Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1743-720/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
1-1743-720/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51855-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
D. K.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1743-720/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51855-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant:prokurorams E. T., A. A., J. R.,kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokato padėjėjui D. M.,nukentėjusiesiems A. S. ir A. S., nukentėjusiųjų atstovei advokatei A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemos administratoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. K. 2018 m. spalio 28 d., apie 16.19 val., gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme, esant tarpusavio nesutarimams su A. S. ir A. S., kilusio žodinio konflikto su Antanu ir A. S. metu, tyčia A. S. koja spyrė į dešinę čiurną, padarė poodinę kraujosruvą dešinėje čiurnoje, kas sukėlė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą, ir toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus tyčia A. S. rankos kumščiu sudavė į krūtinę, kas nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 28 d., apie 16 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio dalies jis yra savininkas, kieme, montavo automobilio ratus. Pamatęs kad šio namo bendrasavininkė kaimynė A. S. jį planšete filmuoja,, jis paprašė nefilmuoti. Kaimynams A. S. ir A. S. išėjus į kiemą, tarp jo ir kaimynų kilo konfliktas, kurio metu jis spyrė A. S. į koją ir smogė vieną kartą kumščiu A. S. į krūtinę. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino nukentėjusiesiems dalį nusikaltimu padarytos žalos kiekvienam po 500,00 eurų, jie susitarė dėl 2000,00 eurų žalos atlyginimo dalimis tvarkos, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti, jam su nukentėjusiaisiais susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. K. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su sutuoktiniu A. S. apie 43 metus gyvena gyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėto gyvenamo namo dalis, tiksliau jo 69 %, priklauso jai ir sutuoktiniui A. S., tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Minėto gyvenamo namo kitą dalį, tiksliau jo 31 %, apie 2013 m. nusipirko D. K., kuris šiame name niekad negyveno. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio D. K. priklausančio gyvenamo namo dalyje, (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyvena K. R.. Kokiomis teisėmis ji gyvena minėto namo dalyje, nežino, nes su ja nebendrauju. Ji pati ne kartą jiems sakiusi, kad gyvena kaip nuomininkė. (duomenys neskelbtini) namo kiemas aptvertas metaline tvora bei metaline tvora atidalintas į dvi dalis. (duomenys neskelbtini) namo bendras koridorius, įvažiavimas bei išvažiavimas iš kiemo ir metaliniai kiemo vartai yra bendro naudojimo. Nuo tada, kuomet minėtame name pradėjo gyventi K. R. su ja prasidėjo nesutarimai dėl tvarkos kieme ir bendro naudojimo patalpose, kurie peraugo į nuolatinius žodinius konfliktus. Nors D. K. negyvena minėtu adresu, tačiau pritaria K. R., todėl su jais abejais nuolat kyla žodiniai konfliktai. Šiuo metu tarpusavio santykiai su D. K. ir K. R. yra labai prieštaringi. 