Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

V. Z. (V. Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1995-05-23 Ignalinos raj. apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;1999-06-02 Visagino m. apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1 d. bauda, kuri vėliau pakeista į laisvės atėmimo bausmę 3 mėn.;2000-11-22 Visagino m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;2001-09-11 Visagino m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 310 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams,

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. 2008 m. spalio 19 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, asmeninių nesutarimų pagrindu kilusio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam N. S. į krūtinę, galvą ir rankas, bei kojomis į pilvą ir krūtinės ląstą, tuo padarydamas pastarajam kraujosruvą kaktos kairio gumburo srityje, kraujosruvą kario skruosto – smilkinio srityje, kraujosruvą kairės akies skruosto srityje, kraujosruvą apatinės lūpos srityje, kraujosruvą kairio peties sąnario srityje, kraujosruvą kaklo srityje, kraujosruvą kairio žasto srityje, kraujosruvą krūtinės vidurinėje dalyje, kraujosruvą dešinio riešo nugarinime paviršiuje, nubrozdinimą kairio klubo sparno krašto srityje, abipusius šonkaulių lūžimus, krūtinkaulio lūžimą, širdies maišelio ir širdies sumušimą (kraujosruvas), plaučių, kepenų, kairio inksto, plyšimus, kraujo išsiliejimą krūtinės ir pilvo ertmėse, ko pasėkoje nukentėjusysis minėto namo antros laiptinės pirmame aukšte mirė ir taip tyčia nužudė N. S..

