirtis, ji atsisakė. Gyvenamasis namas kuriame jie gyvena dokumentuose priklauso jam. Jis atsimena, kad kai jis pradėjo ant O. bartis, dukra kambaryje prie kompiliatoriaus dirbo. O. jam pasakė: - “ką tu prie vaikų nesąmones rėki“. Jis atsimena, kad jis atsidūrė koridoriuje su O., ji iš kažkur paėmė medinį pagalį ir jam juo sudavė apie 4-5 kartus pataikydama jam į dešinės rankos ir kairės rankos sritį. Jis savo rankomis užsidenginėjo nuo smūgių. Tada jis kažkaip atėmė pagalį. Jis tiksliai neatsimena. Paskui atsimena, kad buvo koridoriuje prie virtuvės. Virtuvėje gulėjo buitiniai peiliai ant mikrobanginės krosnelės. Jam barantis su O., jis tiksliai neatsimena kaip jos rankoje atsidūrė buitinis peilis ir O. stovėjo gretimais. Ji vieną kartą jam su peiliu dūrė į pilvo sritį. Tada jis pamatė, kad jo pilve yra skylė. Jis pasakė O., kad reikia aprišti žaizdą. O. pasakė, kad reikia vežti į ligoninę. Greitosios niekas nekvietė. Jam iš pradžių neskaudėjo. Kraujas buvo tik žaizdos pakraščiais, kraujas netekėjo, nebėgo. O. nubėgo pas savo brolį V. S., kuris gyvena gretimais, adreso neatsimena, o jo žmona N. S., dirba (duomenys neskelbtini), prašyti pagalbos. Automobilis buvo O., jis nuėjo ir pats atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės, atėjo N. ir brolis, vežė O.. Jis paskui neatsimena gerai kas vyko, atsimena tik, kad atsibudo po narkozės, pamatė kateterį, jis pradėjo judintis, jam paaiškino, kad yra po operacijos ir negalima jam judėti. Nori paaiškinti, kad sutuoktinei O. jokių pretenzijų nereiškia, nori su O. susitaikyti. (t. 1, b. l. 71-72)

Akistatos tarp nukentėjusiojo R. G. ir įtariamosios O. m. rugpjūčio 8 d. protokole nurodyta:

Klausimas nukentėjusiajam R. G.: Prašoma trumpai papasakoti kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas 2022 m. birželio 19 d. ir koks priešais sėdinčio asmens vaidmuo buvo šiame įvykyje? Nukentėjusiojo R. G. atsakymas: 2022 m. birželio 19 d. namuose kilo konfliktas su žmona, tada ji paėmė pagalį ir du kartus jam sudavė per rankas, kai nuo smūgio dengėsi, vieną kartą per vieną ranką, kitą kartą per kitą, ir tada atėmė tą pagalį. O. nuėjo į virtuvę, jis iš paskos, ir ten pajuto skausmą krūtinėje, pasilenkęs pamatė, kad O. įsmeigusi peilį jam į krūtinę, matė tik jo medinę rankeną ir O. ranką, per kurią teka kraujas. Tada ji nuvežė jį į ligoninę.

Klausimas įtariamajai O. G.: Ar suprato užduotą klausimą ir R. G. atsakymą, ką gali apie tai paaiškinti? Įtariamosios O. G. atsakymas: Suprato. Gali paaiškinti, kad nebuvo taip, kaip jis sako. Taip, buvo konfliktas, jis visokiais žodžiais ją vadino, viskas vyko virtuvėje. Jokio pagalio nebuvo, ji jam jokiu pagaliu netrenkė. O dėl peilio, tai ji darė sumuštinius, kai jis ją visokiais žodžiais vadino ir jis priėjo prie jos iš nugaros, ji atsisuko rankoje laikydama peilį ir jis metėsi ant to peilio, bet jis neįstrigo ir neįsmigo, neliko jo kūne įsmigusio. Nesąmonė čia. Peilis liko jos rankose, ji užsisuko ir toliau darė sumuštinius. O jis kaip niekur nieko nuėjo darytis kavos.

Klausimas nukentėjusiajam R. G.: Ar girdėjote O. G. atsakymą, ką galite dėl to paaiškinti? Nukentėjusiojo R. G. atsakymas: Ji meluoja, buvo taip, kaip jis sako. Ką jis išsigalvojo tą pagalį iš niekur nieko, neišsigalvojo gi.