2018 m. spalio 28 d., apie 13-14 val., pas juos atvažiavo jos tolimas giminaitis A. Š. kartu su sutuoktine V. Š.. Apie 16 val., jie susiruošė išvažiuoti (jų automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini) g.) ir pro pirmo aukšto valgomojo kambario langą, kuris išeina į bendro naudojimo įvažiavimą-išvažiavimą, jame pamatė stovintį K. R. automobilį „Audi“ mėlynos spalvos, valstybinis Nr. nežino, prie jo D. K. ir K. R.. D. K. su kažkokiais metaliniais įrankiais keitė minėto automobilio ratus. Prie jų be pavadėlio ir antsnukio lakstė apie 2 metų K. R. galimai stafordšyro terjero veislės šuo. V. ir A. Š. pro langą pamatę lakstantį šunį, išsigando jo ir nedrįso išeiti. Nieko nesakiusi K. R. ir D. K., pro valgomojo kambario langą planšetiniu kompiuteriu pradėjo filmuoti be antsnukio lakstanti šunį. Tai pamatęs, D. K. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir įpykęs kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė į valgomojo kambario langą, kurio nesugadino. Po to ji atidarė lango viršų, kad geriau girdėtų žodžius. D. K. kartojo, kad „žiurke langą uždaryk“. Ji išsigandusi, kad neišdaužytu lango stiklo, jį uždarė. Po to jie visi apsirengė ir išėjo iš namo. Stovėdama namo tarpdurį, pasakė K. R., kad laikyk ar paimk, dabar tiksliai neprisimena, šunį. Tuomet K. R. priėjo prie šuns ir jį laikė. Ji, jos sutuoktinis A. ir A. su V. Š. išėjo iš namo bei ėjo palei vidurį ant įvažiavimo-išvažiavimo stovintį automobilį „Audi“. D. buvo labai įžūliai nusiteikęs jos ir jos sutuoktinio atžvilgiu, jis sakė, kad „pavėsinę išvers, kuolus išvartys“ (jie stovi mums priklausančiame žemės sklype), tai jis jiems sako ne pirmą kartą. D. K. kažkurioje rankoje laikė metalinį raktą automobilio ratams atsukti ir juo mosikavo. Jiems praėjus automobilį „Audi“, sutuoktinis A. kažką pasakė D. K., kad jis nusiramintų. Tuomet įžūliai nusiteikęs D. K. priėjo prie sutuoktinio A. ir toliau sakė, kad „pavėsinę išvers, kuolus išvartys“ ir rankomis kelis kartus stūmė A., tačiau A. nenugriuvo. Ji kažką sakė D. K., kad jis baigtų, nes yra svetimi žmonės. Jai ir A. nueinant link vartų nuo įžūliai nusiteikusio D. K., jis tyčia kaires kojos batu jai spyrė į dešinės kojos blauzdą, ties čiurna. Tai jai sukėlė fizinį skausmą, todėl ji ranka jam nestipriai sudaviau į petį, kad jis daugiau nedrįstu jos spardyti. Jai kartu su A. einant link vartų, paskui ėjo įžūliai nusiteikęs D. K., kuris vis dar rankomis bandė pastumti A., kuris nuo jo gynėsi rankomis ir D. K. tyčia dešinės rankos kumščiu smūgiavo A. į krūtinės viršutinę dalį. Nuo smūgio A. susvyravo ir paėjo atgal. Po to atsitraukdami nuo D. K. išėjo už atidarytų metalinių vartų (automobilio įvažiavimo-išvažiavimo vartų). Prie vartų priėjo K. R. ir tyčia juos greitai iš vidaus uždarė. Ji, stovėdama prie pat vartų linijos, pajautė, kad vartais K. R.jai sutrenkė į kairį kelį. Kelyje pajautė fizinį skausmą. Tuomet ji buvo ant kairio kelio užsidėjusi kelio sąnario įtvarą, kuris prilaiko kelio sąnarį judant ir jai mažiau skauda. Dėl kelio sąnario skausmų ji anksčiau nesikreipė į jokią gydymo įstaigą, pati nusipirko kelio sąnario įtvarą ir jį, esant kelio sąnario skausmams, užsidėdavau. Iškart po įvykio nei į medicinos įstaigą, nei į policiją nesikreipė, tačiau kartu su sutuoktiniu A. buvo šokiruoti D. K. įžūliu elgesiu. Dėl patirto išgąsčio jai ir sutuoktiniui sukilo kraujospūdis, todėl paskambino į greitąją medicinos pagalbą, kuriems pasakė kas įvyko, jie sujungė su policija. Dėl įvykio patyrė išgąstį ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kodėl pareiškime ir apklausoje nenurodė apie kairį kelį, kurį metaliniais vartais, juos uždarydama, jai sutrenkė K. R., nežino, nes po įvykio jai buvo sukilęs spaudimas ir buvo labai susijaudinusi. Kadangi po įvykio jai stipriau pradėjo skaudėti kairį kelį, 2018 m. spalio 30 d. kreipėsi į Šilainių polikliniką, kur jai buvo nustatyta, kad trūko kairio kelio meniskas. Jai padaryta fizinė ir moralinė žalos. Civilinį ieškinį pareikš vėliau, kai bus baigtas gydymas (1 t., b. l. 55-57).

