- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-358-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12899-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. A.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68² straipsniu, A. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimti teisę 2 (dvejus) metus vykdyti individualią žemės ūkio veiklą gyvulininkystės srityje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. sausio 1 d. vykdydamas individualią veiklą žemės ūkyje – ūkininkaudamas, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2013-01-01) 4 straipsnį – žiauriai elgėsi su gyvūnais – netinkamai rūpindamasis (duomenys neskelbtini)., ganykloje auginamais veršiais, telyčiomis ir karvėmis, tai yra: nepirkdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, neįrengdamas šėrimo ir girdymo įrangos, laikydamas galvijus lauke, laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 19 galvijų sulyso, iš jų 2 galvijai su silpnais gyvybės požymiais buvo eutanazuoti. Be to, netinkamai rūpindamasis (duomenys neskelbtini)., tvarte laikomomis ir auginamomis 18 kiaulių ir 4 veršeliais, tai yra: veršelius laikydamas kartu su ten esančiomis keturių veršelių gaišenomis, visiškoje tamsoje, jų pačių mėšle, neįrengdamas šėrimo ir girdymo įrangos, nepirkdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 4 veršeliai sulyso, vieną veršelį laikydamas lauke šalia tvarto, negirdydamas jo, nesirūpindamas laiku suteikti veterinarinę pagalbą, dėl ko veršelis sulyso, kiaules laikydamas trijose vietose, t. y. dvi grupes kiaulių tvarte ir vieną grupę kiaulių lauko pavėsinėje be durų ir langų, vieną grupę kiaulių laikydamas tvarte visiškoje tamsoje, visose patalpose laikydamas kiaules purve, neįrengęs šėrimo ir girdymo įrangos, nepirkdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 18 kiaulių sulyso ir Kauno apylinkės teismo 2016-03-10 nutartimi 15 kiaulių buvo paimtos, iš jų 12 kiaulių paskersta – 5 nedorotos skerdenos pripažintos netinkamomis žmonių maistui dėl išliesėjimo, 7 nekastruotų kuilių dėl ryškaus lyties kvapo nukreipti į II kategorijos šalutinius gyvūninius produktus.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad kaltinamasis A. A. tinkamai nesirūpino savo auginamais ūkinės paskirties gyvūnais. Kadangi dėl tokio žiauraus elgesio su gyvūnais kilo nusikalstami padariniai, tai yra 19 galvijų, 18 kiaulių, 5 veršeliai sulyso, iš jų du galvijai su silpnais gyvybės požymiais buvo eutanazuoti, tokie A. A. veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 310 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-923/2017 ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba bylą nutraukti.
3.1.Skunde apeliantas išreiškė nuomonę, kad yra nepagrįstai nuteistas, kadangi nepripažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, nes mano, jog gyvulius prižiūrėjo tinkamai. Ūkininkauti siekė kuo geriau, neturėjo tikslo žiauriai elgtis su gyvuliais. Jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo subjektyvinės pusės – tiesioginės ar netiesioginės tyčios. Neesant veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnio 1 dalies sudėties, negalėjo būti nuteistas už šio nusikaltimo padarymą.
