Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-679-72-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2009-08-24Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2009-11-11Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-11
Bylos Nr.
1A-679-72-2009
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00382-2008-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius (pran.)
Nuteistasis
A. B., G. J., A. M.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr.1A-679-72/2009

Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00382-2008-6 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592009 m. lapkričio 11 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajam A. B., gynėjams advokatams Lidijai Blinkevičienei, Raimundui Kurkliečiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir G. J. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. ir G. J. pripažinti kaltais pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti po 55 MGL, t. y. 7150 Lt dydžio baudomis. Į paskirtą bausmę įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-09-07 2.50 val. iki 2008-09-08 17.10 val. (2 paros laikino sulaikymo), vieno laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikoma, kad likusi neatlikta A. B. paskirtos baudos dalis yra 51 MGL, t. y. 6630 Lt dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas G. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-09-07 1.30 val. iki 2008-09-08 17.00 val. (2 paros laikino sulaikymo), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikoma, kad likusi neatlikta G. J. paskirtos baudos dalis yra 51 MGL, t. y. 6630 Lt dydžio bauda. A. B. ir G. J. įpareigoti baudą sumokėti per vienerius metus. Iš G. J. priteista A. B. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. M., tačiau jis nuosprendžio neskundė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., G. J. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2008 m. rugsėjo 7 d., apie 1 val., viešoje vietoje, prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Rokiškis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: A. B. stikliniu alaus bokalu smogė D. B. į veidą, tuo padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir dešiniajame skruoste, įskėlė viršutinio žandikaulio I-mų dantų emalį ir nuskėlė apatinio žandikaulio II-rų dantų kandamąjį paviršių, nuo smūgio D. B. nugriuvus ant žemės ir nusibrozdinus kairės alkūnės odą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą; G. J. kumščiu smogė vieną kartą A. B. į nosį, nuo smūgio pastarajam nugriuvus ant žemės ir gulint, įspyrė jam ne mažiau penkių kartų į galvą, šonus ir kitas kūno vietas padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, muštinę viršutinės lūpos žaizdą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą; A. M. ranka vieną kartą smogė V. S. į galvą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, be priežasties - dėl chuliganiškų paskatų įspyrė ne mažiau kaip penkis kartus gulinčiam ant žemės Š. M. į galvą, šonus ir kitas kūno vietas, pastarajam atsistojus ir nuėjus prie Panevėžio kolegijos, Rokiškio filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Rokiškis, smogė kumščiu vieną kartą Š. M. į galvą, kuris nuo smūgio veidu atsitrenkė į pastato, prie kurio stovėjo, sieną, padarė kraujosruvas akių vokų junginėse, nosies kaulų lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. M. sveikatą, bei tokiais savo veiksmais A. B., G. J. ir A. M. nutraukė kavinėje (duomenys neskelbtini) vykusią D. B. ir V. B. vestuvių šventę.

