Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-04 · Civilinė byla Nr. 2A-278-567/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-04
Bylos Nr.
2A-278-567/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
Ieškovas
UAB „Personalo valdymo grupė“
Atsakovas
UAB „Švaros greitis“
Trečiasis asmuo
E. D.
Advokatai
Asta Skujytė
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Henricho Jaglinskio,

sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Astai Skujytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Personalo valdymo grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10048-235/2008 pagal ieškovo UAB „Personalo valdymo grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Švaros greitis“, trečiajam asmeniui E. D. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Personalo valdymo grupė“ 2008-05-21 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko su E. D., 30541,69 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumos dydžio atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą (atsakovo nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus), apribojant atsakovui disponavimo turtu teisę, turto saugojimą pavedant atsakovui. Nurodė, kad ieškovas 2007-08-17 automobilį NISSAN MAXIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikęs valymui atsakovui. Minėtą automobilį pagrobė ir autoįvykio metu nepataisomai sugadino tuometinis atsakovo darbuotojas E. D.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-654/2008 E. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d. Ieškovas minėtoje baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs 76419,68 Lt dydžio civilinį ieškinį. Kadangi automobilis buvo apdraustas, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovui 40140 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovui atiteko sudaužyto automobilio likučiai, kurie AB „Lietuvos draudimas“ buvo įvertinti 5100 Lt. Minėtu teismo nuosprendžiu iš E. D. buvo priteista 31179,68 Lt ieškovo naudai, tačiau E. D. pareiškė, kad neturi galimybės atlyginti padarytą žalą, nes neturi jokio turto. Pagal 2005-10-13 tarp šalių sudarytą autotransporto priemonių plovimo/valymo sutartį Nr. ŠG-2005-02 ieškovas palikdavo atsakovui už sutartyje nustatytą atlyginimą išplauti/išvalyti įmonės automobilius, o atsakovas buvo įsipareigojęs per sutartą terminą atlikti autotransporto priemonių plovimą/valymą ir iki sugrąžinimo ieškovui juos saugoti. Šiuo atveju šalis siejo ir pasaugos santykiai. Atsakovas, kaip saugotojas, neužtikrino palikto plovimui automobilio apsaugos, todėl privalo atlyginti ieškovui žalą. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad nakčiai klientų automobilių rakteliai buvo pakabinami ant lentos, esančios klientų laukiamajame, t.y. visiems prieinamoje vietoje. E. D. žinojo signalizacijos kodus ir turėjo raktus nuo plovyklos. Dėl šių aplinkybių atsakovui kilo pareiga solidariai su E. D. atlyginti ieškovui padarytą žalą. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ 2008-03-05 ieškovui dar papildomai sumokėjo 637,99 Lt draudimo išmokos, todėl neatlygintos žalos dydis sumažėjo iki 30541,69 Lt. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino (CK 6.6 str. 3 d., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.210 str. 2 d., 6.264 str., 6.279 str., 6.845 str., 6.846 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Švaros greitis“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo turtinės žalos atlyginimo klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas dar kartą ieškovui reiškiant savarankišką ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybė negali būti solidari, kadangi atsakovo bendrininkavimas padarant nusikaltimą įsiteisėjusiame 2008-02-05 teismo nuosprendyje nebuvo nustatytas. Atsakovo patalpose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, t.y. atsakovas ėmėsi visų įmanomų saugumo priemonių, buvo pakankamai rūpestingas ir atidus. E. D. buvo suteikti raktai nuo plovyklos, signalizacijos kodai, kad jis galėtų vykdyti tiesiogines plovėjo pareigas. Ieškovui žala buvo padaryta nusikalstama veika ne darbo valandomis, E. D. veikiant tiesiogine tyčia, nevykdant tiesioginių darbdavio – atsakovo nurodymų, ne darbdavio interesais, už darbdavio teritorijos ribų, todėl atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybė neatsirado (CK 1.5 str., 6.6 str., 6.279 str., 6.830 str. – 6.850 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Personalo valdymo grupė“ dublike nurodė, kad baudžiamojoje byloje ieškovas neturėjo galimybės pareikalauti nuostolių, susijusių su daikto praradimu/sugedimu, atlyginimo iš kito pagal įstatymus atsakingo subjekto, solidaraus skolininko – daikto saugotojo. Tai, kad teismas baudžiamojoje byloje iš E. D. ieškovui priteisė žalos atlyginimą, nereiškia, kad išnyko atsakovo, kaip saugotojo, pareiga atlyginti ieškovui nuostolius. Atsakovo solidarioji atsakomybė atsirado pagal įstatymą. Atsakovas pasielgė nerūpestingai, patikėdamas ieškovo automobilio užvedimo raktelius vairuotojo pažymėjimo neturinčiam savo darbuotojui E. D. bei suteikdamas jam tarnybinių patalpų raktus, patalpų signalizacijos kodus ir pan. Atsakovas, atlyginęs žalą ieškovui, galės pasinaudoti regreso teise į tretįjį asmenį (CK 6.6 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas triplike nurodė, kad tikslus žalos dydis buvo nustatytas draudimo bendrovei administruojant įvykį bei išmokant nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką. Ieškovas su nustatytu žalos dydžiu sutiko ir jo neginčijo, todėl ieškovui negali būti priteistas didesnis žalos atlyginimo dydis negu realiai buvo patirtas. Patenkinus ieškovo ieškinį ieškovui būtų priteista du kartus didesnė suma negu ieškovas patyrė nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-11-21 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Personalo valdymo grupė“ atsakovo UAB „Švaros greitis“ naudai 1500 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Teismas nustatė, kad ieškovui dalį padarytos žalos atlygino AB „Lietuvos draudimas“, likusi žalos dalis, patenkinus ieškovo civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, buvo priteista iš nusikaltimą padariusio trečiojo asmens. E. D. po darbo UAB „Švaros greitis“ apie 23 val. 30 min., turėdamas plovyklos raktus ir žinodamas signalizacijos kodus, pateko į patalpas ir paėmęs automobilio raktelius, kurie buvo spintelėje klientų priimamajame, pagrobė automobilį „Nissan Maxima“, v.n. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymėjo, kad atsakovas nėra atsakingas už žalą, padarytą trečiojo asmens E. D., ir negali būti su juo solidariuoju skolininku. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi atsakovo darbuotojas padarė žalą nusikalstama veika po darbo, savavališkai įsibrovęs į atsakovo patalpas ir paėmęs automobilio raktelius. Teismas pažymėjo, jog dėl šių aplinkybių negali būti daroma išvada, kad atsakovas bendrai su trečiuoju asmeniu padarė žalą ieškovui. Teismas konstatavo, kad ieškovo turtinės žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas 2008-02-05 įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pasirinko turtinės žalos atlyginimo būdą, pareikšdamas ieškinį baudžiamojoje byloje. Teismas padarė išvadą, kad nesant atsakovo ir trečiojo asmens solidarios atsakomybės dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, negali būti pakartotinai reiškiamas tas pats turtinis reikalavimas dar ir civilinio proceso tvarka (CK 6.6 str., 6.253 str. 4 d., 6.264 str., 6.279 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Personalo valdymo grupė“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:

1) Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2) Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumos dydžio atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą (atsakovo nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus), apribojant atsakovui disponavimo turtu teisę, turto saugojimą pavedant atsakovui. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų atsakomybę, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už žalą, padarytą trečiojo asmens E. D., ir negali būti su juo solidariuoju skolininku. Šiuo atveju teismas turėjo taikyti CK 6.6. str. 3 d. bei 6.279 str. ir priteisti iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko kartu su E. D., žalos atlyginimą, nes byloje esanti medžiaga patvirtino, kad ginčo atveju atsakovo prievolė buvo susijusi su paslaugų tiekimu (tarp ieškovo ir atsakovo 2005-10-13 buvo sudaryta autotransporto priemonių plovimo/valymo sutartį Nr. ŠG-2005-02), o žala ieškovui buvo padaryta E. D. bei atsakovo veiksmais, t.y. E. D. pagrobiant automobilį, o atsakovui tinkamai neužtikrinant jo apsaugos, kaip to reikalauja pasaugos bei rangos santykius reglamentuojančios CK normos.

2) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo turtinės žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas 2008-02-05 įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir kad ieškovas pasirinko turtinės žalos atlyginimo būdą, pareikšdamas ieškinį baudžiamojoje byloje. Baudžiamosiose bylose nėra sprendžiami civiliniai ginčai tarp dviejų ūkio subjektų, kylantys iš pasaugos ar rangos teisinių santykių. Ieškovas, pareikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-654/2008 ir tokiu būdu prisiteisdamas iš nusikaltimo kaltininko nusikaltimu padarytą žalą, tik dalinai įgyvendino savo teisę į žalos atlyginimą iš solidarių skolininkų. Baudžiamajame procese ieškovas neturėjo galimybės pareikalauti nuostolių, susijusių su daikto praradimu/sugedimu, atlyginimo iš kito pagal įstatymus atsakingo subjekto, solidaraus skolininko – daikto saugotojo (atsakovo). Šią savo teisę ieškovas ir įgyvendino, reikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka.