Klausimas nukentėjusiajam R. G.: Koks buvo peilis, kuriuo jį sužalojo? Kaip jis atrodė? Nukentėjusiojo R. G. atsakymas: Peilis buvo ruda, medine rankena. Turi panašius du peilius, vieno ašmenys rantyti, o kito lygūs, tai nežino koks čia buvo. Matė tik kad medinė ruda rankena, yra įsitikinęs.

Klausimas nukentėjusiajam R. G.: Kelintą valandą įvyko šis įvykis, kurio metu buvo sužalotas peiliu? Nukentėjusiojo R. G. atsakymas: viskas įvyko apie 12-14 val.

Klausimas įtariamajai O. G.: Ar girdėjo R. G. atsakymą, ką gali dėl to paaiškinti? Įtariamosios O. G. atsakymas: tai įvyko apie 8 val. ryte, tikrai ne 12-14 val. Peilis yra toks vienas, šviesiai rudos spalvos, medine, nedažyta su kniedėmis rankena, o geležtė ilga, lygi, be dantukų.

Klausimas nukentėjusiajam R. G.: Ar girdėjo O. G. atsakymą, suprato? Ką gali dėl to paaiškinti? Nukentėjusiojo R. G. atsakymas: dėl laiko tai nežino, valandų nežiūrėjo. Bet tikrai ne rytas, nes meistrai buvo pastatę 8 rėmus, tai tikrai nebus kad per valandą tai padarė, tikrai jau buvo pietūs.

Klausimas nukentėjusiajam R. G.: Sako, kad buvo dar meistrai tą dieną. Ar įvykio metu, kai buvo sužalotas meistrai buvo? Nukentėjusiojo R. G.atsakymas: ne nebuvo, vienas pabėgo, o tas mašinoj kur sėdėjo gal išvažiavo, jis nematė.

Klausimas įtariamajai O. G.: Ar girdėjo R. G. atsakymą, ką gali dėl to paaiškinti? Įtariamosios O. G. atsakymas: gali paaiškinti, kad įvykis buvo 2022 m. birželio 19 d. o langus statė 2022 m. gegužės pradžioje, yra išrašyta sąskaita faktūra, galės pateikti. O meistrų kontaktus turi, irgi galės pateikti. Tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, meistrų nebuvo. Jau kai tą dieną meistrai statė langus, tai sutuoktinis prikaišiojo dėl kažkokių santykių su tais meistrais, ją įžeidinėjo. Nuo tos dienos jis tai jai prikaišioja ir išgalvoja nebūtus dalykus. Jis iki įvykio nesustodamas gėrė diena dienon, jam nuo to alkoholio viskas painiojasi, pats gal nesupranta kad painiojasi.

Klausimas nukentėjusiajam R. G.: Ar girdėjo O. G. atsakymą, suprato? Ką gali dėl to paaiškinti? Nukentėjusiojo R. G. atsakymas: čia absurdas, melas, ji meluoja. Viskas buvo taip, kaip sakė jis. O ji viską meluoja ir išgalvoja. Meistrai buvo tą dieną, kai tai nutiko. Konfliktas ir kilo dėl tų meistrų, dėl jos santykių su vienu iš meistrų. Yra įsitikinęs, kad meistrai tą dieną buvo, nieko jis neišgalvoja.

Klausimas nukentėjusiajam R. G.: Ar turite klausimų O. G.? Nukentėjusiojo R. G. atsakymas: neturėsiu

Klausimas įtariamajai O. G.: Ar turite klausimų R. G.? Įtariamosios O. G. atsakymas: ne, neturėsiu. (t. 2, b. l. 9-13)

