- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-15
- Bylos Nr.
- 2-1287/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“, uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“, R. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Auto Tradicija“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3421-881/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Tradicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Group Europa Investment“, uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ ir R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Amatas“ Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo UAB „Group Europa Investment“ nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų sąskaitose areštą 11 066 665,96 Lt sumai ir atsakovo UAB „Europa Group“ nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų sąskaitose areštą 3 169 786 Lt sumai. Nurodo, kad prašomos priteisti sumos atsakovams yra didelės, o tai savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovai neturi materialaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų paliekama nepagrįstai didelė rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeitė pradinį ieškovą UAB ,,Amatas“ jo teisių perėmėju UAB „Auto Tradicija“ ir priėmė jo patikslinto ieškinio atsakovams UAB „Group Europa Investment“, UAB „Europa Group“ ir R. B., reikalavimus - priteisti iš atsakovo UAB „Group Europa Investment“ 11 066 665,96 Lt skolos, 10 procentų sutartinių palūkanų ir 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 43 170 Lt žyminio mokesčio; priteisti atsakovui UAB „Group Europa Investment“ iš atsakovo UAB „Europa Group“ 2 051 789,26 Lt skolos, 9,29 procentų metinių sutartinių palūkanų nuo 200 000 Lt sumos, 4,85 procentų metinių sutartinių palūkanų nuo 100 000 EUR sumos, 9,87 procentų metinių sutartinių palūkanų nuo 25 000 EUR sumos, 8,80 procentų metinių sutartinių palūkanų nuo 24 688,60 EUR sumos ir 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovų prašomos priteisti sumos – 11 066 665,96 Lt ir 3 169 786 Lt yra didelės, o tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas įvertino, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė turimus įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl priėjo prie išvados, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas vadovavosi ekonomiškumo bei proporcingumo principais ir pirmiausia, neviršijant 11 066 665,96 Lt ir 3 169 786 Lt reikalavimo sumų, areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ prašo panaikinti 2013 m. vasario 12 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, susiaurinant iki atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto arešto. Atskirojo skundo argumentai:
Teismas preliminaraus ieškinio pagrįstumo skundžiamoje nutartyje nevertino, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškinys galėtų būti patenkintas. Paskolų, kurias UAB „Group Europa Investment“ suteikė UAB „Europa Group“ terminai nėra suėję. Be to, atsakovai 2013 m. sausio 8 d. yra sudarę susitarimą dėl užskaitymų pagal paskolų sutartis, todėl atsakovas UAB „Europa Group“ nėra skolingas atsakovui UAB „Group Europa Investment“. Ieškinio reikalavimai grindžiami reikalavimo perleidimo sutartimis, sudarytomis su fiziniu asmeniu A. B., kuris yra atsakovų akcininkas, valdantis 50 procentų akcijų. Šie reikalavimo teisių perleidimo sandoriai sudaryti siekiant išvengti turtinės atsakomybės prieš UAB „Group Europa Investment“ dėl neūkiškos veiklos dukterinėse įmonėse, turto iššvaistymo ir turtinės žalos padarymo, todėl jie nėra teisėti nuo jų sudarymo momento, ir UAB „Amatas“ neturi jokio reikalavimo teisės į atsakovus. Laikinosiomis priemonėmis atsakovų akcininkas A. B. šantažuoja bendroves, taip siekdamas kad jos nekeltų jam jokių turtinių reikalavimų. Toks elgesys pažeidžia CK 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio nuostatas. Skolininkų daugeto faktas gali turėti įtakos vertinant riziką ar teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamoje byloje atsakovais patraukti du verslo subjektais esantys juridiniai asmenys, todėl ieškinio suma šių asmenų