Nukentėjusysis A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio 28 d., apie 16.30 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su sutuoktine A. S. bei pažįstamais A. ir V. Š., pro virtuvės langą pamatė, kad bendro naudojimo kieme, nuomininkė K. R., gyvenanti (duomenys neskelbtini), paleidusi savo kovinį šunį, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Šuns veislės nežino. Taip pat minėtame kieme buvo ir minėto buto savininkas D. K., jis keitė automobilio padangas. Kadangi norėjo išlydėti į lauką savo draugus, žmona planšete pro langą pradėjo filmuoti šunį. Tuo metu D. pradėjo ant jos šaukti „žiurke uždaryk langą, ką čia filmuoji" ir priėjęs trenkė kumščiu į jų virtuvės langą. Jie visi išėjo į kiemą, D. keikdamas juos necenzūriniais žodžiais spyrė jo žmonai į dešinę koją, o jam kumščiu vieną kartą sudavė į krūtinės sritį. Kai svečiai išvažiavo, jis pasijuto silpnai, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sužalojimų jam nepadarė, tačiau sukėlė fizinį skausmą bei sutriko širdies ritmas, nes jam yra keistas vožtuvas (1 t., b. l. 89-90).

Liudytoja V. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos sutuoktinio A. Š. pusseserė A. S. kartu su sutuoktiniu A. S. gyvena gyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Su pastaraisiais bendrauja, tiksliau susisiekia telefonu arba retsykiais jie atvažiuoja pas juos. Iš jų žino, kad jų gyvenamo namo kažkokia dalis, kokia nežino, priklauso D. K., kurio nepažįsta ir nebuvo mačiusi. Taip pat jie buvo sakę, kad pats D. K. adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, o gyvena kažkokia moteris vardu K., kuri nuomojasi, kurios taip pat nepažįsta ir nebuvo mačiusi. Su D. K. ir K. jokių tarpusavio santykių ir pykčių nebuvo. 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje, dienos dabar neprisimena, kartu su sutuoktiniu A. ruošėsi atvažiuoti į Kauno r. esančius kapus ir telefonu susisiekus su A., ji pakvietė atvažiuoti pas juos papietauti. Apie 14 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir automobilį palikę gatvėje, prie kito namo, nuėjo pas S., adresu (duomenys neskelbtini). Apie 16 val., ruošėsi išvažiuoti. A. priėjusi prie valgomojo kambario lango pasakė, kad kieme palaidas šuo laksto bei, kad „policija liepė nufilmuoti“. Tuomet ji planšetiniu kompiuteriu pradėjo filmuoti kieme lakstantį šunį, kuris buvo ne mažas, tačiau jo veislės nežino. Pamačiusi kieme ir be antsnukio lakstantį šunį ji nedrįso išeiti į kiemą. Kieme, ant įvažiavimo-išvažiavimo vidurio, stovėjo mėlynos spalvos automobilis, kurio markės ir valstybinių numerių nematė, prie automobilio buvo vyras, kaip suprato D. K., kuris keitė automobilio ratus, o aplink jį lakstė nurodytas šuo. D. K. pastebėjo, kad A. pravėrusi langą filmuoja ir supykęs pasakė, kad „užsidaryk žiurke“ ir girdėjo trinktelėjimą į langą. Daugiau nieko negirdėjo, nes A. uždarė langą. Ne už ilgo visi keturi išėjo iš namo. Tarpduryje A. paprašė, kad „paimkit šunį“. Tuomet matė, kad kieme buvusi moteris, kaip suprato, kad K., suėmė už šuns antkaklio ir laikė šunį. Kartu su sutuoktiniu A. pirmieji greitai praėjo pro mėlyną automobilį ir nuėjo link metalinių vartų. Paskui ėjo A. ir A. S., kurie dar kažką kalbėjo su D. K., tačiau ką kalbėjo, negirdėjo, nes kalbėjo negarsiai. Jai ir sutuoktiniui A. greitai priėjus prie metalinių vartų, atsisuko į A., kuri pasakė, kad „įspyrė man į koją, o A. į krūtinę sudavė“. Tik tuomet pamatė, kad šalia A. S. stovi D. K., kuris buvo įžūliai nusiteikęs ir kažką aiškinosi su A. S., tačiau ką, negirdėjo, nes kalbėjo negarsiai. Kada, kaip ir į kur D. K. įspyrė A. S. bei sudavė A. S., nematė ir nieko paaiškinti negali. Būdama už metalinių vartų matė, kad prie jų pribėgusi K. uždarinėjo juos, tačiau nepastebėjo, kad jais būtų sutrenkusi A. į koją. D. K. ir K. elgesys jai jokio išgąsčio nesukėlė, nes beveik nematė ir negirdėjo kas įvyko. Be to, jų įžūlus elgesys buvo nukreiptas į A. ir A. S.. Jau anksčiau iš S. pasakojimų žinojo, kad konfliktuoja su K. bei D. K.. Jokia žala jai nepadaryta, todėl atsisako byloje būti pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 105-107).