Teisme apklausta liudytoja policijos pareigūnė R. S. nurodė, kad G. šeimą žino tik iš vasarą buvusio įvykio. 8 val. ryto pradėję darbą gavo iškvietimą ir nuvyko į ligoninę. Gydytojas nurodė moterį O. G. kaip nukentėjusiojo žmoną ir paaiškino, kad vyras sužalotas peiliu. Apžiūrų kabinete paaiškino, kad jam dūrė žmona. Sužalojimo sunkumo gydytojas nustatyti negalėjo, paaiškino, kad vyras sunkios neblaivumo būklės, jam reikia medicininės pagalbos prieš tai, kai bus atliekama operacija, kad nustatyti koks sužalojimas. Su vyru tą dieną pabendrauti nepavyko. Buvo su kitu kolega, kuris vyresnis pagal pareigas, todėl jis ėmėsi iniciatyvos dirbant šiame įvykyje. Bendravo su O. G., kuri paaiškino, kad ryte, pas save namuose, darydama sumuštinius pjaustė dešrą. Kokią valandą ji nurodė – nepamena, ir jos sutuoktinis R. G. užėjęs į virtuvę jau neblaivus, svirdinėjo, kažką aiškino ir ji besisukdama su peiliu, nesitikėjo, kad vyras svirduliuos prie šaldytuvo, pataikė vyrui kažkur į pilvo sritį. Namuose O. G. parodė, kad įvykis buvo virtuvės patalpose. Vieta tarp šaldytuvo ir valgomojo stalo. Liudytoja atliko įvykio vietos apžiūrą, nufotografavo virtuvę. Kraujo pėdsakų nepastebėjo. Kruvinų drabužių įvykio vietoje nebuvo. O. G. paaiškino, kad virtuvę po įvykio sutvarkė. Kaltinamosios žodžiais, žaizda kažkiek kraujavo, nukentėjusysis nenorėjo važiuoti į ligoninę. Nuvyko ten tik įkalbėtas giminaičių. O. G. žodžiaias, konflikto niekas nematė, nes namuose buvo tik dukra, kuri miegojo savo kambaryje. Nukentėjusiojo asmens įvykio dieną apklausti nepavyko, nes gydytojas paaiškino, kad asmuo reanimacijoje, jam pastatyta lašelinė, jis ruošiasi operacijai. Be to, gydytojas paaiškino, kad asmuo yra visiškai neadekvatus dėl apsvaigimo alkoholiu. Kai po 4 dienų atvyko pas nukentėjusįjį į ligoninę, šis vis dar buvo neadekvatus - buvo pririštas prie lovos, nežinojo kokią dieną buvo įvykis, nei kaip jis sužalotas, nei kokie sužalojimai.

Teisme apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad pavasarį montavo langus O. G. nuosavo namo verandoje (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, dirbo vienas. Matė aplinkui vaikštantį nukentėjusįjį, tačiau su juo nebendravo. Už darbus sumokėjo O. G., buvo išrašyta sąskaita. Nepamena, ar dokumentų pasirašymo metu R. G. buvo užėjęs į kambarį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai užrašyti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad jis vykdo individualią veiklą, stato langus. O. G. pas jį užsakinėjo langus, tikslios datos neprisimena, kada statė langus, kažkur prieš du mėnesius. Gali būti, kad tai buvo 2022 m. gegužės 23 d., tikslios datos tikrai dabar neprisimena. Per vieną dieną įstatė langus, atvažiavo apie 8.30-9.00 val. ir išvažiavo apie 15.00-16.00 val. jau atlikęs visus darbus. Kaip ir sakė, užsakovas buvo O. G.. Jai tą pačią dieną ir išrašė sąskaitą. Tikslaus adreso neprisimena, kur statė langus, bet tai buvo (duomenys neskelbtini). Langus statė vienas, visada dirba vienas. Kai statė langus jokių konfliktų nematė. Pats irgi su niekuo nekonfliktavo (t. 1, b. l. 156-158).

Teisme apklausta liudytoja S. G. nurodė, kad kaltinamoji yra jos mama, o nukentėjusysis – tėvas. Dabar tėvai gyvena atskirai. Tėvai gyvena pirmame aukšte, atskiruose kambariuose. Šiaip mama gyvena savo kambaryje, o tėvas – savo. Tėvas nuolat girtauja, išgėrąs kabinėjasi prie mamos ir prie liudytojos. Įvykio dieną apie 6:00 val. atsibudo savo kambaryje nuo triukšmo, sklindančio iš virtuvės pusės. Girdėjosi, kaip girtas tėvas kolioja mamą, o pastaroji tėvą tildo. Kai vėl atsibudo, girdėjo, kaip mama tėvui liepia gulėti ramiai. Trečią kartą pažadino šurmulys, kai atvažiavo mamos brolio žmona N. S., ir tada visi išvažiavo. Visiems išvažiavus, atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Virtuvė atrodė kaip įprastai, nieko ypatingo joje nepastebėjo.