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tvirtino, jog negali būti pakartotinai reiškiamas tas pats turtinis reikalavimas dar ir civilinio proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu buvo E. D., iš kurio žalos atlyginimas ieškovui buvo priteistas, remiantis BPK normomis, kaip iš nusikaltimą padariusio asmens, o šioje civilinėje byloje iš atsakovo prašoma priteisti žalos atlyginimą, kaip iš solidaraus skolininko su E. D., remiantis 2005-10-13 autotransporto priemonių plovimo/valymo sutartimi bei pasaugos ir rangos santykius reglamentuojančiomis CK normomis. Teiginius, jog atsakovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, paneigė baudžiamoje byloje Nr. 1-153-654/2008 esanti medžiaga. Automobilis iš atsakovo patalpų buvo pagrobtas dėl to, kad atsakovas tinkamai neužtikrino palikto plovimui automobilio apsaugos. Atsakovas pasielgė nerūpestingai, patikėdamas automobilio užvedimo raktelius vairuotojo pažymėjimo neturinčiam, tris kartus teistam už įvairius nusikaltimus (tame tarpe ir nuosavybei) savo darbuotojui E. D. bei suteikdamas pastarajam tarnybinių patalpų raktus, patalpų signalizacijos kodus ir patikėdamas kitas įmonės paslaptis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašiose civilinėse bylose.

4) Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą, neišsprendė ieškovo 2008-05-19 ieškinyje pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas šį reikalavimą teismui priminė ir dublike, tačiau teismas šio prašymo vis tiek neišsprendė. Būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų nesiėmus atsakovas gali perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teise valdomą turtą, todėl teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Švaros greitis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Tretysis asmuo E. D. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, atsižvelgiant į tai, kad draudžiama bloginti apelianto padėtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų atsakomybę, ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už žalą, padarytą trečiojo asmens E. D., ir negali būti su juo solidariuoju skolininku, nes žala dėl automobilio pagrobimo buvo padaryta E. D. tiesioginiais tyčiniais nusikalstamais veiksmais ne darbo valandomis, ir atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybė neatsirado. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas sudarė sąlygas žalai kilti ar prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes atsakovo bendrininkavimas, padarant nusikaltimą, įsiteisėjusiame 2008-02-05 teismo nuosprendyje nebuvo nustatytas. Tai, kad atsakovo patalpose buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir signalizacija, kuri po darbo valandų buvo įjungta, patvirtina, kad atsakovas, atlikdamas šiuos konkrečius veiksmus, buvo pakankamai protingas ir apdairus, nes ėmėsi tinkamų priemonių apsaugoti turtą.

Šiuo atveju kolegija nenustatė teisinio pagrindo tenkinti ieškinį (b.l. 148, 153-160, 162-176), nes nėra sąlygų atsakovo, kaip solidaraus skolininko, atsakomybei kilti dėl E. D. padarytos žalos atlyginimo. Aplinkybės, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2005-10-13 buvo sudaryta autotransporto priemonių plovimo/valymo sutartis Nr. ŠG-2005-02, savaime nereiškia, kad darbdavys turi atsakyti kaip solidarus skolininkas, nes E. D. neturėjo darbdavio pavedimo po darbo valandų atlikti autotransporto priemonės plovimo/valymo paslaugas ieškovui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui solidarioji atsakomybė netaikoma, nes atsakovą ir E. D. nesieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, atsakovas nežinojo apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą ir neprisidėjo prie nusikalstamų veiksmų kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, ir atsakovas nėra atsakingas už E. D. nusikalstamus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamoje byloje Nr. 1-153-654/2008 nėra duomenų, kad automobilis iš atsakovo patalpų buvo pagrobtas dėl to, kad atsakovas tinkamai neužtikrino palikto plovimui ieškovo automobilio apsaugos. Tai, kad E. D. savavališkai įsibrovė į atsakovo patalpas po darbo valandų, nereiškia, kad atsakovas po darbo valandų patikėjo ieškovo automobilio užvedimo raktelius E. D. ar pavedė po darbo valandų trečiajam asmeniui atlikti darbines funkcijas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turtinės žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas 2008-02-05 įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, nes atsakovui nėra taikoma solidarioji atsakomybė sutartinių teisinių santykių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei solidariajai atsakomybei kilti.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovo 2008-05-19 ieškinyje ir dublike pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. šiuo atveju byloje ieškovas nebuvo pateikęs įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumos dydžio atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, nes ieškinys nėra tenkinamas (CPK 144 str., 145 str., 148 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str., 6.245 str., 6.263 str., 6.281 str. 1 d., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 750 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 140) apeliacinėje instancijoje, todėl ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Personalo valdymo grupė“ 750 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Švaros greitis“ naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Goda Ambrasaitė - BalynienėHenrichas Jaglinskis