Liudytojas A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo pusseserė A. S. kartu su sutuoktiniu A. S. gyvena gyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Su jais bendrauja telefonu arba kartais jie atvažiuoja pas juos į namus. Jau anksčiau A. jam buvo sakiusi, kad jos gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), kažkokia dalis, kokia neprisimenu, priklauso D. K., kurio nepažįsta ir nebuvo matęs. Taip pat ji jam buvo sakiusi, kad pats D. K. negyvena, o nuomojasi moteris vardu K., kurios nepažįsta ir nebuvo matęs. Su D. K. ir K. jokių tarpusavio santykių ir pykčių neturėjęs. 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje, dienos dabar neprisimena, kartu su sutuoktine V. ruošėsi važiuoti į Kauno r. esančius kapus ir telefonu susisiekus su A., ji pakvietė juos atvažiuoti pas ją į svečius ir papietauti. Apie 14 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., automobilį paliko gatvėje, prie kito namo. Kartu su V. nuėjome pas S., adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug po dviejų valandų ruošėsi išvažiuoti į namus. A. priėjusi prie valgomojo kambario lango pasakė, kad kieme laksto šuo ir planšetiniu kompiuteriu pradėjo filmuoti kieme lakstantį šunį, kuris buvo ne mažas, tačiau jo veislės nežino. V., pamačiusi kieme ir be antsnukio lakstantį šunį, nedrįso išeiti į kiemą. Kieme, beveik ant įvažiavimo-išvažiavimo vidurio, stovėjo mėlynos spalvos automobilis, kurio markės ir valstybinių numerių nematė, prie automobilio buvo vyras, kuris kaip suprato yra D. K., jis keitė automobilio ratus, o apie jį lakstė nurodytas šuo. D. K., būdamas prie automobilio, pastebėjo, kad A. pravėrusi langą filmuoja ir supykęs jai pasakė, kad „užsidaryk žiurke“ bei girdėjau trinktelėjimą į langą, tačiau kuo trenkė, nematė. Po to A. uždarė langą ir daugiau nieko negirdėjo. Netrukus visi keturi išėjo iš namo ir tarpduryje A. pasakė, kad „paimkit“ ar „patraukit šunį“. Pamatė, kad kieme buvusi moteris, kuri kaip suprato yra K., suėmė už šuns antkaklio ir laikė šunį. V. ir jis greitai praėjo pro mėlyną automobilį ir nuėjo link metalinių vartų. Kaip suprato, kad paskui juos ėjo A. ir A. S., tačiau į juos atsisukęs nebuvo. Tik girdėjo, kad jie dar kažką kalbėjo su D. K., tačiau ką kalbėjo nesuprato, nes kalbėjo negarsiai. Jam, paskui V., greitai nuėjus prie metalinių vartų, išgirdo kaip arčiau priėjusi A. pasakė, kad „įspyrė man į koją, o A. sudavė į krūtinę“. Tada atsisuko į A. S., prie kurio stovėjo įžūliai nusiteikęs D. K. bei kažką aiškino A. S., tačiau ką, neišgirdo, nes kalbėjo negarsiai. Kuriuo metu, kaip ir į kur D. K. įspyrė A. S. bei sudavė A. S., nematė, nes nuo jų buvo nusisukęs, tiksliau ėjo link vartų. Kada ir kas uždarinėjo vartus, nematė, nes buvo nusisukęs ir greičiausiai ėjo link savo automobilio. D. K. ir K. elgesys jam jokio išgąsčio nesukėlė, nes nematė kas įvyko bei negirdėjo ką jie su S. aiškinosi. Jų įžūlus elgesys buvo nukreiptas į A. ir A. S.. Iš ankstesnių S. pasakojimų žinojo, kad jie konfliktuoja su K. bei D. K.. Jokia žala jam nepadaryta, todėl atsisako byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 109-111).