Nuteistasis A. B. skundžia 2009 m. rugpjūčio 24 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į visas aplinkybes, neobjektyviai vertino surinktus duomenis ir juos pripažino įrodymais. Nuosprendis grindžiamas ne teismo metu patikrintais duomenimis, o prielaidomis, taip pat ikiteisminio tyrimo metu suklastotais duomenimis, kurie nebuvo patvirtinti teisme. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai – protokolai buvo visiškai nuginčyti teismo metu. Kaip antai, B. šeimos narių duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi, prieštaravo vieni kitiems, neatitiko objektyvių aplinkybių. Nurodo, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, jog jis sudavė jos vyrui D. B. ar tai ranka, ar tai bokalu, teismo metu aiškino, kad jį matė, nes jis skyrė besimušančius. Mano, kad V. B. dėl to ir galėjo jį įsidėmėti, nes jis padėjo baigti muštynes. V. B. teisme parodė, kad konflikto metu kvietusi D. B. ir pastarasis ėjo link jos. D. B. priėjus, neva jis tuo metu ir sudavė jam smūgį, tačiau nematė kuo. Tuo tarpu D. B. teisme teigė, kad jis traukėsi nuo besimušančių atbulas link kavinės (duomenys neskelbtini) prie kurios ir buvo V. B., ir tuo metu gavo smūgį, nematė nuo ko. Tarp D. B. ir V. B. yra esminiai prieštaravimai. Mano, kad V. B. dėl didelio sąmyšio ir tamsos - visi liudytojai patvirtino, jog buvo tamsu, nematė, kas konkrečiai sudavė smūgį D. B.. V. B. buvo apkaltintas tik iš keršto bei bejėgiškumo. D. B. teisme nurodė, kad jam buvo suduota ne mažiau trijų smūgių į veido sritį. Tačiau niekas nesiaiškino kas sudavė ir nuo kieno smūgio atsirado D. B. padaryti sužalojimai. Įvykio vietoje buvo rastos stiklo šukės ir be jokių ekspertų buvo padaryta išvada, kad tai bokalo šukės. Nėra jokių įrodymų, kad jis sužalojo D. B.. Niekas jo rankose nematė alaus bokalo, kuriuo tariamai jis suduodamas smūgį D. B., jį sužalojo, ant stiklo šukių nėra jo piršto antspaudų. A. B. teisme negalėjo patvirtinti savo teiginių, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Akivaizdu, kad jis kaip giminaitis tiesiogiai yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes į advokato užduotą klausimą, kurioje jis vietoje matė D. B., kai jam neva buvo suduotas smūgis bokalu, negalėjo į tai atsakyti. Teigia, kad taip pat negalima sutikti ir su policijos pareigūnų parodymais. Pareigūnas R. N. byloje, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko jo žmona O. N., buvo apklaustas liudytoju. Be to, pareigūnas teisme negalėjo patvirtinti savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teismas nesivadovavo nekaltumo prezumcijos principu ir visus netikslumus bei prieštaravimus traktavo ne jo naudai. Policijos pareigūnams paprašius vykti su jais, iš karto sutiko, nes buvo įsitikinęs, kad išsiaiškinus įvykio aplinkybes jis bus paleistas. Be to, nei vienas, įvykio vietoje buvęs pareigūnas, teismo metu nepatvirtino matęs jį besimušantį. Teismas rėmėsi pareigūnų parodymais, duotais tik ikiteisminio tyrimo metu ir tokie jų parodymai paneigti kitais teisme ištirtais įrodymais. Teigia, kad jei būtų dalyvavęs muštynėse, būtų buvęs sužalotas ir pats. Buvo apžiūrėtas jo kūnas, tačiau sužalojimų nerasta. Be to, pareigūnai, davę parodymus yra susieti artimais ir tarnybiniais ryšiais. Tokie pareigūnų parodymai turėjo būti laikomi kaip noras padėti savo žmonai bei kolegoms. Apeliantui kelią nuostabą kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš 30 muštynėse dalyvaujančių asmenų, išskyrė tik tris ir tai, jo manymu, nekaltus. Toks pareigūnų darbas pasižymi neprofesionalumu, klastote, nes vienas surašytas protokolas nėra dokumentas, atspindintis tikrąsias aplinkybes.

Nuteistasis G. J. skundžia 2009 m. rugpjūčio 24 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, sušvelninti paskirtą bausmę, paskiriant mažesnės baudos dydį, taip pat ir neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad 2008-09-07 su draugais buvo klube (duomenys neskelbtini), Rokiškio mieste. Apie 1 val. rūkydamas lauke, tarp klubo (duomenys neskelbtini) ir kavinės (duomenys neskelbtini) praėjimo pamatė vykstančias muštynes. Mušėsi jaunuoliai su vyresniais, šventiniais drabužiais vilkinčiais vyriškiais. Pamanė, kad mušasi jo draugai, todėl nusprendė prieiti arčiau pasižiūrėti. Jam einant artyn, kelią pastojo vyriškis. Su juo susiginčijo, o vyriškiui pradėjus stumdytis – susimušė. Apeliantas tvirtina, kad gynėsi nuo vyriškio. Nurodo, kad šiuo metu gyvena Vilniuje, mokosi Socialinių mokslų kolegijos antrame kurse, stengiasi įgyti specialybę ir būti naudingu visuomenei. Mokslas kolegijoje mokamas, kas mėnesį sumoka po 300 Lt. Yra paėmęs 10 000 Lt paskolą už mokslą. Kas mėnesį paskolos grąžinimui išleidžia po 250 Lt, buto nuomai sumoka 700 Lt. Pragyvenimui užsidirba dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku. Per mėnesį uždirba 1260 Lt. Teigia, kad pragyvenimui atlyginimo neužtenka, nes vien išlaidos mokslams, paskolai ir buto nuomai siekia 1250 Lt, todėl dar padeda tėvai. Mokėdamas baudą iš savo atlyginimo nebegalės tęsti mokslų, mokėti paskolos, bus priverstas grįžti atgal į Rokiškio m. Ateityje pasižada vengti tokių situacijų, o dabar galvodamas apie ateitį prašo sušvelninti bausmę ir sumažinti neturtinės žalos dydį.