Šalies argumentai
3.2. Skunde taip pat nurodo, kad negali būti teisiamas už netinkamą elgesį su gyvūnais, nes už analogišką veiką yra baustas administracine tvarka, duomenys apie tai yra baudžiamojoje byloje. Teismo nuosprendžio argumentas, kad administracine tvarka yra nubaustas nors ir už analogišką veiką bet už veiksmus, vėlesnius nei šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamas kaltinimas, nepaneigia tos aplinkybės, kad nuosprendžio priėmimo dieną, jau buvo nubaustas už tą pačią tęstinę veiką. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką draudžiama bausti už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas jau buvo pabaigtas galutiniu sprendimu. LR K. T. 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime konstatuota, kad, jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t.y. jam buvo pritaikyta sankcija ir paskirta nuobauda ne už nusikaltimą, bet už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėja advokatė K.Česnauskienė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras V.Turauskis apeliacinį skundą prašė atmesti.Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nes surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 254 straipsnio 3 dalis, BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). BPK 1 straipsnis reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų baudžiamojo proceso įstatymo normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).BPK 23 straipsnyje numatyta, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo apimtį apriboja kaltinamojo akto turinys. Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis, kuriame numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2010).A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2009 m. sausio 1 d. vykdydamas individualią veiklą žemės ūkyje – ūkininkaudamas, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2013-01-01) 4 straipsnį – žiauriai elgėsi su gyvūnais – netinkamai rūpindamasis (duomenys neskelbtini).., ganykloje auginamais veršiais, telyčiomis ir karvėmis, tai yra: nepirkdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, neįrengdamas šėrimo ir girdymo įrangos, laikydamas galvijus lauke, laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 19 galvijų sulyso, iš jų 2 galvijai su silpnais gyvybės požymiais buvo eutanazuoti, ir du žuvo nuo bado. Be to, žiauriai elgėsi su gyvūnais netinkamai rūpindamasis (duomenys neskelbtini)., tvarte laikomomis ir auginamomis 18 kiaulių ir 4 veršeliais, tai yra: veršelius laikydamas kartu su ten esančiomis keturių veršelių gaišenomis, visiškoje tamsoje, jų pačių mėšle, neįrengdamas šėrimo ir girdymo įrangos, nepirkdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 4 veršeliai sulyso, vieną veršelį laikydamas lauke šalia tvarto, negirdydamas jo, nesirūpindamas laiku suteikti veterinarinę pagalbą, dėl ko veršelis sulyso, kiaules laikydamas trijose vietose, t. y. dvi grupes kiaulių tvarte ir vieną grupę kiaulių lauko pavėsinėje be durų ir langų, vieną grupę kiaulių laikydamas tvarte visiškoje tamsoje, visose patalpose laikydamas kiaules purve, neįrengęs šėrimo ir girdymo įrangos, nepirkdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 18 kiaulių sulyso ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi 15 kiaulių buvo paimtos, iš jų 12 kiaulių paskersta – 5 nedorotos skerdenos pripažintos netinkamomis žmonių maistui dėl išliesėjimo, 7 nekastruotų kuilių dėl ryškaus lyties kvapo nukreipti į II kategorijos šalutinius gyvūninius produktus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės nekeitė kaltinamajame akte aprašytų A. A. nusikalstamų veikų - iš kaltinimo pašalino tik aplinkybę, jog dėl A. A. žiauraus elgesio su gyvūnais du galvijai žuvo nuo bado. Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų tiek bylos parengimo nagrinėti teisme, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos (BPK 234 ir 254 straipsniai). Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tokios pareigos tinkamai neatliko.
10.1.Teisėjų kolegijos vertinimu, A. A. byloje pateiktas nekonkretus kaltinimas. Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinime tik abstrakčiai nurodyta, kad A. A. nuo 2009 m. sausio 1 d. vykdydamas individualią veiklą žemės ūkyje (ūkininkaudamas), padarė nusikalstamą veiką, t.y. konkrečiai nenurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas (laikotarpis), nors aprašant nusikalstamą veiką jį nurodyti būtina (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams 2016 m. kovo 1 d. A. A. ūkyje atlikus ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą, kurio metu nustatyti tam tikri pažeidimai. Tačiau 2016 m. kovo 1 d. patikrinimo akte (1 t., b.l.4) pažymėta, jog paskutinis patikrinimas A. A. ūkyje atliktas 2014 m. sausio 3 d., kurio metu trūkumai nebuvo nustatyti, kas reiškia, jog A. A. 2009 m. sausio 1 d. pradėjus ūkininkauti, jo, kaip ūkininko, veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimams, tuo tarpu tai prieštarauja kaltinime nurodytam nusikalstamos veikos padarymo laikui. Taip pat pastebėtina, jog kaltinimai pareikšti ir dėl netinkamo rūpinimosi veršeliais. Tačiau veršelio atsivedimas ir jo buvimas veršeliu yra ribojamas laiku, t.y. tęsiasi apibrėžtą laiko tarpą, kuris taip pat nėra nurodytas. Be to, kaltinime A. A. žiaurus elgesys su gyvūnais - nesirūpinimas gyvuliais - yra formuluojamas kaip trunkamas nusikaltimas, tačiau nepakanka vienkartinio patikrinimo, jog būtų nustatyta, kad žmogus tam tikrą laiką nesirūpina gyvuliais. Todėl toks kaltinimas, kuriame nėra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo laikas (laikotarpis) akivaizdžiai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.