Langai name buvo keičiami 2022 m. gegužės 23 d. tą dieną liudytoja buvo namuose. Tėvas remonto dieną buvo jau girtas. Buvo prašoma, kad jis nesišlaistytų ir nesipainiotų, bet jis vis tiek vaikščiojo aplinkui. Darbininkams per pietus atsisėdu pavalgyti, lindo prie jų, kažką kalbėjo. Pabaigus darbus, kai motina su darbininku atsiskaitinėjo, tėvas irgi praėjo pro šalį, tačiau konflikto nesukėlė, viskas praėjo ramiai.

Motina apie įvykį pasakojo, kad ryte darėsi sumuštinius. Šalia sukiojosi iš pat ryto visiškai girtas tėvas. Nelaimingas atsitikimas įvyko, kai mamai besisukant, neblaivus tėvas buvo šalia ir susiūbavo. Liudytoja stengiasi nebendrauti su tėvu. Tėvas kol blaivus, nebendrauja, o kai girtas, ima kabinėtis prie mamos ir prie liudytojos su broliu. Tėvas visą gyvenimą tiek fiziškai tiek emociškai smurtavo prieš motiną. Jis visą gyvenimą smurtavo fiziškai ir emociškai.

Apie tėvo pateiktą įvykio versiją sužinojo iš mamos. Anot tėvo, įvykio dieną jis užklupo mamą su langų meistru lytiškai santykiaujant. Akivaizdu, kad tėvo galvoje susimaišė jo fantazijos ir skirtingu metu buvę įvykiai.