Apklaustas teisme V. Z. savo kaltę pripažino, parodė, kad jam dėl kalbos defekto jam yra sudėtinga kalbėti ir jis visiškai patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Sutinkamai su BPK 276 str. nuostatomis buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b.l. 132-134, 143). Šiuose parodymuose užfiksuota, kad 2008 m. spalio mėn. tiksliai dienos neprisimena, jis kartu su Marina (M. B.), buvo svečiuose pas Tatjaną (T. C.) bute esančiame Draugystės g. 21-22, Visagine. Apie 9 val. jis vienas nuėjo į parduotuvę „Fortas“ nusipirkti alaus. Jam einant link parduotuvės, netoli parduotuvės pastebėjo pažįstamus N. S. ir vyrą pravarde „Krest“ (V. M.). Priėjęs prie jų jis pasisveikino, po to nuėjęs į parduotuvę nusipirko butelį alaus. Nusipirkęs butelį alaus jis vėl priėjo prie N. S. ir „Kresto“. Su jais jis išgėrė minėtą alų. Ką šnekėjo gerdami alų jis neprisimena, tačiau žino tiksliai, kad nesipyko. Kai gėrė alų jis matė, kad N. S. turėjo dviratį, atrodo žalios spalvos rėmu. Išgėrus alų jis nuėjo į butą Draugystės g. 21-22. Atėjus į butą atidarė butelį alaus ir kartu su Tatjana ir Marina kambaryje gėrė alų. Maždaug apie 10 val. prie balkono varydamasis dviratį priėjo N. S., kuris pradėjo klausinėti ar bute yra Marina. Jam yra žinoma, kad Marina anksčiau yra gyvenusi su N. S.. Marina nenorėjo susitikti su N. S., kadangi pastaruosius metus ji susitikinėjo su juo. Kai N. S. pradėjo klausinėti Marinos į balkoną išėjo Tatjana, o po to ir jis. Jis pakvietė N. S. ateiti į butą, siūlydamas išgerti alaus. Kviesdamas į butą N. S. jis turėjo tikslą pasikalbėti su juo, kad jis nelįstų prie Marinos. Jis su N. S. norėjo tik pasikalbėti. Atėjus N. S. į butą, šis atsisėdo kambaryje ant fotelio. Jis sėdėjo ant taburetės priešais N. S.. Tatjana su Marina sėdėjo kambaryje netoliese. Apie ką jis su N. S. pradėjo kalbėti, jis neprisimena. Jis N. S. buvo įpylęs alaus ir jie kalbėdami gėrė. Tiksliai šiuo metu neprisimena dėl ko, jis su N. S. susipyko. Tai galėjo būti ir dėl Marinos, kadangi jam atrodo, kad apie Mariną kažką kalbėjo, bet ką - neprisimena. N. S. jam kažką pasakė, dėl ko jis įsižeidė. Gal N. S. kažką pasakė apie kalėjimą. Jis yra teistas ir atlikinėjo bausmę kalėjime. Tada jis trenkė vieną kartą rankos delnu N. S. į kairės pusės veidą. Jam trenkus N. S. per veidą, pastarasis atsistojo, jis taip pat atsistojo. Jiems stovint N. S. norėjo jam trenkti kumščiu, tačiau jis pirmas trenkė N. S. kairės rankos kumščiu vieną smūgį kažkur į krutinę ar į petį, tiksliai neprisimena. Po šio smūgio jis sudavė dar 2 ar 3 smūgius dešine ir kaire ranka N. S. į krūtinę, šonkaulius. Mušė N. S. kumščiais būdamas piktas, todėl mušė iš visų jėgų. Nuo jo suduotų smūgių N. S. nugriuvo ant grindų ir negalėjo atsikelti. Jis mano, kad šiais jo suduotais smūgiais, jis sulaužė nukentėjusiajam N. S. šonkaulius. Kai N. S. nugriuvo, jis šio daugiau nemušė. Ant N. S. jis nešokinėjo. Kai N. S. nuo suduotų smūgių nugriuvo ant žemės, tai griūdamas į nieką neatsitrenkė, o nugriuvo tiesiai ant grindų. Tada jis užsirūkė cigaretę. Jam rūkant N. S. gulėjo ant grindų, jis matė, kad N. S. truputį judėjo ir kvėpavo. Jo kvėpavime girdėjo knarkimą. Tada jis pagalvojo, kad mušdamas N. S. jis šį sužalojo, todėl norėjo iškvieti greitąją med. pagalbą, nes N. S. negalėjo atsikelti. Apie tai, kad jis nori iškvieti greitąją pagalbą, Marinai ir Tatjanai jis pasakyti nespėjo, nes Tatjana jam pasakė, kad jis išvilktų iš buto N. S., kadangi jis N. S. pasikvietė į butą, kad jį pavaišintų. Jis automatiškai daugiau nemąstydamas paėmė N. S. už pečių ir šį ištraukė į laiptinę. Traukdamas pastebėjo, kad N. S. buvo apsišlapinęs, taip pat matė, kad iš N. S. burnos ar nosies bėgo kraujas. Kai jis vilko N. S., šis buvo gyvas ir kvėpavo, bei truputį judėjo. Laiptinėje buvo N. S. dviratis, todėl jis N. S. pasodino netoliese prie jo dviračio, atremdamas šį prie radiatoriaus. Po to jis grįžo į butą. Jam grįžus į butą, Tatjana su Marina nuėjo pasižiūrėti N. S.. Neužilgo jos grįžo į butą, kuriame baigė gerti alaus butelį. Ar kalbėjo apie tai, kas įvyko, jis nepamena. Po to jis su Marina išėjo iš buto. Jiems išėjus jis matė, kad N. S. guli ant kairės pusės šono. Jis girdėjo, kad N. S. kvėpavo. Po to jis su Marina nuėjo pasivaikščioti. Maždaug po 2 val. į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino Tatjana ir pasakė, kad N. S. buvo rastas laiptinėje miręs. Jis suprato, kad dėl jo suduotų smūgių N. S. mirė. Jis dar buvo priėjęs prie Draugystės g. 21 namo. Jis matė, kad buvo atvažiavęs policijos pareigūnai. N. S. jau nebuvo laiptinėje. Jis pareigūnams nieko neaiškino, kas nutiko, kadangi bijojo. Dabar šiuo metu gerai supranta, kad dėl jo veiksmų N. S. mirė. Tą dieną jis buvo išgėręs apie 0,7 l. stipraus alaus.

Pagarsinus parodymus kaltinamasis V. Z. parodė, jog jie yra visiškai teisingi. Taip pat parodė, kad galėjo suduoti N. S. smūgius ir kojomis, tačiau jis to gerai neatsimena. Gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo.

Savo parodymus kaltinamasis V. Z. ikiteisminio tyrimo metu pilnumoje patvirtino atliekant parodymų patikrinimo vietoje, parodė kaip smūgiavo N. S., nurodė kitas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 136-140).

