- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- e2A-2192-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43793-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- Vidmanto A
- Atsakovas
- UAB „Autoprizmė“
- Trečiasis asmuo
- M. V.
- Advokatai
- Irmantas Balsys
- Kategorijos
- 21.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vidmanto A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4364-432/2016 pagal ieškovo Vidmanto A. K. ieškinį atsakovui UAB „Autoprizmė“ dėl UAB „Autoprizmė“ 2015-07-20 ir 2015-10-22 visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo M. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vidmantas A. K. pareikštu ieškiniu teismo prašė pripažinti atsakovo UAB „Autoprizmė“ 2015-07-20 ir 2015-10-22 visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtus nutarimus negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams bei protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas nurodė, kad jis ir trečiasis asmuo M. V. yra atsakovo UAB „Autoprizmė“ akcininkai. Trečiajam asmeniui priklauso 510 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų (51 proc.), ieškovui – 490 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų (49 proc.). Nuo 1996-12-02 iki 2015-11-09 bendrovės vadovu buvo trečiasis asmuo. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2015-09-18 jis gavo bendrovės pranešimą, kuriuo buvo informuotas apie 2015-10-22 d. 11 val. vyksiantį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, taip pat apie tai, kad su bendrovės dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarkės klausimais, bus galima susipažinti nuo 2015-10-12 bendrovės darbo laiku bendrovės patalpose iš anksto suderinus atvykimą. Kadangi ieškovui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su šiais dokumentais, be to, jo prašymu nepapildyta susirinkimo darbotvarkė klausimu dėl naujo vadovo paskyrimo, 2015-10-22 ieškovas pateikė bendrovės vadovui pretenziją, kuria pareikalavo leisti susipažinti su bendrovės dokumentais bei perkelti visuotinį akcininkų susirinkimą. Bendrovės vadovas į pretenziją atsakymo nepateikė, tačiau iš jo elgesio ieškovas suprato, kad 2015-10-22 visuotinis akcininkų susirinkimas nevyks. Apie tai, kad šis susirinkimas įvyko, ieškovas sužinojo tik 2015-11-14, gavęs susirinkimo protokolą. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2015-10-21 jis buvo informuotas, jog 2015-07-20 įvyko dar vienas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo priimti nutarimai susirinkimo protokole nurodytais darbotvarkės klausimais. Ieškovas apie šį susirinkimą nebuvo informuotas. Ieškovo vertinimu, tiek 2015-07-20, tiek 2015-10-22 bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai buvo organizuojami ir vykdomi pažeidžiant imperatyvias Akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės steigimo dokumentų nuostatas, protingumo ir sąžiningumo principus, nes buvo pažeista susirinkimų sušaukimo tvarka, užkirstas kelias ieškovui pasinaudoti savo kaip akcininko neturtinėmis teisėmis dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose, priimant bendrovės veiklai reikšmingus sprendimus, todėl susirinkimai laikytini neteisėtais, o juose priimti nutarimai negaliojančiais. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 2015-07-20 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti, bei tvirtino, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl 2015-10-22 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti.