Teisme apklausta liudytoja N. S. nurodė, kad jos vyras yra O. G. brolis. Įvykio nematė. Buvo sekmadienio ankstus rytas, dar miegojo. Paskambino O. G. ir pasakė, kad ruošėsi į darbą, gamino pusryčius, o R. G. ilgą laiką gėrė, nemiegojo ir aplinkui šlitinėjo. O. G. netyčia pasisuko, vyras tuo metu užgriuvo ir taip susižalojo. O. G. paprašė padėti nuvežti vyrą į ligoninę, nes pastarasis priešinasi. Liudytoja atėjo pėsčiomis per 10-12 min. O. G. vyrą jau buvo įkalbėjusi važiuoti, dezinfekavusi žaizdą ir užklijavusi ją pleistru. Susėdo į automobilį ir nuvažiavo į gydymo įstaigą. R. G. buvo neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. Važiuojant į gydymo įstaigą tylėjo, nieko nesakė. Žaizda neatrodė pavojinga, nes kraujo nebuvo. Iš vėlesnių R. G. pasakojimų apie įvykį, suprato, kad šis visiškai nesusigaudo nei laike, nei erdvėje. Kadangi pasakojo įvykius apie langų statymą, kas buvo prieš mėnesį. Bandė su R. G. apie tai kalbėti, paaiškinti nelogiškumus, kad viskas įvyko anksti ryte, išeiginę dieną, kai jokie meistrai nedirba. Tačiau nukentėjusysis užsispyręs laikėsi savo versijos ir nepaisė jokių logiškų argumentų, Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai. Patikslino, kad jie važiavo į ligoninę O. G. automobiliu ir iš ligoninės su vyru grįžo tuo pačiu automobiliu, kadangi O. G. liko ligoninėje. R. G. rodė gydytojų išrašus iš jų žino, kad R. G. buvo alkoholinio delyro būsenoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. S. parodė, kad O. G. yra jos sutuoktinio sesuo, o R. G. pastarosios sutuoktinis. Santykiai jų geri, normalūs, ne konfliktiški. 2022 m. birželio 19 d., buvo sekmadienis, gerai prisimena, nes buvo išeiginė, dar namuose miegojo, kai jai paskambino O. G. ir pasakė, kad ji ką tik ruošėsi į darbą, darė sumuštinius, o jos vyras R. G., kuris išgėręs, kažkaip prie jos priėjo ir užgriuvo ant jos. Ji rankose laikytu peiliu jį sužalojo. O. prašė atvažiuoti įkalbėti jį važiuoti į ligoninę, nes jos manymu sužalojimą turi apžiūrėti medikai, o jis atsisako važiuoti. Kai ji paskambino, buvo apie 8 val., tikslios valandos nepasakys, bet nuo O. skambučio, ji atėjo per 10 minučių pas juos. Atėjo abu su vyru V. S. pėsčiomis. Atėję rado jau R. apsirengusį, susiruošusį važiuoti, turėjo dokumentą pasiėmęs, O. pasakė, kad užklijavo jam žaizdą, tai tos žaizdos ji ir nematė. R. buvo ramus, kaip ir sutiko važiuoti į priėmimą apžiūrai. Jokio kraujo namuose ji nepastebėjo. O. irgi, tiek paskambinusi, tiek jiems atėjus, elgėsi ramiai, neatrodė susijaudinusi ar išsigandusi. Ji ramaus būdo. Kadangi R. kaip ir sutiko važiuoti į priėmimą apžiūrai, tai O. atsisėdo į jos automobilį, ji vairavo, na jie irgi kartu jau tada važiavo. Kažkur per 30 min nuo atėjimo nuvažiavo į priėmimą Švenčionyse, ten turėtų būti fiksuotas laikas. R. pats apie įvykį nieko nepasakė, buvo ramus, iki automobilio ir iki priėmimo nuėjo pats kaip niekur nieko, todėl jai atrodė, gal ten jis nelabai ir sužalotas, bet dėl visa ko vis vien geriau, kad medikai jį apžiūrėtų. Vien dėl to, kad žinojo, kad jis pavartojęs alkoholio, kad jis nuolat geria, kraujas skystas, tai jam ta apžiūra būtina vien todėl, kad nenukraujuotų, nors kraujavimo ji nematė. Jie jau į priėmimą nėjo, O. su juo nuėjo. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai, tai jie iki namų nuvarė O. automobilį. Apie patį įvykį žino tik iš O. žodžių, mano, kad viskas buvo taip, kaip ji sako. Nors po įvykio R. ėmė kažkokias kalbas skleisti, kad ją užtiko su kitu vyru ir panašiai, bet mano čia jis išsigalvoja, nes jis turi problemų su alkoholiu, nuolat geria, niekur nedirba. Ir tą dieną jis buvo išgėręs, juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. O. negeria, ji tvarkinga, rūpinasi namais, bandė ir vyrą traukti iš alkoholio, bet jis vis vien geria. Namuose dar su jais gyvena dukra. Kai atvažiavo, nematė jų dukros, gal miegojo, bet kai atvarė automobilį, tai ji išėjo ir paėmė raktus nuo automobilio. Kaip ir sakė, kai O. paskambino, tai ji prašė įkalbėti R. vykti medikų apžiūrai, bet nebuvo nei išsigandusi, nei susijaudinusi, elgėsi kaip visada. Ir joms atvykus ji taip atrodė. R. apie tai, kas nutiko nieko nesakė, tiesiog elgėsi ramiai, nei priekaištavo O. dėl kažko, nei kaltino ją, kad jį sužalojo ar panašiai. Ta iniciatyva važiuoti pas medikus buvo iš O. pusės, nors R. joms atėjus ir nesiginčijo, važiavo. Kad tarp jų būtų koks konfliktas ar barnis, tai tikrai nebuvo panašu. Paties įvykio ji nematė, nieko apie jį paaiškinti negali. Daugiau pašalinių kažkokių žmonių jiems atėjus pas juos į namus nebuvo, namuose buvo tvarkinga, jokio kraujo ar grumtynių pėdsakų nematė. (t. 1, b. l. 132-135)

Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas D. F. atsakydamas į teismo klausimą koks sužalojimo mechanizmas, parodė, kad sužalojimas padarytas kontaktuojant su duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Nurodė, kad kadangi užduotyje buvo užduotas klausimas „ar nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti suduoto smūgio nukentėjusiajam pasėkoje? Ar jų atsiradimas būdingas griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus paviršius?“ būtent į šitą klausimą ir buvo atsakyta. Kadangi klausimas apie sužalojimo duriančiu ir pjaunančių įrankiu galimybę nebuvo užduotas, į jį ir nebuvo atsakyta. Remiantis medicininiais dokumentais žaizdos kanalo ilgis 10-12 cm., todėl kad padaryti tokią žaizdą, reikia pridėti pakankamai daug jėgos. Tačiau, kadangi kaltinamoji yra kairiarankė, ekspertas neatmeta ir tikimybės, kad kaltinamoji galėjo padaryti sužalojimą jos nurodytu būdu, t. y. besisukdama į nukentėjusįjį. Tačiau toks mechanizmas mažai tikėtinas ir eksperto praktikoje nebuvo pasitaikęs. Nukentėjusiajam padarytas pilvo sienos pradūrimas, kurį paprastai lydi didelis skausmas, kurio nukentėjusysis įprastomis sąlygomis nepastebėti negali. Nebent žmogus anestezuotas alkoholio, tuomet gali tokio didelio skausmo nejausti.

2022-06-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima virtuvė, esanti gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) Namas stovi kairėje įvažiavimo į kiemą keliuko pusėje. Namas yra dviejų aukštų. Namo fasadas apkaltas medinėmis tamsiai rudomis dailylentėmis. Įėjimo į namą durys yra namo kairėje pusėje, žiūrint nuo įvažiavimo į kiemą keliuko. Prie įėjimo durų patenkama betoniniais laipteliais. Įėjimo durys yra medinės, tamsiai pilkos, atsidarančios į išorę pusę, rakinamos įleidžiamąją spyna. Pro įėjimo į namą duris patenkama į prieangio patalpą, kurioje yra įvairių smulkių buities daiktų. Prieangio grindys išklijuotos margomis plytelėmis. Žiūrint nuo įėjimo durų į priešais jas esančią sieną joje yra medinės šviesiai rudos durys. Prieangio kairėje nuo įėjimo durų sienoje yra šviesiai rudos medinės durys su stiklais, pro kurias patenkama į koridorių. Koridoriaus grindys išklotos linoleumo danga. Koridoriaus sienos iškaltos šviesiai rudos spalvos medinėmis dailylentėmis. Įėjus į koridorių iš prieangio dešinėje pusėje yra šviesiai rudos spalvos medinės durys į pagalbinę patalpą. Toliau nuo šių durų dešinėje koridoriaus sienoje yra langas. Toliau nuo lango yra šviesiai rudos spalvos medinės durys į virtuvės patalpą, o kairėje sienos pusėje priešais virtuvės duris koridorius sukasi į kairę pusę. Įėjimo į virtuvę durys šviesiai rudos spalvos, medinės su stiklais, atsidaro į vidų. Įėjus į virtuvę nuo durų dešinėje pusėje prie sienos stovi šviesiai ruda medinė spintelė. Prie dešinės virtuvės sienos stovi valgomojo stalas ir du suolai, kurie yra mediniai, šviesiai gelsvos spalvos. Ant stalo yra maisto produktų ir indų. Sienoje, esančioje priešais įėjimo į virtuvę duris, yra langas, jo kairėje pusėje stovi dujų balionas, toliau nuo jo stovi baltos spalvos dviejų durų šaldytuvas. Prie kairės virtuvės sienos yra virtuvinių spintelių šviesiai gelsvos spalvos medinis komplektas su buitine technika. Kairėje pusėje nuo įėjimo į virtuvę durų stovi baltos spalvos indaplovė, ant kurios pastatyta baltos spalvos mikrobangų krosnelė, ant kurios yra padėtos dvi pjaustymo lentos. Ant žalios plastikinės pjaustymo lentos yra virtuvinis peilis. Virtuvinis peilis yra su medine rankena, su trimis kniedėmis. Virtuvinio peilio geležtė yra metalinė, su užrašu "Stainless steel". Geležtės ilgis 185 mm ilgio, geležtės smaigalys yra smailus. Virtuvinis peilis iš įvykio vietos paimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 1. (t. 1, b. l. 34-39)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2191/2022(01) nurodyta, kad remiantis R. G., gim. (duomenys neskelbtini)., medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad R. G. nustatyta kiauryminė pilvo durtinė pjautinė žaizda. Sužalojimas padarytas duriančių pjaunančių savybių turinčio daikto, galimai peilio. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Švenčionių ligoninę 2022 m. birželio 19 d. Sužalojimas, remiantis SSMNT 6.6.9 straipsniu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nėra būdingas smūgio sudavimui ar griuvimui ar atsitrenkimui į kietus bukus paviršius. (t. 1, b. l. 100-102)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3138/2022(01) nurodyta, kad R. G. kraujyje, paimtame 2022 m. birželio 19 d. 08.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3.18 %o (promilės) etilo alkoholio. (t. 1, b. l. 57)