Be kaltinamojo V. Z. prisipažinimo jo kaltę įrodo sekantys įrodymai.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji N. S. parodė, kad 2008-10-21 ji sužinojo, kad jos tėvas N. S. buvo rastas miręs. Apie įvykio aplinkybes ji nieko nežino. Ji rūpinosi tėvo laidotuvėmis. Laidotuvėms išleido 2400 lt, tačiau iš savivaldybės gavo 1040 lt., todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 1360 lt. turtinei žalai atlyginti.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. B. parodė, kad 2008 m. spalio mėn., tiksliai dienos neatsimena, apie 14 val. ji namo Draugystės g. 21 Visagine, pirmame aukšte, po laiptais pastebėjo gulintį vyrą. Šis vyras nejudėjo. Laiptinėje buvo tamsu, todėl ji nematė ar vyras kvėpavo ar buvo sumuštas. Buvo matyti, kad ant šio vyro guli senas dviratis. Ji pati arti prie šio vyro nėjo. Ji paskambino į greitąją pagalbą. Neužilgo atvažiavo greitosios pagalbos darbuotojai. Šį vyrą ji tą pačią dieną matė prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, apie 5 val. Šis vyras buvo girtas, kadangi jis eidamas svirduliavo. Ar vyras buvo sumuštas ji nežino. Šį vyrą ji yra kelis kartus mačiusi einantį į butą (duomenys neskelbtini). Ji žino, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena vyras vardu Valerij kartu su sugyventine, jos pavardės ji nežino. Šiame bute dažnai yra girtuokliaujama, lankosi asocialūs asmenys. Minėtame bute dažnai lankosi Valerijaus sugyventinės draugė, kurios pavardės ir vardo nežino. Ta draugė ateidavo su laiptinėje mirusiu vyriškiu.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja M. B. parodė, kad 2008 m. spalio mėn., tikslios dienos ji neprisimena, bet žino, kad tai buvo išeiginė diena, ji kartu su V. Z. buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, pas pažįstamą T. C.. Apie pietus, tikslaus laiko nežino, V. Z. nuėjo į parduotuvę „Fortas“ nupirkti alaus ir atėjo į butą. Buto kambaryje atidarius butelį, jie trise gėrė alų. Geriant jie išgirdo, kad prie balkono privažiavo N. S.. Ji ankščiau gyveno apie 4 metus kartu su N. S.. V. Z. pakvietė N. S. į butą, siūlydamas išgerti alaus. V. Z. įpylė N. S. alaus ir jie keturiese sėdėdami kambaryje gėrė alų bei kalbėjosi. N. S. su V. Z. pradėjo galynėtis, kas stipresnis, bei pradėjo lenkti vienas kitam rankas. Jie elgėsi neagresyviai. V. Z. nulenkus N. S. ranką, šis pavadino V. Z., jai atrodo, „pacan“, ar „salaga“, ar kažkaip panašiai. V. Z. įsižeidė ir sudavė vieną smūgį ranka N. S., nuo kurio N. S. nugriuvo ant grindų. Jam nugriuvus V. Z. sudavė du smūgius koja N. S. į pilvo ar krūtinės sritį, tiksliai ji pasakyti negali, kadangi buvo labai išsigandusi. Ji priėjo prie V. Z. ir pradėjo traukti jį nuo N. S.. V. Z. atitraukus, šis nuėjo į balkoną. T. C. paprašė V. Z., kad jis išvestų N. S. į lauką. V. Z. pakėlė N. S. ir ištempė iš buto bei paguldė laiptinėje prie radiatoriaus. Ji matė, kad N. S. guli laiptinėje pirmame aukšte. Maždaug po pusvalandžio ji su V. Z. nuėjo dar nupirkti alaus į parduotuvę „Fortas“. Išeinant ji matė, kad N. S. guli toje pačioje vietoje. Jis nejudėjo. Nusipirkę alaus jie dar nuėjo prie baro, kur gėrė alų. Kai jie sugrįžo, tai prie namo ir laiptinėje pamatė greitosios pagalbos ir policijos pareigūnus. N. S. jau nebuvo, stovėjo tik jo dviratis. Jie suprato, kad jį išvežė greitosios pagalbos automobilis. Jie nežinojo iš karto, kad N. S. mirė. Apie tai sužinojo tik vakare.

Liudytoja M. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 72-79).