atžvilgiu nėra didelė. UAB „Europa Group“ yra sėkmingai komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, savo skolinius įsipareigojimus kreditorių atžvilgiu vykdantis tinkamai ir laiku, jo bankinės sąskaitos apyvarta yra pakankamai didelė, kad įvykdyti 3 169 786 Lt dydžio reikalavimą. Įmonė yra Latvijos kompanijos SIA „Europa Group“ akcininkė, kurios akcijų vertė yra 9 000 000 EUR. Abu atsakovai valdo net kelias Rumunijos bendroves. Europa Group Towers S.R.L. yra įkeitusi nekilnojamąjį turtą A. B. asmeninei paskolai (2 896 200 EUR) užtikrinti. Šią sumą A. B. paskolino šią sumą UAB „Group Europa Investment“, ją pasiskolinęs iš V. N., kuris yra UAB „Amatas“ vienintelis akcininkas. A. B. perleido savo reikalavimą (2 896 200 EUR) ieškovui. Kadangi ieškovo reikalavimas šioje sumoje yra užtikrintas hipoteka, todėl išieškojimas privalo būti nukreiptas pirmoje eilėje į įkeistą daiktą ir tik jį realizavus ir neužtekus lėšų, galima reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto. Šio turto vertė yra 4 030 000 EUR be PVM. Atsakovai veiklą vykdo nuolat, yra mokūs, neturi jokių uždelstų įsiskolinimų, turimo turto vertė yra pakankamai didelė, kad jiems pareikšto ieškinio suma būtų laikoma didelė ir keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Areštavus bendrovių pinigines lėšas, atsakovai neteks teisės jomis disponuoti, o tai iš esmės pakenktų jų veiklai. Atsakovų veikloje yra vykdomi kasdieniai atsiskaitymai su kontrahentais, todėl yra ypač svarbu, kad jų sąskaitos būtų be apribojimų. Pritaikytos laikinosios priemonės negali tapti įmonės nemokumo priežastimi, todėl, jei bus nuspręsta palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jų mąsto keitimo - susiaurinant iki atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto arešto.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Amatas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
1. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimus bei prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir jų teisinį įvertinimą bei interpretavimą. Galutinis ieškinio pagrįstumas bus vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
2. Atsakovai, pažeisdami bendrovių įstatuose numatytą valdymo organų kompetenciją, sudarė visų tarpusavio paskolų (3 258 759,24 Lt sumai) sutarčių pakeitimus, pratęsiant UAB „Europa Group“ paskolų terminus ir numatant, kad grąžinimas turės būti atliekamas nuo 2028 iki 2035 metų. Visų paskolų sutarčių pakeitimuose yra nurodyta ta pati data - 2012 m. gruodžio 27 d. Tai įrodo atsakovų nesąžiningumą. Atsakovai taip pat nesąžiningai sudarė tarpusavio sandorių pakeitimus - 2013 m. sausio 8 d. užskaitymų susitarimą pagal paskolų sutartis. Šis ir kiti tarp atsakovų sudaryti susitarimai dėl reikalavimo teisių perleidimo, kurių pagrindu UAB „Europa Group“ įgijo reikalavimo teises į UAB „Group Europa Investment“, kurias vėliau užskaitys, pastarasis atsakovas net gi liko skolingas UAB „Europa Group“, yra neteisėti, kaip sudaryti tarp susijusių asmenų ir negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais ieškinio nepagrįstumą. Be to, priešingai, nei nurodė apeliantai, pirmosios instancijos teismas preliminariai vertino ieškinio pagrįstumą ir konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
3. Vadovaujantis sandorių sąžiningumo prezumpcija, visi sudaryti sandoriai tarp ieškovo ir A. B. yra laikomi teisėtais, tokia nuostata gali būti paneigta tik įsigaliojusiu teismo sprendimu. Ginčydami šiuos sandorius apeliantai nenurodo nei kaip A. B. reikalavimo teisių į UAB „Group Europa Investment“ perleidimas ieškovui gali pakenkti jų interesams, nei kodėl kreditoriaus pagal A. B. UAB „Group Europa Investment“ išduotą paskolą pasikeitimas gali įtakoti UAB „Group Europa Investment“ pareigą grąžinti paskolą. Be to, A. B. ieškovui perleido ne reikalavimą kylanti iš paskolos sutarties, sudarytos tarp V. N. ir A. B., o visai kita reikalavimą, kylanti iš 2011 m. gegužės 27 d. paskolos sutarties Nr. 01/27.05.2011, sudarytos tarp A. B. ir UAB „Group Europa Investment“, todėl neteisinga teigti, kad ieškovo reikalavimas yra užtikrintas hipoteka.