Atsakovas UAB „Autoprizmė“ ir trečiasis asmuo M. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vykdant Akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų reikalavimus 2015-06-18 registruotu laišku ieškovui buvo išsiųstas 2015-06-17 pranešimas apie šaukiamą UAB „Autoprizmė“ 2015-07-20 visuotinį akcininkų susirinkimą. Pranešimas ieškovui buvo išsiųstas daugiau kaip prieš 30 dienų iki įvyksiančio šaukiamo akcininkų susirinkimo. Taip pat nurodė, kad 2015-09-18 pranešimu apie 2015-10-22 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ieškovas buvo informuotas, jog su bendrovės dokumentais, susijusiais su šaukiamo susirinkimo darbotvarke, jis gali susipažinti nuo 2015-10-12 bendrovės darbo metu, apie numatomą atvykimą informuojant iš anksto. 2015-10-21 ieškovo atstovui atvykus į bendrovę sutartu laiku buvo pateikti susipažinti bendrovės dokumentai. Nebuvo sudaryta prielaidų ieškovui galvoti, kad 2015-10-22 akcininkų susirinkimas gali neįvykti. Ieškovo atstovai savo noru nepanoro dalyvauti šiame susirinkime, todėl jiems tenka tokio elgesio pasekmės. Su siūlymu papildyti 2015-10-22 akcininkų susirinkimo dienotvarkę dėl bendrovės vadovo išrinkimo ieškovas kreipėsi 2015-10-16, likus 7 dienoms iki akcininkų susirinkimo. Buvo geranoriškai atsižvelgta į šį ieškovo pavėluotai pateiktą siūlymą ir klausimas dėl bendrovės vadovo išrinkimo įtrauktas į akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Taigi, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamus 2015-07-20 ir 2015-10-22 bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimus. Be to, ieškovui apie 2015-07-20 akcininkų susirinkimo nutarimus turėjo būti žinoma 2015-07-20, o apie 2015-10-22 akcininkų susirinkimo nutarimus – 2015-10-22. Ieškovas ieškinį dėl šių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais pareiškė tik 2015-12-14, t. y. praleidęs įstatymų nustatytą 30 dienų ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-18 sprendimu ieškovo Vidmanto A. K. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalis reglamentuoja ieškinio dėl uždarosios akcinės bendrovės organų sprendimų pareiškimo senaties (30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą teisę) klausimą, kai ieškinį reiškia akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys. Būtent tokį ieškinį pareiškė ieškovas, ginčydamas UAB „Autoprizmė“ 2015-07-20 ir 2015-10-22 visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtus nutarimus. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamus sprendimus. Iš ieškovo advokato rašytinių patvirtinimų, kada jis gavo 2015-07-20 UAB „Autoprizmė“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir 2015-10-22 UAB „Autoprizmė“ visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo biuletenį, teismas nustatė, jog ieškovui apie įvykusį 2015-07-20 akcininkų susirinkimą ir apie numatytą surengti 2015-10-22 akcininkų susirinkimą buvo žinoma 2015-10-21. Teismas pažymėjo, kad net ir nedalyvavęs 2015-10-22 visuotiniame akcininkų susirinkime ieškovas galėjo ir turėjo suvokti, jog susirinkimas gali įvykti ir priimti nutarimus. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia akcininkui teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, o 18 straipsnio 1 dalis – teisę susipažinti ar gauti kopijas visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai. Dėl to teismas sprendė, kad apie abiejų bendrovės akcininkų susirinkimų (2015-07-20 ir 2015-10-22) nutarimus ieškovas žinojo atitinkamai nuo 2015-10-21 ir nuo 2015-10-22, o 30 dienų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2015-12-22 ir 2015-10-23 bei baigiasi 2015-11-22 ir 2015-11-23. Ieškinys dėl 2015-07-20 ir 2015-10-22 bendrovės akcininkų susirinkimų nutarimų nuginčijimo pareikštas 2015-12-28. Vadinasi ieškovas daugiau kaip vieną mėnesį praleido įstatyme įtvirtintą 30 dienų ieškinio senaties terminą be svarbių, delsimą pateisinančių priežasčių ir nėra pagrindo ieškovui atnaujinti šį terminą (CK 1.31 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės valdymo organų nutarimai turi būti kuo greičiau įgyvendinami. Tuo suinteresuoti tie bendrovės akcininkai, kurie neginčija bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų. Priešingu atveju bendrovės veikla gali būti nepagrįstai suvaržyta, bendrovė gali patirti nuostolių. UAB „Autoprizmė“ akcininkai turi pagrįstą interesą įgyvendinti 2015-07-20 ir 2015-10-22 visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimus, dėl kurių galiojimo per įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą nepareikštas ieškinys.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vidmantas A. K. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad sprendžiant dėl Akcinių bendrovių įstatymo nustatyto sutrumpinto 30 dienų ieškinio senaties termino visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams ginčyti lemiamą reikšmę turi subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Akcinių bendrovių įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo priėmimo, o su sužinojimo apie jo priėmimą momentu. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad galimybė ieškovui susipažinti su 2015-10-22 UAB „Autoprizmė“ visuotinio akcininkų susirinkimo medžiaga buvo sudaryta tik 2015-10-21, tačiau nepaisant to, suderintu laiku atvykus į bendrovę jokie dokumentai ar kita informacija ieškovui nebuvo pateikta. 2015-10-22 ieškovo atstovams atvykus į turėjusį įvykti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, ieškovo atstovai dar kartą paprašė pateikti informaciją su susirinkimo darbotvarke susijusiais klausimais ir susirinkimą dėl to atidėti, tačiau bendrovės vadovas nieko nepateikė, o dėl susirinkimo atidėjimo nurodė, kad reikės pagalvoti „ką čia padaryti“. 2015-10-22 ieškovas pateikė bendrovei pretenziją Nr. 15/10-22/1, kuria pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, leisti susipažinti su bendrovės dokumentais bei nukelti bendrovės akcininkų susirinkimą. Bendrovės vadovas atsisakė atsižvelgti į bet kokius ieškovo prašymus, o po ieškovo įteiktos pretenzijos nepateikė jokios informacijos apie 2015-10-22 turėjusį įvykti bendrovės akcininkų susirinkimą. Dėl to ieškovas pagrįstai manė, kad 2015-10-22 akcininkų susirinkimas yra neįvykęs. Ieškovas apie 2015-10-22 akcininkų susirinkime priimtus nutarimus sužinojo tik 2015-11-14, gavęs šio susirinkimo protokolą, todėl teismo išvada, jog ieškovui apie tai buvo žinoma nuo 2015-10-22, yra nepagrįsta. Teismas aukščiau nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių faktinį momentą, kada ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, apskritai netyrė ir nevertino (CPK 185 straipsnis). Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovas ieškinį teismui pateikė 2015-12-14, o ne 2015-12-28, nepraleidęs įstatyme įtvirtinto ieškinio senaties termino ieškinio pareiškimui. Tai patvirtina elektroninėje byloje suformuoti įrašai apie ieškinio pateikimo teismui datą. Taigi, ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl 2015-10-22 bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tinkamai įgyvendino savo teises ir nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino. Ieškovas taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareikštam reikalavimui dėl 2015-07-20 bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimų ginčijimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas, 2015-10-21 atvykęs į bendrovę susipažinti su 2015-10-22 akcininkų susirinkimo medžiaga, buvo informuotas apie 2015-07-20 įvykusį bendrovės akcininkų susirinkimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad apie 2015-07-20 akcininkų susirinkimą ieškovui įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pranešta. 2015-10-21 susitikimo metu bendrovės vadovas patikino ieškovą, kad 2015-07-20 akcininkų susirinkimo nutarimai nebus vykdomi. Tai patvirtina aplinkybė, kad 2015-07-20 akcininkų susirinkimo duomenys apskritai nebuvo pateikti viešajam registrui. Teismas, neištyręs ir neįvertinęs nurodytų aplinkybių, nepagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatyta svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą pareikštam reikalavimui (CPK 185 straipsnis). Teismui tinkamai neįvertinus ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų, ieškovui buvo iš esmės užkirstas kelias apginti savo pažeistą teisę dalyvauti ir balsuoti 2015-07-20 bendrovės akcininkų susirinkime, priimant bendrovės veiklai reikšmingus sprendimus. Ieškovo teigimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas, UAB „Autoprizmė“ vadovas organizuodamas ir vykdydamas 2015-07-20 ir 2015-10-22 bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus pažeidė bendrovės įstatų 4.3 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktų, 5.10 straipsnio 4, 7 punktų, Akcinių bendrovių įstatymo 16, 26 straipsnių nuostatas, o jokių įrodymų, teigiančių priešingai, byloje nėra, todėl ieškovo ieškinys turėtų būti patenkintas visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Autoprizmė“ ir trečiasis asmuo M. V. atsiliepimu su ieškovo Vidmanto A. K. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo ir trečiojo asmens teigimu, ieškovas bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą pakartodamas ieškinyje išdėstytą argumentą, jog jam nebuvo sudarytos galimybės laiku susipažinti su UAB „Autoprizmė“ turimais dokumentais, susijusiais su 2015-10-22 šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, dėl to apie šiame susirinkime priimtus sprendimus ieškovas tariamai sužinojo tik 2015-11-14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės vadovas 2015-09-18 ieškovui išsiuntė pranešimą apie 2015-10-22 akcininkų susirinkimo sušaukimą ir nurodė apie galimybę susipažinti su visa reikiama informacija bei dokumentais nuo 2015-10-12 dienos bendrovės darbo metu, apie numatomą atvykimą informavus iš anksto (prieš vieną darbo dieną) telefonu. Tik 2015-10-20 ieškovas per savo atstovą telefonu kreipėsi į bendrovės vadovą dėl atvykimo į bendrovę susipažinti su dokumentais, susijusiais su šaukiamu 2015-10-22 akcininkų susirinkimu. Teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovo atstovui atvykus sutartu laiku, jam susipažinimui buvo pateikti prašomi dokumentai, o jų gavimą patvirtina ieškovo atstovo ant jam pateiktų dokumentų uždėti parašai. Atsakovas ir trečiasis asmuo nesudarė ieškovo atstovams jokių prielaidų galvoti, kad 2015-10-22 bendrovės akcininkų susirinkimas gali neįvykti, juo labiau, kad buvo įtraukę į šio susirinkimo darbotvarkę paties ieškovo 2015-10-16 pasiūlytą klausimą dėl bendrovės vadovo išrinkimo. Dėl to ieškovo teiginiai apie tai, kad jam 2015-10-22 akcininkų susirinkimo nutarimai tariamai tapo žinomi tik 2015-11-14, todėl 2015-12-14 pateikdamas ieškinį jis nepraleido ieškinio senaties termino, atmestini kaip deklaratyvus ir nepagrįsti. Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovas buvo tinkamai ir laikantis teisės aktų reikalavimų informuotas tiek apie 2015-07-20 bendrovės akcininkų susirinkimą, į kurį jis neatvyko, tiek apie 2015-10-22 bendrovės akcininkų susirinkimą, į kurį ieškovas, atstovaujamas atstovo, atvyko, tačiau, nesulaukęs susirinkimo pradžios, savo noru pasišalino. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės yra pagrindas prieiti prie išvados, jog apie abiejų bendrovės akcininkų susirinkimų (2015-07-20 ir 2015-10-22) nutarimus ieškovas žinojo atitinkamai nuo 2015-10-21 ir nuo 2015-10-22. Tokiu būdu 30 dienų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2015-10-22 ir 2015-10-23 bei baigiasi 2015-11-22 ir 2015-11-23. Ieškovo kreipimosi į teismą dieną, 2015-12-14, ieškovas daugiau kaip vieną mėnesį praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą be svarbių, delsimą pateisinančių priežasčių. Teismas tyrė ir vertino ieškinio senaties termino atnaujinimui reikšmingų aplinkybių buvimo ar nebuvimo byloje aplinkybes ir nepažeidė įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovas ginčijo 2015-07-20 bendrovės akcininkų susirinkimą bei jo metu priimtus nutarimus vieninteliu pagrindu, kad jam tariamai nebuvo pranešta apie šį akcininkų susirinkimą, todėl ieškovas neturėjo galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime, kurio metu buvo priimami bendrovės veiklai reikšmingi sprendimai. Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, kad ieškovas buvo tinkamai raštu informuotas apie 2015-07-20 akcininkų susirinkimą, sprendė, jog apie 2015-07-20 įvykusį akcininkų susirinkimą ieškovas sužinojo tik 2015-10-21, kuomet ieškovo atstovai atvyko į bendrovę susipažinti su 2015-10-22 akcininkų susirinkimo medžiaga. Todėl teigti, kad nurodytų aplinkybių teismas netyrė ir nevertino, nėra jokio pagrindo. Ieškovas net ir po 2015-10-21 dienos, kai sužinojo apie savo tariamai pažeistas teises, turėjo pakankamai laiko inicijuoti savo teisių teisinę gynybą įstatymo nustatyta tvarka, tačiau iki 2015-11-22 be jokių pateisinamai svarbių priežasčių nepateikė teismui ieškinio dėl 2015-07-20 bendrovės akcininkų susirinkime priimtų nutarimų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimas, jų rengimas reikalaujanti didelių darbo sąnaudų veikla. Bendrovės valdymo organų nutarimai turi būti kuo greičiau įgyvendinami. Tuo suinteresuoti tie bendrovės akcininkai, kurie neginčija bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų. Priešingu atveju bendrovės veikla gali būti nepagrįstai suvaržyta, bendrovė gali patirti nuostolių. UAB „Autoprizmė“ akcininkai turi pagrįstą interesą įgyvendinti 2015-07-20 ir 2015-10-22 visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimus, dėl kurių galiojimo per įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą nepareikštas ieškinys. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinio senaties praleidimas ir ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių nebuvimas neleidžia atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo Vidmanto A. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas Vidmantas A. K. ir trečiasis asmuo M. V. yra atsakovo UAB „Autoprizmė“ akcininkai. Ieškovui priklauso 490 (49 proc.) bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, trečiajam asmeniui priklauso 510 (51 proc.) bendrovės paprastųjų vardinių akcijų (e.b.l. 17). 