Liudytoja T. C., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2008-10-18 ji kartu su V. Z. ir M. B. gėrė alų M. B. bute. Apie pietus V. Z. nuėjo į parduotuvę „Fortas“ nupirkti alaus. Ji matė, kad prie parduotuvės „Fortas“ sėdi N. S. kartu su vyriškiu, kurio pravardė „Krest“ (V. M.). V. Z. kartu su jais gėrė alų, po to sugrįžo į namus. Tai buvo apie 13 val. ar 14 val. V. Z. dar atsinešė alaus. Tada jie trise namuose gėrė alų. Begeriant alų ji išgirdo, kad po balkonu stovi N. S. ir šaukia Mariną. Ji išėjo į balkoną ir pasakė, kad Marinos pas ją nėra. Tuo metu į balkoną išėjo ir V. Z. ir pakvietė Nikolajų pas ją į butą. N. S. atėjo pas ją į butą vienas. Geriant alų Nikolajus pradėjo klausinėti Marinos, kodėl ji paliko jį. B. V. su Nikolajumi ginčytis. Ji girdėjo, kad Nikolajus pavadino Vitalijų „salaga“. Ji su Marina tuo metu išėjo į balkoną, todėl gerai negirdėjo apie ką jie kalbėjo, bet jie ginčijosi. Ji girdėjo tik tai, kad jie kažko ginčijosi. Būdama balkone pamatė, kad V. Z. sudavė N. S. su ranka. Tuo metu Nikolajus sėdėjo ant kėdės ir nuo smūgio nugriuvo nuo kėdės ant grindų. Kur tiksliai pataikė V. N. ji nepastebėjo. Po to Vitalijus dar gal du kartus spyrė gulinčiam ant grindų Nikolajui su koja. Jis jam spyrė kažkur į pilvo ar krūtinės sritį. Marina tuo metu pribėgo šaukdama prie Vitalijaus ir pasakė, kad tas nustotų, nemuštų Nikolajaus. T. V. nustojo mušti Nikolajų ir atėjo į balkoną. B. V. dar sakė, kad trenkdamas Nikolajui susimušė ranką. Po to ji išėjo iš balkono ir pasakė Vitalijui, kad šis išvestų Nikolajų iš jos namų, nes N. S. gulėjo ant grindų ir nesikėlė. Vitalijus priėjo prie Nikolajaus ir pakėlė už pečių ir jį ištempė į laiptinę. Nikolajus pats eiti negalėjo. Ji matė, kad Nikolajus gyvas, nes jis kvėpavo, tačiau jis kvėpavo sunkai gargaliuodamas. Vitalijus ištempė Nikolajų į laiptinę ir greitai sugrįžo. Vėliau ji išėjo pas savo pažįstamus. Eidama, ji matė, kad laiptinėje stovi dviratis ir guli kažkoks vyriškis, tačiau ji nepagalvojo jog tai N. S.. Po trumpo laiko jai į duris paskambino policijos pareigūnai ir išėjusi į laiptinę ji pamatė, kad laiptinėje gulėjo būtent Nikolajui, kuris jau buvo miręs. Ji tikrai yra mačiusi, kad V. Z. mušė N. S. rankomis ir kojomis.

Liudytoja T. C. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 62-68) ir akistatos su kaltinamuoju V. Z. metu (t. 1, b. l. 56, 57).