Liudytoja K. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad šiuo metu su D. K.yra susižadėję. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio gyvena D. K. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso D. K.. Su gyvenamo namo kitos dalies savininkais A. S. ir A. S. šiuo metu yra labai prieštaringi tarpusavio santykiai, nes nuolatiniai nesutarimai kyla dėl bendro naudojimo patalpų ir tvarkos kieme. D. visada palaikydavo ją nuo S. nepagrįstų puolimų ir kaltinimų. Parodė, kad 2018 m. spalio mėnesio gale, dabar dienos tiksliai neprisimena, po pietų, galėjo būti 16-17 val., ji kartu su D. buvo minėto gyvenamo namo kieme, tiksliau prie namo esančiame pravažiavime D. keitė jai priklausančio automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, ratus, rankoje turėjo ratų varžtų raktą. Netoliese buvo ir ji, prie jos lakstė šuo (mišrūnas), kuris prieš 3 metus paimtas globoti iš prieglaudos. Šuo socializuotas, tai yra mokytas ir yra nepavojingas gyventi su žmonėmis. Šuo niekada nebuvo puolęs S., todėl jiems nėra jokio pagrindo bijoti šuns. Būdama prie automobilio, pamatė, kad A. S. pro langą planšete filmavo D. ar šunį, tiksliai nežino. A. kažką kalbėjo apie D., girdėjo necenzūrinius žodžius, kuriuos galimai išsakė D. atžvilgiu. Kokius sakė necenzūrinius žodžius tiksliai neprisimena. D. tai išgirdęs supyko, priėjo prie lango, kurio viršus buvo praviras, ir ranka pabeldęs į palangę pasakė, kad eitų nuo lango. D. kaip prisimena kelis kartus jai sakė, kad eitų nuo lango. Ne už ilgo pamatė iš namo koridoriaus išeinančius jai nepažįstamus moterį ir vyrą, o paskui juos A. ir A. S.. Jai tik išgirdus namo koridoriuje žingsnius, paėmė už šuns antkaklio ir laikė šunį. Nei A., nei A. jos neprašė laikyti ar paimti šunį. Nepažįstami moteris ir vyras praėjo palei jos automobilį ir ėjo link vartų. Paskui juos ėjo A. ir A., kuriems D. pasakė, kad už žodžio nesilaikymą griausit savo pavėsinę ir vartus (dėl pavėsinės ir vartų nugriovimo abipusė sutartis pasirašyta dar 2016 m.) Į tai A. S. atsisukęs į D. pasakė, kad „klausyk čia per mažas šeimininkas esi, kada daug žolės apšiksi, galėsi daug kalbėti“. Tuo metu D. buvo atsitūpęs prie mano automobilio priekinio dešinio rato su raktu rankoje ir tai išgirdęs atsistojo bei priėjo prie A., kuris pastūmė D. ir jie tarpusavyje apsistumdė. Tarp jų atsistojo A., šaukė, ko stumdai mano vyrą. Po to nematė kas įvyko, tai yra nematė, kad D. būtų įspyręs A. į koją. Tik matė, kad A. su A. nuėjo link vartų, paskui juos D. ir jie tarpusavyje toliau aiškinosi. Kas tarp jų įvyko, nematė, tai yra nematė, kad D. būtų kumščiu A. sudavęs į krūtinę. Ji, norėdama, kad nustotų ginčytis, greitai priėjo prie metalinių vartų ir juos uždarė. A. ir A. jau buvo už vartų ir jie dar kažką sakė D.. Tiksliai matė, kad su metaliniais vartais ji A. nesutrenkė, ji nesusvyravusi liko stovėti toje pačioje vietoje bei jokios reakcijos, kad sukeltas skausmas, nebuvo. Kad A. sutrenkė koją ar kelį, ji tyčia ją apkalba, nes 2018 m. rugpjūčio 4 d., ji tyčia jai į veidą pylė kažkokį cheminį skystį, kurio pasėkoje jai teismo medicinos ekspertų buvo nustatytas akių ragenos ir junginės maišelio nudegimas bei viršutinės kūno dalies pirmo laipsnio nudegimas. Dėl to ji šiuo metu yra kaltinama Kauno apylinkės teisme (1 t., b. l. 113-115).