2022 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl duomenų patikrinimo policijos informacinėje sistemoje nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22910-22, 2022 m. rugpjūčio 4 d. perkvalifikuotas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl to, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 7 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kaip įtariama O. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), peiliu sužalojo sutuoktinį R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris dėl sužalojimų buvo pristatytas į VšĮ Švenčionių r. ligoninę. P. P. registruojamų įvykių registre duomenis, apie tai, ar per paskutinius tris metus policija buvo kviesta adresu (duomenys neskelbtini)., nustatyta, kad išskyrus šį pradėtą ikiteisminį tyrimą, iškvietimų šiuo adresu nebuvo registruota. (t. 2, b. l. 94-95)

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas

Nustatyta, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 8.00 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), R. G. buvo padaryti sužalojimai - kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo žaizda, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. G2191/2022(01))

Byloje yra visiškai įrodyta, kad minėtus sužalojimus padarė kaltinamoji O. G.. Tai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai. Tai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, nukentėjusiojo R. G. parodymai, liudytojos N. S. parodymai, liudytojos R. S. parodymai. O. G. pripažino, kad sužalojimą R. G. padarė sudavusi kairėje rankoje laikomu peiliu į pilvo sritį. Nukentėjusysis R. G., nepaisant jo parodymų prieštaringumo, šią konkrečią sužalojimo aplinkybę nurodė analogiškai, t. y. kad sužalojimą patyrė kai žmona kairėje rankoje peiliu sudavė į pilvą. Liudytojos N. S. ir R. S. parodė, kad ir joms O. G. prisipažino sužalojusi vyrą. Todėl, teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamoji padarė R. G. nustatytą pjautinį sužalojimą pilvo srityje.

Dėl sužalojimo atsiradimo mechanizmo. Kaltinamoji viso proceso metu tvirtino, kad dūris peiliu nebuvo tyčinis, padarytas sukantis nugarą į nukentėjusįjį, tačiau su tuo nesutiktina. Nustatyta, kad R. G. padarytos žaizdos gylis yra 10-12 cm. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas nurodė, kad tokio gylio žaizdai padaryti reikia panaudoti nemažai jėgos. Toks sužalojimo mechanizmas, kaip nurodo kaltinamoji (sukantis), nors nėra neįmanomas, tačiau retas ir eksperto praktikoje tokių atvejų nėra buvę. Taigi, teismas, atsižvelgiant į žaizdos gylį, liudijantį, kad buvo suduotas pakankamai stiprus smūgis, į tai, kad tokio stiprumo smūgi netyčia ir sukantis kaltinamosios nurodytu būdu yra sunku, daro išvadą, kad kaltinamoji tyčia sudavė smūgi peiliu nukentėjusiajam.

Nors nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, priekabiavo prie nukentėjusiosios, ją įžeidinėjo, visgi teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių kaltinamosios veiksmus – dūrį peiliu, sukeliant pavojų nukentėjusiojo gyvybei, galima būtų vertinti kaip būtinąją gintį ar jų peržengimą. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu R. G. buvo tiek pavojingas sau ar aplinkiniams. Tiesa, nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad R. G. diagnozuotas alkoholinis delyras, tačiau šis psichikos sutrikimas nustatytas ne įvykio metu 2022 m. birželio 19 d., o kaip pooperacinė komplikacija.

Kadangi kaltinamoji sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktiniui, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismo motyvai dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų.

Nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

O. G. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. O. G. lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad ji suteikė nukentėjusiajam pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. O. G. neteista, 3 kartus bausta už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (visi nusižengimai padaryti dėl to, kad kaltinamoji savaitės laikotarpyje tris kartus užfiksuota vairavusi automobilį be privalomosios techninės apžiūros (t., 2 . b. l. 86;88-89), dirbanti, tiek ankstesnėje, tiek esamoje darbovietėje charakterizuojama išimtinai teigiamai (t., 2 . b. l. 118-119

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-150-511/2022).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamoji nėra atlyginusi nusikalstama veika padarytos žalos, todėl BK 62 straipsnio taikymo pagrindų nenustatyta, taigi atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę, svarstytinas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021).