Iš Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Utenos poskyrio specialisto išvadų M 246/08(08) ir M4/09(08) matyti, kad N. S. mirties priežastis yra buka kūno trauma su abipusiais šonkaulių lūžimais, krūtinkaulio lūžimu, širdies maišelio ir širdies sumušimais (kraujosruvomis), plaučių, kepenų, kairio inksto plyšimais, kurie komplikavosi ūmiu, masyviu nukraujavimu. Tai rodo konstatuoti minėti sužalojimai, masyvus (2350 ml) kraujo išsiliejimas krūtinės ir pilvo ertmėse, vidaus organų mažakraujystė. Nustatyti kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos kairio gumburo, kairio skruosto-smilkinio, kairės akies-skruosto, apatinės lūpos, kairio peties sąnario, kaklo, kairio žasto, krūtinės vidurinės dalies, dešinio riešo srityse; kairio klubo sparno srities nubrozdinimas: abipusiai šonkaulių lūžimai, krūtinkaulio lūžimas, širdies maišelio ir širdies sumušimas (kraujosruvos), plaučių, kepenų, kairio inksto plyšimai, kraujo išsiliejimas krūtinės ir pilvo ertmėse. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes daugybiniai šonkaulių, krūtinkaulio lūžimai su vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimo, sukėlė mirtį. Kūno kraujosruvos, nubrozdinimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. N. S. lavono kraujyje rasta 3,57 promilių etilo alkoholio, gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį. Nukentėjusiajam kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 10 (dešimt) trauminių poveikių pasėkoje, nes konstatuota devynios kraujosruvos ir vienas nubrozdinimas, išsidėstę atskirose anatominėse srityse. N. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, spardant kojomis, užlipus ant kūno šokinėjant, nes yra daugybiniai abipusiai šonkaulių, krūtinkaulio lūžimai, kepenų, plaučių plyšimai (t. 1, b. l. 108 – 121).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas N. S. a. k. (duomenys neskelbtini) lavonas, gulintis (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, pirmame aukšte, po laiptais ant grindų. Lavonas guli ant pilvo, abi rankos yra ištiestos, kairė koja pilnai ištiesta, dešinė nedaug sulenkta per kelį ir uždėta ant kairiosios. Galva pasukta į dešinę pusę. Po lavono galva ir nosyje yra tamsiai raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują. Apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos medžiagine striuke, su raudonu pamušalu, pilkos spalvos megztiniu su juodos spalvos raštu ir pilkos spalvos marškiniais. Apsiavęs rudos spalvos odiniais batais (t. 1, b. l. 8 – 13).

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra visiškai įrodyta, kad V. Z. 2008 m. spalio 19 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, asmeninių nesutarimų pagrindu kilusio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam N. S. į krūtinę, galvą ir rankas, tuo padarydamas pastarajam kraujosruvą kaktos kairio gumburo srityje, kraujosruvą kario skruosto – smilkinio srityje, kraujosruvą kairės akies skruosto srityje, kraujosruvą apatinės lūpos srityje, kraujosruvą kairio peties sąnario srityje, kraujosruvą kaklo srityje, kraujosruvą kairio žasto srityje, kraujosruvą krūtinės vidurinėje dalyje, kraujosruvą dešinio riešo nugarinime paviršiuje, nubrozdinimą kairio klubo sparno krašto srityje, abipusius šonkaulių lūžimus, krūtinkaulio lūžimą, širdies maišelio ir širdies sumušimą (kraujosruvas), plaučių, kepenų, kairio inksto, plyšimus, kraujo išsiliejimą krūtinės ir pilvo ertmėse, ko pasėkoje nukentėjusysis minėto namo antros laiptinės pirmame aukšte mirė ir taip tyčia savo veiksmais nužudė N. S.. Nėra nustatyta, kad kaltinamasis V. Z. šokinėjo kojomis ant nukentėjusiojo krūtinės, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama. V. Z. kaltė grindžiama ne tik jo paties parodymais, bet ir liudytojų T. C., M. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros nustatytomis duomenimis, eksperto išvadomis. Kolegija, įvertinusi surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad N. S. nebuvo nužudytas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Jam gyvybė nebuvo atimta itin skausmingu būdu ar kankinant. Kaip pažymima specialisto išvadoje Nr. M 246/08(08), sužalojimai N. S. buvo padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Taigi nukentėjusysis nesikankino ilgą laiką, be to, jam sužaloti nebuvo naudojami specialūs įrankiai, sukeliantys dideles fizines kančias, o buvo suduodami smūgiai rankomis ir kojomis. Taip pat pažymėtina tai, kad specialisto išvadoje Nr. M 246/08(08) nurodoma, jog N. S. lavono kraujyje rasta 3,57 promilių etilo alkoholio, gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Teismas daro išvadą, kad N. S. nejuto didelių fizinių kančių, kadangi alkoholis slopina skausmo pojūtį. Be to, kaip pažymėjo LAT senatas nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 punktą, kai kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Byloje visiškai nėra jokių objektyvių įrodymų, kad V. Z. suvokė ar siekė atimti gyvybė N. S. kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Atsižvelgiama į teismų praktiką, yra nemažai LAT nutarčių, kuriose pripažįstama teisinga veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 1 dalį, pvz., nuteistasis tyčia dūrė peiliu ir sudavė kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 9 smūgius į įvairias kūno vietas (2k-296/08); nuteistasis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 37 smūgius į pilvą, krūtinę, galvą (2k-198/07); nuteistasis daugybinius smūgius tęsdavo kurį laiką (2k-509/07). Taigi vien tai, kad V. Z. sudavė 10 smūgių N. S., dar negali būti pagrindas jo pripažinti kaip nužudymą kankinant ar itin žiauriai. Veikos kvalifikavimui pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. būtina nustatyti, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad V. Z. nenužudė N. S. kankindamas ar kitaip itin žiauriai, įrodo ir paties kaltinamojo parodymai, liudytojų T. C., M. B. parodymai, eksperto išvados.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Kaip pažymima 2004 m. birželio 18 d. LAT senato nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“, nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 6 punk­tą (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl gy­vy­bės at­ėmi­mo bū­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiš­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu. Kan­ki­ni­mas – tai tam tik­rą lai­ką trun­kan­tys veiks­mai, su­ke­lian­tys di­de­les fi­zi­nes, dva­si­nes kan­čias nu­ken­tė­ju­sia­jam tie­sio­gi­niu po­vei­kiu į jo kū­ną ar­ba su­da­ran­tys są­ly­gas kil­ti to­kioms kan­čioms (dėl skaus­mo, al­kio, troš­ku­lio, šal­čio, karš­čio, ver­čiant at­lik­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį že­mi­nan­čius veiks­mus ir pan.).