Nuteistasis A. B. teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti – jį išteisinti, arba sumažinti paskirtos baudos dydį, motyvuoja paskolos turėjimu, gynėjai advokatai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai A. B. ir G. J. pripažino kaltais pagal BK 284 str. 1 d. ir laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), teisingai jiems paskyrė bausmes, taip pat tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Nuteistasis A. B. iš esmės ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir teismo konstatuotus faktus, tačiau šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję ne su teisės taikymo teismo nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apelianto įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Nuteistojo nuomone, nuosprendis buvo grindžiamas ne teismo metu patikrintais duomenimis, o prielaidomis, taip pat ikiteisminio tyrimo metu suklastotais duomenimis, kurie nebuvo patvirtinti teisme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu nuteistojo skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Bylą nagrinėjęs teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir visus įrodymus įvertino bendrajame bylos duomenų kontekste. Apie visus surinktus bei įvertintus įrodymus teismas išsamiai pasisakė nuosprendyje. Patikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. B. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Nuteistasis A. B. ginčija savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. B. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas pagrįstai. Byloje nustatyta, kad A. B. sudavė stikliniu bokalu D. B. į veidą viešoje vietoje. Tai patvirtina ir nukentėjusysis D. B., taip pat įvykį matę liudytojai V. B. ir A. B. (T. 3, b. l. 144-146, 147-149). Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir asmens parodymo atpažinti protokolai (T. 1, b. l. 123-126, 143-146). Kad įvykio vietoje buvo rastos ir paimtos stiklinio bokalo šukės patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas (T. 1, b. l. 16-27). Specialisto išvada Nr. G 1346/08(05) konstatuota, kad dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, odos nubrozdinimo kairėje alkūnėje, daugybinių viršutinio žandikaulio I-mų dantų emalio defektų, nuskeltų apatinio žandikaulio II-rų dantų kandamųjų paviršių nukentėjusiajam D. B. nežymiai sutrikdyta sveikata (T. 1, b. l. 53). Kad smūgis D. B. galėjo būti suduotas ir kaltinime inkriminuotu stikliniu bokalu, kuris kaip ir kumštis, turi ribotą, netikslų paviršių, teismo posėdžio metu parodė ir medicinos ekspertas N. R. (T. 3, b. l. 152). Liudytojos V. B. parodymus, kad atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė asmenis, dalyvavusius muštynėse ir kad jos nurodyti asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. Č. (T. 3, b. l. 149). Teisėjų kolegija įvertinusi nuosprendyje aptartus nukentėjusiojo D. B. ir minėtų liudytojų parodymus konstatuoja, kad jie tarpusavyje neprieštarauja, išsamiai paaiškina įvykio aplinkybes ir yra nuoseklūs, taip pat papildo vieni kitus bei atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu apelianto tiek teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis tik skyrė besimušančius asmenis, nepatvirtina jokie byloje surinki ir teisme ištirti įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis ar liudytojai būtų pažinoję A. B. ir būtų turėję pagrindą jį apkalbėti ar būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi, pats nuteistasis jų taip pat nenurodė. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai išdėstė, kodėl kritiškai vertina ir netiki nuteistojo A. B. paaiškinimais, jog jis nėra padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Su tokiu vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija.

Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusysis D. B. ir liudytojai V. B. ir A. B. yra susieti artimais ryšiais, todėl teismas tokius jų parodymus turėjo vertinti tik kaip noru padėti vienas kitam. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai nesuteikia pagrindo laikyti šio skundo teiginio teisingu. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus vertino, pirmiausia atsižvelgdamas į jų nuoseklumą, taip pat atitikimą kitiems bylos įrodymams. Kolegija laiko teisinga teismo išvadą, kad nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų, betarpiškai mačiusį įvykį, parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai. Minėtų asmenų parodymus vertinti kitaip teisėjų kolegija negali.