2015-07-20 ir 2015-10-22 įvyko UAB „Autoprizmė“ visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose kaip akcininkas dalyvavo tik trečiasis asmuo ir priėmė nutarimus susirinkimų darbotvarkėse numatytais klausimais (e.b.l. 16-17, 56). 2015-12-14 ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė pripažinti nurodytuose bendrovės akcininkų susirinkimuose priimtus nutarimus negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams bei protingumo ir sąžiningumo principams (e.b.l. 1-3). 2016-04-18 sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino (e.b.l. 77-81). Ieškovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, 2016-05-17 pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, aiškinimu ir taikymu (e.b.l. 82-83).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Iš to seka, kad įstatyme įtvirtintas sutrumpintas 30 dienų ieškinio senaties terminas bendrovės organų sprendimams, tame tarpe ir akcininkų susirinkimų nutarimams, ginčyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl Akcinių bendrovių įstatyme nustatyto sutrumpinto 30 dienų termino visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams ginčyti, lemiamą reikšmę turi subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Akcinių bendrovių įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo priėmimo, o su sužinojimo apie jo priėmimą momentu, t. y. su ta diena, kai nutarimą ginčijantis akcininkas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383; 2013-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2013).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ieškinį dėl 2015-07-20 ir 2015-10-22 UAB „Autoprizmė“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais pateikė praleidęs 30 dienų ieškinio senaties terminą, nustatytą Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje.
Bylos medžiaga patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovo atstovas, advokatas Irmantas Balsys, apie 2015-07-20 UAB „Autoprizmė“ visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus nutarimus sužinojo 2015-10-21, kuomet jam pasirašytinai buvo įteiktos 2015-06-17 pranešimo apie šį susirinkimą ir įvykusio susirinkimo protokolo kopijos (e.b.l. 47, 56). Bylos medžiaga taip pat patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie 2015-10-22 UAB „Autoprizmė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, be to, 2015-10-21 ir 2015-10-22 ieškovo įgalioti atstovai buvo atvykę į bendrovę susipažinti su dokumentais, susijusiais su šio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais (e.b.l. 13-14). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų pripažinti, kad ieškovas ar jo įgalioti atstovai turėjo pagrindą manyti, jog 2015-10-22 akcininkų susirinkimas jų prašymu neįvyks ir bus atidėtas, tačiau jie vis vien nusprendė nedalyvauti šiame iš anksto nustatytu laiku įvykusiame susirinkime. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas ar jo įgalioti atstovai būtų ėmėsi kokių nors operatyvių veiksmų siekiant nedelsiant išsiaiškinti, ar 2015-10-22 akcininkų susirinkimas įvyko, ir jeigu įvyko, tai kokie nutarimai buvo priimti šio susirinkimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės buvo pakankamos pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad apie 2015-10-22 akcininkų susirinkimo metu priimtus nutarimus ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti šio susirinkimo dieną, t. y. 2015-10-22. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 30 dienų sutrumpintas ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl 2015-07-20 ir 2015-10-22 akcininkų susirinkimuose priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais pradedamas skaičiuoti nuo 2015-10-22 ir 2015-10-23 bei baigėsi 2015-11-22 ir 2015-11-23, tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi tik 2015-12-14, praleidęs ieškinio senaties terminą be svarbių, delsimą pateisinančių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas savo teises įgyvendino nepakankamai aktyviai bei nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas siekiant įstatymo nustatytu terminu pateikti ieškinį teismui dėl 2015-07-20 ir 2015-10-22 akcininkų susirinkimuose priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl savo kaltės, todėl teismas nemato pagrindo atnaujinti šį terminą ir spręsti dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės, priešingai, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant šį ginčą pabrėžtina ir tai, kad ieškovas nurodo tik galimus procedūrinius jo teisių pažeidimus, tačiau niekaip nepagrindžia ir net nenurodo, kaip ginčijami nutarimai pažeidė materialias jo teises.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 sprendimą palikti nepakeistą.