Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba OOO „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis yra Rusijos Federacijos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini). Dirba Rusijos įmonėje OOO „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko vairuotoju nuo 2019 m. Nori patikinti, jog ankščiau teistas tiek Lietuvoje, tiek kitose užsienio šalyse nebuvo. Administracine tvarka baustas už kelių eismo pažeidimus ir dėl nedeklaruotų prekių, kertant Lietuvos Respublikos sieną. Priklausomybės ligų ar psichikos ligų įstaigose niekada nesigydė ir registruotas nėra. Nori paaiškinti, kad Lietuvoje būna tik tranzitu, t. y. pervežant įvairius krovinius iš Kaliningrado į kitą Rusijos vietovę ir atvirkščiai. Atsakant į klausimą, ar maršrutu A3 (Vilnius-Minsk) dažnai važinėja, gali atsakyti, kad juo važinėja visuomet. Kas liečia įvykį 2024 m. gruodžio 2 d., tai nori paaiškinti, kad už kelią buvo sumokėta rinkliava 2024 m. lapkričio 29 d., 22.19 val., iki 2024 m. lapkričio 30 d., 22.19 val., 14 Eur, tačiau, laukiant eilėje, nepastebėjo, kaip baigėsi nustatytas rinkliavos laikas, todėl nuvažiavo link Medininkų kelio posto. Atvažiavus į postą, muitinės pareigūnui atliekant dokumentų patikrą, jį informavo, jog baigėsi mokesčio laikas, todėl nurodė, jog jo atžvilgiu bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Norint susitarti su pareigūnu ir siekiant, kad šis nerašytų administracinio nusižengimo protokolo, padavė šiam savo antrąjį pasą, į kurio vidų įdėjo 20 Eur. Atsakant į klausimą, ar jį pareigūnas buvo įspėjęs, kad tokie veiksmai laikomi kyšio davimu, atsakė, kad taip, tačiau šio žodžių rimtai nebuvo priėmęs, todėl galvojo, kad gausis susitarti. Suprato, kad siūlo šiam kyšį, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Labai gailisi dėl padaryto, supranta, kad padarė nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad jam reikia pristatyti krovinį, prašo, esant galimybei, paskirti užstatą. Įsipareigoja, esant reikalui, atvykti pas tyrėją nustatytu laiku.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Apklaustas kaip liudytojas Vitalij Jermak nurodė, jog jis dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektoriumi. Dirba slenkančiu darbo grafiku: dieninė pamaina trunka 12 valandų ir 45 minutes, naktinė pamaina trunka 14 valandų ir 15 minučių, po kurios seka 3 laisvos nuo darbo dienos. Jo darbo pareigas sudaro atvykstančių ir išvykstančių krovininių ir keleivinių automobilių tikrinimas, dokumentų forminimas, fizinis krovinių tikrinimas, lokalios rizikos vertinimas. 2024 m. gruodžio 2 d., nuo 7.45 val. iki 14.00 val., tarnybą vykdė Medininkų kelio posto, išvykimo iš Lietuvos Respublikos krovininių transporto priemonių tikrinimo vietoje. Vykdant tarnybą, apie 10.00 val., į minėtą tikrinimo vietą atvyko krovininė transporto priemonė „MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo Rusijos Federacijos pilietis A. P., paso Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas, vežėjo atstovas, muitiniam tikrinimui pateikė tranzitinę deklaraciją (T1) MRN (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas minėta transporto priemone važiavo mokamu valstybinės reikšmės keliu A3 (Vilnius-Minskas), nesumokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais (to, kad vairuotojas sumokėjo, nebuvo žymos nei elektroninėje erdvėje, taip pat vairuotojas nepateikė popierinio kelių mokesčio kvito) ir dėl to padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK)463 straipsnio 1 dalyje („Kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos nesumokėjimas“). Nustačius minėtą ANK pažeidimą, įspėjo A. P. apie šiam gręsiančią administracinę atsakomybę, taip pat nurodė šiam laukti automobilyje, kol bus surašytas ANK protokolas. A. P., sužinojęs apie šiam gręsiančią atsakomybę, primygtinai prašė šio nebausti bei siūlė susitarti, o būtent, sakė, jog šis skolingas neliks, žadėjo, duoti „ledams nusipirkti“. Tada vairuotojas pasiūlė paimti šiam priklausantį antrą pasą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį paėmė, jį atidarė ir pase pamatė 20 Eur nominalo kupiūrą Nr. FM1249665828. Paklausė, kam yra skirti pinigai, taip pat priminė, kad už papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau A. P. dar kartą nurodė, jog nori žmoniškai susitarti, kad nebūtų rašomas LR ANK protokolas už tikrinimo metu nustatytą pažeidimą. Tikrinimo metu kartu su juo (kitoje darbo vietoje) tarnybą vykdė vyresnysis inspektorius I. B.. Apie minėtą incidentą nedelsiant telefonu informavo Medininkų kelio posto pamainos viršininką Tautvydą Marmą.

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas Vitalij Jermak perdavė šiuos objektus:

1. RF Pasas Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. (duomenys neskelbtini), 1 Vnt., 13017891911;

2. RF Pasas (duomenys neskelbtini), A. P. (duomenys neskelbtini), 1 Vnt., 13017891911;

3. Banknotas, 20 Eur, 1 Vnt., Nr. FM1249665828, 13017891912.

Abu pasai pakvitavimu grąžinti A. P..

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėtas Medininkų kelio postas, esantis Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav.

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta 20 Eur nominalo kupiūra Nr. FM1249665828.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Bei to pačio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo baudžiamo nusižengimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. gruodžio 2 d., apie 10 val., Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame Pasieniečių g. 26, kelyje Vilnius-Minskas, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus raj., jis davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektoriui Vitalij Jermak davė 20 eurų kyšį.

A. P. veiksmai pagal BK 227 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

A. P. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, jog su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

BK 227 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančias administracines nuobaudas.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, prokuroro pasiūlytą 24 MGL (1 200 eurų) dydžio baudą.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. P. skiriama 24 MGL (1 200 eurų) dydžio bauda mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina – 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

V. Kiti klausimai

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymo priemonė yra 20 eurų kyšis, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš jo konfiskuotina 20 eurų, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020.

Kardomoji priemonė – 800 eurų užstatas paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina. Atsižvelgiant į užstato APB ,,Advokat.lt“ sutikimą, sumokėtas 800 eurų užstatas, kuris yra lygus skirtinai galutinei baudai, nukreiptinas, esant sutikimui, į A. P. paskirtos baudos sumokėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 24 MGL (1 200 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą 24 MGL (1 200 eurų) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam – 16 MGL (800 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant 20 (dvidešimt) eurų, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos banko“ depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – 800 eurų užstatą palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti, užstatą nukreipti į A. P. paskirtos baudos išieškojimą, įpareigojant Lietuvos Respublikos prokuratūrą teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus APB ,,Advokat.lt“ advokato Mindaugo Paukštės 2024 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1115, įmokėtą į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą AB Swedbank LT187300010171137317, 800 eurų užstatą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801, kaip A. P. paskirtos baudos mokėjimą ir laikyti A. P. atlikusiu bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.