Apeliantas skunde nurodo jo manymu esančius esminius skirtumus tarp nukentėjusiojo D. B. ir liudytojos V. B. parodymų, tačiau kolegija daro išvadą, kad apelianto skunde yra pabrėžiami neesminiai nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų skirtumai, kurie nekeičia jų parodymų esmės ir nepaneigia šiais parodymais nustatyto fakto, kad D. B. stikliniu bokalu į veido sritį smogęs ir atvykusiems policijos pareigūnams iš karto nurodytas ir jų sulaikytas asmuo yra A. B..

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jo dalyvaujančio muštynėse nematė atvykę policijos pareigūnai, kad ant jo kūno nebuvo rasta sužalojimų ir kad ant stiklo šukių nėra jo piršto antspaudų nepaneigia jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais A. B. kaltės įrodymais ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu ir kurių visiškai pakanka pripažinti, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas. Todėl tenkinti apelianto prašymą, jį išteisinti, nėra pagrindo.

Kaip nepagrįsti atmestini apeliantų prašymai sušvelninti nuosprendžiu paskirtas bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. ir G. J. bausmes, atsižvelgė į visumą BK 54 str. numatytų aplinkybių, apibūdinančių jų padarytą veiką, bei nuteistųjų asmenybes, motyvavo bausmių ir jų dydžių skyrimus. A. B. ir G. J. įvykdė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.). A. B. anksčiau neteistas (T. 2, b. l. 189), o G. J. anksčiau nors ir teistas, tačiau už baudžiamojo nusižengimo padarymą (T. 3, b. l. 2), kas neužtraukia teistumo, todėl teismas, kaip pirmą kartą teisiamiems, A. B. ir G. J. parinko su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes - baudas. Su parinktos bausmės rūšimi sutinka ir teisėjų kolegija. Teismas, nustatydamas baudų dydį pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimu buvo ne tik sužaloti žmonės, bet ir nutrauktas iškilmingas vestuvių šventinis pobūvis. Teismas tinkamai įvertino ir nuteistųjų asmenybes – A. B. charakterizuojamas gerai, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (T. 2, b. l. 197), vieną kartą baustas administracine tvarka už pažeidimą viešajai tvarkai (T. 2, b. l. 190). G. J. charakterizuojamas patenkinamai, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (T. 3, b. l. 8), administracine tvarka nebaustas (T. 3, b. l. 4). Nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad nuteistiesiems pagrįstai skirtos baudos, šiek tiek didesnės nei numatyti šios bausmės, skiriamos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkiui. Kolegija konstatuoja, kad šios bausmės nuteistiesiems paskirtos motyvuotai, sankcijos ribose, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų ir nėra per griežtos. Apeliantų A. B. ir G. J. nurodoma aplinkybė, kad jie turi paskolas nepaneigia teismo išvados dėl bausmės rūšies bei dydžio ir negali būti pagrindu joms švelninti. Taip pat vertintinos ir G. J. nurodomos aplinkybės dėl jo mokamo mokslo ir nuomojamo buto.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir apelianto G. J. prašymas sumažinti nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos dydį. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino G. J. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo A. B. interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad dėl nuteistojo G. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo A. B. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta (nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, muštinė viršutinės lūpos žaizda), buvo pažeistas jo kūno anatominis vientisumas, dėl ko jis jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą, jam pablogėjo bendra savijauta. A. B. buvo sužalotas sūnaus D. B. vestuvių pobūvio metu. Iš karto buvo paguldytas į ligoninę. Iki šiol jaučia pasekmes – nebejaučia kvapų ir maisto skonio. Akivaizdu, kad nusikaltimu nukentėjusiajam A. B. buvo padaryta neturtinė žala. Iš nuteistojo G. J. nukentėjusiajam A. B. priteistas neturtinės žalos dydis - 2000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks priteistas žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, jos pasekmėms, todėl pagal G. J. apeliacinio skundo prašymą nėra pagrindo jo keisti.

Remdamasi tuo kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistųjų A. B. ir G. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas Zdanavičius Vytautas NorkūnasTeisėjai Nijolė SušinskienėRičardas Gilys