Nu­žu­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bū­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­čiais nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iš di­de­lio aukš­čio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kū­no su­ža­lo­ji­mų. Šiuo at­ve­ju ne­tu­ri reikš­mės, kiek lai­ko nu­ken­tė­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­tė kū­no su­ža­lo­ji­mų su­kel­tą skaus­mą.

Nu­žu­dy­mas itin žiau­riai ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ir ta­da, kai prieš at­imant gy­vy­bę ar jos at­ėmi­mo me­tu iš nu­ken­tė­ju­sio­jo bu­vo ty­čio­ja­ma­si (jis ver­čia­mas pats sa­ve ža­lo­ti ir pan.) ar­ba kai kal­ti­nin­kas ty­čia truk­do su­teik­ti pa­gal­bą jo su­ža­lo­tam nu­ken­tė­ju­sia­jam, ar­ba kai nu­žu­do­ma su­ar­dant žmo­gaus kū­no ana­to­mi­nį vien­ti­su­mą (pvz., nu­ker­ta­ma gal­va ir pan.), ar­ba kai nu­ken­tė­ju­sy­sis nu­žu­do­mas jo ar­ti­mų­jų aki­vaiz­do­je, taip su­ke­liant jiems di­de­les dva­si­nes kan­čias. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal šį punk­tą, jei kal­ti­nin­kas su­vo­kė itin žiau­rų gy­vy­bės at­ėmi­mo ypa­tu­mą.

Kolegijai nepavyko surinkti įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad V. Z. nužudė N. S. itin žiauriai. Esant tokioms aplinkybėms padaryta nusikalstama veika iš BK 129 str. 2 d. 6 p. perkvalifikuotina į BK 129 str. l dalį.

Nužudy­mas yra baig­tas nu­si­kal­ti­mas ir kva­li­fi­kuo­ja­mas tik pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so spe­cia­lio­sios da­lies nor­mą ki­lus pa­da­ri­niams – mi­rus nu­ken­tė­ju­sia­jam. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nėra jokių abejonių, kad N. S. mirtis yra V. Z. veiksmų padarinys. Tai įrodo specialisto išvada Nr. M 246/08(08), kurioje pažymima, jog N. S. mirties priežastis yra buka kūno trauma su abipusiais šonkaulių lūžimais, krūtinkaulio lūžimu, širdies maišelio ir širdies sumušimais (kraujosruvomis), plaučių, kepenų, kairio inksto plyšimais, kurie komplikavosi ūmiu, masyviu nukraujavimu. Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodoma, jog N. S. mirtis galėjo įvykti prieš 2-3 dienas iki lavono tyrimo pradžios 2008-10-21 8.30 val. ir tam neprieštarauja mirusiojo tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. Tai, kad būtent V. Z. veiksmų padarinys buvo N. S. mirtis įrodo ir paties kaltinamojo, liudytojų parodymai.