4. Atsakovas UAB „Group Europa Investment“ yra praleidęs paskolos grąžinimo terminus jau daugiau nei 8 mėnesius ir nevykdo savo sutartinės prievolės gera valia. Iš atsakovų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog patenkinus ieškinio reikalavimus teismo sprendimas nebus įvykdytas ar jo įvykdymas pasunkės, kadangi visas UAB „Group Europa Investment“ materialus turtas yra 93 737 Lt vertės, UAB „Europa Group“ materialus turtas sudaro – 211 456 Lt. Atsakovų finansinės padėties įrodymai nepatvirtina, kad pareikšto ieškinio suma jiems yra nedidelė. Atsakovai neturi jokio kito, išskyrus reikalavimo teises į savo dukterines ir asocijuotas įmones, vertingo turto ir tai apsunkina kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus.
5. Rumunijos ir Latvijos bendrovių akcijų vertė nėra lygi atsakovų turimo turto dydžiui, nes tiesiogiai akcininkams nesuteikia teisės į bendrovių turtą, t.y. ieškovas neturės teisės nukreipti išieškojimo ir į šių bendrovių turtą, be to, šios bendrovės turi finansinių įsipareigojimų, jų turtas įkeistas bankams ir kitiems kreditoriams. Iš atsakovų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad jų finansinį turtą sudarančios investicijos į dukterines bendroves yra vertos atitinkamai 11 220 Lt ir 0 Lt, todėl bendrovių Rumunijoje ir Latvijoje akcijos negali būti vertinamos pagal jų valdomų viešbučių vertę.
6. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vadovavosi ekonomiškumo, proporcingumo principais ir atsakovams priklausančias pinigines lėšas areštavo tik nesant kitokio turto, todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdys įprastą ūkinę veiklą. Kiti skolininko kreditoriai nėra silpnesnioji sutartinių teisinių santykių su skolininku šalis ir negali turėti jokių išskirtinių teisių ieškovo atžvilgiu, suteikus atsakovui teisę atsiskaityti su visais kreditoriais būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nepagrįstai nukentėtų ieškovo teisės bei teisėti interesai.
7. Laikinųjų apsaugos priemonių mąsto pakeitimo pagrindu negali būti ir faktas, jog jų veikloje nuolat yra vykdomi kasdieniniai atsiskaitymai su kontrahentais, todėl svarbu, kad sąskaitose nebūtų jokių apribojimų, tačiau suteikus šioje situacijoje teisę atsakovams atsiskaityti su visais savo kreditoriais, atliekant einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su įmonės ūkine-komercine veikla, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nepagrįstai nukentėtų ieškovo teisės bei teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu atveju teismas turi diskredijos teisę nuspręsti ar yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat spręsti dėl jų panaikinimo.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovo turto areštą, motyvuodamas didele ieškinio suma (11 066 665,96 Lt ir 3 169 786 Lt).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teimso sprendimo įvykdymą arba nepasunkinti jo įvykdymo (CPK 144-145 str.), tačiau civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-28/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką), nėra absoliuti, todėl teismas ją taikydamas, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovai su atskiruoju skundu pateikė pažymas iš valstybės institucijų, įrodančias, kad atsakovai neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui; išrašus iš bankų apie sąskaitų apyvartą, Latvijoje ir Rumunijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo dokumentus, taip pat bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu (2013 m. balandžio 10 d.) pateikė atsakovų finansinės atskaitomybės dokumentus ir balansus. Teismo nuomone, nors iš atsakovų pateiktų dokumentų turinio ir negalima padaryti išvados, kad bendrovės dirba nuostolingai, tačiau jie taip pat neįrodo, jog pareikšto ieškinio suma atsakovams nėra didelė arba susiaurinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, areštuojant tik atsakovams priklausantį nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju neiškils reali grėsmė šio sprendimo įvykdymui. Iš UAB „Group Europa Investment“ 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės materialusis turtas sudaro 175 864 Lt, o UAB „Europa Group“ materialusis turtas – 181 921 Lt. Nors šios bendrovės ilgalaikis turtas yra 29 621 199 Lt, tačiau taip pat matyti, kad didžiąją šio turto dalį (29 402 963 Lt) sudaro suteiktos paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms. Ta pati situacija ir dėl atsakovo UAB „Group Europa Investment“ turto: ilgalaikis turtas 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas – 41 029 572 Lt, tačiau 40 584 414 Lt šio turto sudaro paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms. Duomenų apie nurodytų skolų susigrąžinimo realumą nepateikta, todėl negalima daryti išvados, kad šis turtas yra realus. Per vienerius metus UAB „Group Europa Investment“ gautinos sumos – 2 229 596 Lt, o mokėtinos – 2 301 884 Lt, UAB „Europa Group“ per vienerius metus gautinos sumos – 4 427 076 Lt, mokėtinos – 3 553 521 Lt. Nurodyti duomenys įrodo, kad įmonės veikla nėra nuostolinga, tačiau negalima daryti išvados, kad įmonės realiai disponuoja tokio dydžio lėšomis, kad būtų užtikrinta ieškinio reikalavimų patenkinimo galimybė. Aplinkybė, jog įmonė dirba pelningai ir turi lėšų, savaime neužtikrina jos (įmonės) labai geros turtinės padėties, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, prieinama prie išvados, kad pateikti įrodymai dėl atsakovų turtinės padėties neeliminuoja abejonių dėl jų galimybės įvykdyti teismo sprendimą tuo atveju, jeigu ieškinys bus patenkintas.
Atsakovai pagrįsdami gerą savo turtinę padėtį, nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso Rumunijos ir Latvijos bendrovių akcijos, tačiau jiems priklausantis šių akcijų kiekis nenurodytas, nenurodytos ir jiems priklausančių akcijų kiekis, šių duomenų atsakovų pateikto balanso už 2012 metus duomenys taip pat neatspindi, todėl ši apeliantų nurodyta jiems priklausančio turto dalis neįrodyta (CPK 178 str.).
Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo ir vien ta aplinkybė, kad egzistuoja nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo grėsmė, pati savaime nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę. Pirmosios instancijos teismas atsakovams priklausančių lėšų areštą nurodė kaip alternatyvią laikinąją apsaugos priemonę, taikytiną tik tuo atveju, jei atsakovams priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto bei turtinių teisių vertė būtų nepakankama ieškinio reikalavimams užtikrinti. Iš areštuotų piniginių lėšų leista išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas todėl teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytas turto areštas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiškumo, o taip pat proporcingumo principus, nevaržo apeliantų teisių daugiau negu to reikia teisėtam tikslui pasiekti.
Bylos duomenimis, apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pakeitė 2013 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti mokėjimus pagal sudarytas nekilnojamojo turto nuomos sutartis, t. y. jau sumažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Ši nutartis nebuvo skundžiama. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų (turto aprašų, turto arešto aktų) patvirtinančių, kad bendrovėms priklausančios piniginės lėšos yra areštuotos ir tuo ypač suvaržoma jų veikla.
Pagal suformuotą teismų praktiką, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą (CPK 144 str. 1 d.) teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes ieškinio reikalavimų tyrimas atliekamas nagrinėjant ginčą iš esmės. Šiuo atveju reikšminga tik tai ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai, todėl, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013).
Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas aiškiai, išdėstytos aplinkybės ir išvardinti teisės aktai, kuriais grindžiami pareikšti reikalavimai, pateikti įrodymai, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai preliminariai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas ieškinio pagrįstumą įvertino preliminariai tiek, kiek to reikia taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirojo skundo teiginys, kad teismas nevertino ieškinio pagrįstumo, akivaizdžiai nepagrįstas.
Pažymėtina, kad atsakovai tam, kad išvengti dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsirasiančių tam tikrų nepatogumų, vykdant ūkinę veiklą, ir teismas turėtų pagrindą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, gali įmokėti ieškiniu reikalaujamas sumas į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti banko garantiją (CPK 148 str. 2 d.). Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovams, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.