Liudytoja L. M. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jos dukra K. R. yra ilgametė D. K. draugė, jie kartu gyvena apie dešimt metų, jie visi dažnai praleidžia daug laiko, parodė, kad 2019 m. vasario mėnesį D. K. jai pasakė, jog konflikto su kaimynais S. metu, jų išprovokuotas, jis susinervinęs galėjo suduoti A. S. į krūtinę ir spirti A. S. į koją. Ji patarė D. K. prisipažinti, kad užgavo nukentėjusiuosius, sakė, kad negalima leistis išprovokuojamam. D. K. prižadėjo ateityje valdyti nervus ir nepasiduoti provokacijoms (1 t., b. l. 130-132).

2018 m. spalio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. S. parodė, kad 2018 m. spalio 28 d., apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, daugiabučio kieme D. K. ne mažiau vieną kartą iš kojos spyrė jai į dešinės kojos blauzdą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat nurodytas asmuo ne mažiau, kaip vieną kartą, kumščiu smogė jos sutuoktiniui A. S. į krūtinės sritį, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 42-43).

2018 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta ir aprašyta įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kiemas, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 48-52).

2018 m. spalio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3289/2018(02) nurodyta, kad A. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje čiurnoje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairio kelio skausmai su 2018 m. spalio 28 d. trauma nesiejami, kadangi jį skaudėjo dar iki traumos. Duomenų apie griuvimą nėra (1 t., b. l. 74).

2018 m. lapkričio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų patekimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji A. S. pateikė kompaktinį diską su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 83-85).

2018 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo atlikta kompaktinio disko su vaizdo medžiaga apžiūra, kurioje matyti, kaip D. K. tyčia iš nugaros kaire koja spiria A. S. į dešinės blauzdos apatinę dalį ir tyčia dešine ranka suduoda A. S. į kūno priekinę dalį (1 t., b. l. 86-87).

2018 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3294/2018(02) konstatuota, kad tiek apžiūrėjus nukentėjusįjį, tiek pateiktuose medicininiuose dokumentuose, A. S. objektyviai jokie sužalojimai nenustatyti (1 t., b. l. 103).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir panašiai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant nuteistajam skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, faktiniais duomenimis – kaltinamojo D. K. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų A. S. ir A. S., liudytojų V. Š., A. Š., K. R. ir L. M. R. parodymais, specialisto išvada, kitais ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. K. 2018 m. spalio 28 d., apie 16.19 val., gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme, esant tarpusavio nesutarimams su A. S. ir A. S., kilusio žodinio konflikto su A. ir A. S. metu, tyčia A. S. koja spyrė į dešinę čiurną, padarė poodinę kraujosruvą dešinėje čiurnoje, kas sukėlė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą, ir toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus tyčia A. S. rankos kumščiu sudavė į krūtinę, kas nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo D. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. K. dirba, teisiamas pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis dirba, nukentėjusiųjų A. S. ir A. S. atsiprašė, atlygino abiem nukentėjusiesiems po dalį nusikaltimu padarytos žalos, susitarė dėl 2 000,00 eurų žalos atlyginimo tvarkos, kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė ir prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis D. K. laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis D. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis ir 303 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam D. K. kardomoji priemonė nepaskirta, jos paskirti nėra pagrindo.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios A. S. pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, laikoma voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo D. K. bei nukentėjusiųjų A. S. ir A. S. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis D. K. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiesiems likusią neturtinės žalos dalį 2 000,00 (du tūkstančius) eurų sumokėti nukentėjusiesiems A. S. ir A. S. dalimis per 6 (šešis) mėnesius nuo šio prašymo surašymo datos 2019 m. lapkričio 4 d., mokant į „Swedbank“ AB banke esančią nukentėjusiųjų nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios A. S. pateiktą kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, laikomą voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Tatjana Butkienė