Nužudymo nusikaltimas padaromas tik tyčine kaltės forma. Tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti.

Nužudymas padaromas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Teismas, spręsdamas apie V. Z. tyčios turinį, atsižvelgia į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, V. Z. ir N. S. tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. V. Z. N. S. smūgius sudavė rankomis ir kojomis, nenaudodamas jokių specialių įrankių, skirtų žmogui žaloti ar kitaip sukeliančių didesnį skausmą. Padaryta dešimt kūno sužalojimų atskirose anatominėse srityse. Smūgių sudavimas netruko ilgą laiką. Atsižvelgiama ir į tai, kad prieš įvykį V. Z. ir N. S. draugiškai bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, o konflikto priežastis buvo N. S. pasakyti įžeidžiantys žodžiai. Kaltinamasis sudavė smūgius ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę, todėl turėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo mirtį. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad V. Z. nenorėjo sukelti N. S. mirties, nėra duomenų, kad jis būtų turėjęs išankstinę tyčią nužudyti nukentėjusįjį. Tačiau, nors kaltinamasis ir nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. V. Z. abejingumą kilsiantiems padariniams rodo tai, kad po N. S. sumušimo jis nebandė jo kelti nuo grindų, neklausė kaip šis jautėsi, tiesiog nutempė nukentėjusįjį į laiptinę ir ten jį paliko. Taip kaltinamasis V. Z. sąmoningai leido kilti N. S. mirčiai. T. V. Z. atėmė N. S. gyvybę, veikdamas netiesiogine tyčia, tai yra, suduodamas smūgius, tame tarpe taip pat ir į gyvybiškai svarbius organus, suprato, kad savo veika kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir, nors nenorėjo atimti nukentėjusiajam gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Kolegija V. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. V. Z. pats savanoriškai, neverčiamas jokių objektyvių aplinkybių ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino sudavęs smūgius N. S., dėl ko pastarasis mirė. V. Z. nuoširdų gailėjimąsi rodo tai, kad kaltinamasis neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, jo nuoširdų gailėjimąsi rodo ir byloje nustatytų aplinkybių visuma.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad V. Z. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti. Ieškinį pareiškė N. S. duktė N. S.. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Civilinis ieškinys iš dalies yra paremtas rašytiniais dokumentais (t. 1, b. l. 46-48). Teismui nekyla jokių abejonių, kad laidojimo išlaidos galėjo siekti 1360 lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt litų). Turtinė žala neabejotinai padaryta kaltinamojo V. Z. veiksmų pasėkoje. N. S., kaip nukentėjusiojo dukra, turi teisę į turtinės žalos atlyginimą. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareikštas.

Pateikti teismui ir saugomi prie bylos plastikinis tuščias 250 ml talpos butelius su užrašu „Leda“ ir kompaktinis diskas su įtariamojo V. Z. parodymų patikrinimo vietoje filmuota medžiaga, o taip pat kilimas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2008-12-02 iš buto (duomenys neskelbtini), Visagine, kuris saugomas Utenos apskr. VPK Visagino PK, turu būti sunaikinti (LR BPK 94 str.), nes daiktai yra menkaverčiai, nėra pareikšto prašymo juos grąžinti.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. Z. teismas atsižvelgia į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias kaltinamojo atsakomybę, žalingų pasekmių turinį. Kolegija atsižvelgia į tai, kad padarytas baigtas, labai sunkus nusikaltimas, padaryta žala neatstatoma. Nusikaltimas, numatytas LR BK 129 str. 1 d. priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos įstatymų leidėjas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo itin didelį nusikaltimo pavojingumą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje yra teistas, baustas administracine tvarka, padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomus padarinius.

Teismas, įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. Z. bausmės, numatytos LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje, vidurkį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Z. (V. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią V. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką V. Z. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendis įsiteisės V. Z. laikyti suimtą.

Civilinį ieškinį tenkinti ir išieškoti iš V. Z. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. S. naudai 1360 lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Esamus prie bylos plastikinį tuščią 250 ml talpos butelį su užrašu „Leda“, kompaktinį diską su įtariamojo V. Z. parodymų patikrinimo vietoje filmuota medžiaga, kilimą, saugomą Utenos apskr. VPK Visagino PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, suimtam nuteistajam šis terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.