10.2. Apeliantui inkriminuotas BK 310 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymas pažeidus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnį – A. A. žiauriai elgėsi su gyvūnais, netinkamai jais rūpindamasis. Kaltinime išvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos kaltinamasis atliko ar kurių neatliko, nors privalėjo tai padaryti. Taigi, kaltinimas formuluojamas nurodant konkrečius kaltinamojo veiksmus. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-24 punktuose yra išvardyti konkretūs veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Tačiau kaltinime nedetalizuota, kokie konkretūs minėto įstatymo straipsnio punktai yra pažeisti, be to, kaltinime nurodyta, jog žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškė ir netinkamu 18 kiaulių ir 4 veršelių laikymu, tačiau nenurodyta kokie poįstatyminiai aktai pažeisti, nors pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomas gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, t.y. būtina nurodyti, kokie teisės aktai dėl gyvūnų laikymo sąlygų pažeisti. Iš kaltinimo akto matyti, jog kaltinimas, be kita ko, grindžiamas Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktu bei Ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo aktu. Kaltinime nurodyta, jog gyvuliai tvarte laikomi visiškoje tamsoje, tačiau iš Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akto matyti, jog net nėra tikrinta, ar apskritai yra įrengtas tinkamas apšvietimas (1 t., b.l.4-5), nes gal tamsu buvo tik patikrinimo metu, t.y. atsitiktinai trumpą laiko tarpą ir dėl objektyvių priežasčių. Be to, kaltinime nurodyta, jog gyvuliams nenupirkta ir jie nešerti pilnaverčiais pašarais, nors Ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo akte nurodyta, jog netikrinta, kaip sandėliuojami pašarai, t.y. ar turi pašaro (1 t., b.l. 8), kas reiškia, jog kaltinimas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis. Todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ydingai surašytas kaltinamasis aktas, t.y. nenurodant kokios imperatyvios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos bei kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių neatitikimas bylos duomenims teisėjų kolegijai taip pat trukdo visapusiškai ir pilnai išnagrinėti bylą bei priimti procesinį sprendimą. Kai kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, laikoma, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2010, 2K-414/2010, 2K-387/2011). Nustatytų pažeidimų nėra galimybės ištaisyti teisme – prokuroras apeliacinės instancijos teisme palaikė tokį kaltinimą, koks yra, nurodydamas, jog kaltinimas tinkamas (2 t., b.l. 145).
Pažymėtina, kad esminiai kaltinamojo akto turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, nes jis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Taip suvaržoma ne tik kaltinamojo teisė į gynybą, neužtikrinamos kitų proceso dalyvių teisės, tačiau formuojama ydinga, Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkanti praktika, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų (prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaiga) funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai. Pastebėtina, kad pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros – pareiga.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų, turėjo tinkamai įvertinti kaltinamąjį aktą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tačiau nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuris iš esmės trukdė nagrinėti bylą teisme. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia, prokurorams, o atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas (Lietuvos Respublikos K. T. 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi būti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas, ir dėl to būtų pažeistos konstitucinės vertybės (K. T. 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pagal pateiktą ydingą kaltinimą, kuri yra neaiškus, neišsamus ir nekonkretus, akivaizdžiai suvaržantis kaltinamojo teisę į gynybą, todėl nėra galimybės išnagrinėti baudžiamąją bylą, įvertinti apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo ir priimti procesinį sprendimą, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui dėl iš esmės kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo A. A. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-358-397/2017, nurodant, jog tarnyba turėjo 46,32 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. A. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 4 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą.
Šioje nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatyti trijų mėnesių terminą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - A. A. palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.