Kaltinamoji ir nukentėjusysis yra sutuoktiniai, gyvendami santuokoje išaugino vaikus, byloje nenustatyta, kad anksčiau dėl kaltinamosios veiksmų šeimoje kiltų tarpusavio konfliktai, kurių metu būtų naudojamas smurtas. Nukentėjusysis būdamas itin stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (iš karto po įvykio užfiksuotas 3.18 promilės neblaivumas (t.1., b. l. 57)) pats išprovokavo konfliktą, be pagrindo priekaištaudamas kaltinamajai, pastebėtina, jog remiantis tiek pačios kaltinamosios, tiek liudytojos S. G. parodymais, priekaištai ir užgauliojimai kaltinamosios atžvilgiu buvo išsakomi ne tik įvykio dieną, tačiau ir beveik mėnesį iki jo, kuomet nukentėjusiajam pasirodė, kad kaltinamoji turi intymių santykių su langus stačiusiu meistru. Iš karto po įvykio kaltinamoji išvalė ir dezinfekavo žaizdą, įkalbėjo nukentėjusįjį vykti į ligoninę ir pati jį ten nuvežė. Tai, jog šiuo atveju padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis nei galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas patvirtina tai, kad prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – R. G. buvo sužalotas, kaltinamajai netiesiogine tyčia duriant peiliu vieną kartą, nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių jo sveikatai.

Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal teismų formuojamą praktiką bausmė laikoma teisinga, kai ją skiriant įvertinami ne tik kaltininko, bet ir nukentėjusiojo interesai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021). Nagrinėjamu gi atveju, nukentėjusysis R. G. teigė sutuoktinei atleidžiantis, baigiamųjų kalbų metu prašė nesodinti žmonos į kalėjimą, byloje civilinio ieškinio nereiškė. Vadinasi, švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės O. G. paskyrimas nepažeis ir nukentėjusiojo interesų.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika laikytina labiau atsitiktinio pobūdžio, jos nusikalstamas elgesys nebuvo nulemtas iš anksto susiformavusių nuostatų nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Byloje nustatyti duomenys neabejotinai pagrindžia, kad kaltinamoji nėra tiek pavojinga, jog būtų galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jai sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatytos sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamajam paskirta net ir minimali BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nes iš esmės užtikrina tik kaltinamosios nubaudimą. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad O. G. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį už BK 135 straipsnio 2 dalyje 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuria bus užtikrinta bausmės paskirtis. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, todėl, įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą bei tai, kad įstatymų leidėjas už sunkų sveikatos sutrikdymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę, O. G. laisvės apribojimo bausmė skiriama maksimaliam terminui. BK 48 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros skyrimas nėra tikslingas, o teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui ir bausmės paskirties įgyvendinimą užtikrins O. G. skirtini įpareigojimai.

Teismo motyvai dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1555,08 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. (t.1, b. l.113-115). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išraše (t. 1., b. l. 116), todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2022 m. birželio 28 d. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas objektas: virtuvinis peilis (1 vnt.), saugomas Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje. (2022-03-15 Kvitas B, serija BBB Nr. LS 007040). (t. 1, b. l. 40-41), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu pripažintinas nusikaltimo padarymo įrankiu, todėl konfiskuotinas ir sunaikintinas.

2022 m. rugpjūčio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas R. G. megztinis (1 vnt.), saugomas Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje. (2022-03-15 Kvitas B, serija BBB Nr. LS 007040). (t. 1, b. l. 40-41), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pripažintinas menkaverčiu daiktu, nėra gauta prašymų jį grąžinti, todėl jis nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jai laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros 2 metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, įpareigojant per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

O. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš O. G. 1555,08 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendžius įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) virtuvinį peilį (1 vnt.) saugomą Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje. (2022 m. kovo 15 d. Kvitas B, serija BBB Nr. LS 007040), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti ir sunaikinti.

2) R. G. megztinį (1 vnt.), saugomą Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje. (2022-03-15 Kvitas B, serija BBB Nr. LS 007040), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Audrius Cininas