Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1259-565/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-10
Bylos Nr.
e2S-1259-565/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1259-565/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07751-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.5; 3.1.14.8.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-861-807/2025 pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š., kuriuo ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 660 Eur per mėnesį bei 4 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nenustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, liesti sūnui išvykti su ieškove gyventi į Izraelį.

Šalies argumentai

2. Atsakovas 2022 m. sausio 22 d. pateikė priešieškinį, prašydamas:

1) įpareigoti ieškovę ne vėliau nei per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dienos grąžinti į Lietuvą neteisėtai į užsienį išvežtą šalių nepilnametį vaiką. Nevykdant teismo sprendimo, taikyti ieškovei baudą po 500 Eur už kiekvieną vaiko neparvežimo į Lietuvą dieną, mokamą atsakovo naudai;

2) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1. įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui matytis su vaiku ne rečiau kaip 8 kartus per mėnesį; 2. įpareigoti ieškovę atsakovo susitikimus su vaiku derinti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatomo susitikimo pradžios; 3. įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui su vaiku kiekvieno susitikimo metu praleisti ne mažiau kaip po 3 valandas nepertraukiamai; 4. įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui su vaiku bendrauti asmeniškai, t. y. be ieškovės dalyvavimo; 5. įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui su vaiku kartu nakvoti ne mažiau kaip 2 kartus per mėnesį; 6. nustatyti, kad visus atsakovo susitikimų su vaiku klausimus šalys privalo derinti elektroniniu paštu;

3) dėl teismo proceso metu paaiškėjusio ieškovės padaryto vaiko teisių pažeidimo priimti atskirąją nutartį, apie pažeidimą informuojant vaiko teisių apsaugos instituciją.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartyje nurodė, kad atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę grąžinti vaiką į Lietuvą yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Bylas dėl neteisėto vaiko išvežimo (grobimo) nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Kita vertus, neteisėto vaiko negrąžinimo atveju taikoma 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilių aspektų. Todėl atsakovo reikalavimo grąžinti vaiką nagrinėjimo jurisdikcija priklauso Izraelio teismams. Todėl pirmosios instancijos teismas priešieškinio dalį dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad atsakovo priešieškinio prašymas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra neaiškus, nepagrįstas jokiais motyvais – atsakovas nenurodė, kodėl prašo nustatyti būtent tokią bendravimo tvarką ir kaip ji atitinka tiek atsakovo, tiek vaiko geriausius interesus. Be to, atsakovo pateiktas bendravimo tvarkos projektas formuluojamas kaip įpareigojimai ieškovei, o ne kaip konkreti atsakovo siūloma bendravimo tvarka. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams dėl reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pašalinti.

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 6 d. gautas ir priimtas atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinio dalį dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti šalių nepilnametį vaiką į jo kilmės šalį.

Šalies argumentai

6. Atsakovas 2025 m. vasario 7 d. pateikė patikslintą priešieškinį, prašydamas:

1) įpareigoti ieškovę ne vėliau nei per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti į Lietuvą neteisėtai į užsienį išvežtą šalių nepilnametį vaiką. Ieškovei nevykdant teismo sprendimo, taikyti ieškovei baudą po 500 Eur už kiekvieną vaiko neparvežimo į Lietuvą dieną, mokamą atsakovo naudai;

2) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1. įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui matytis su vaiku ne rečiau kaip 8 kartus per mėnesį; 2. įpareigoti ieškovę atsakovo susitikimus su vaiku derinti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatomo susitikimo pradžios; 3. įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui su vaiku kiekvieno susitikimo metu praleisti ne mažiau kaip po 3 valandas nepertraukiamai; 4. įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui su vaiku bendrauti asmeniškai, t. y. be ieškovės dalyvavimo; 5. įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui su vaiku kartu nakvoti ne mažiau kaip 2 kartus per mėnesį; 6. nustatyti, kad visus atsakovo susitikimų su vaiku klausimus šalys privalo derinti elektroniniu paštu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė atsakovo priešieškinio dalį dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti į Lietuvą neteisėtai į užsienį išvežtą šalių nepilnametį vaiką atsisakyti priimti, o atsakovo priešieškinio dalį dėl reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką laikyti nepaduotu.

8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas pakartotinai pareiškė analogišką priešieškinio reikalavimą, kuris buvo suformuluotas pradiniame priešieškinyje (DOK-11210) ir kurį 2025 m. sausio 28 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, įvertinęs tai, kad dėl 2025 m. sausio 28 d. nutarties yra priimtas atsakovo atskirasis skundas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų atsakovo reikalavimo grąžinti vaiką nagrinėjimo jurisdikcija priklauso Izraelio teismams, taip pat tai, kad atsakovas dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvos Respubliką gali ir turi kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip į instituciją, įgaliotą vykdyti centrinei įstaigai paskirtas funkcijas vaiko teisių ir teisėtų interesų srityje pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, patikslintą priešieškinį dalyje dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti į Lietuvos Respubliką šalių nepilnametį vaiką atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad patikslinto priešieškinio turinys šioje dalyje iš esmės nepasikeitė. Atsakovas pateikė tas pačias bendravimo su vaiku nuostatas ir formuluotes, dėl kurių jam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Atsakovas nepateikė konkrečios ir tikslios bendravimo tvarkos projekto, iš kurio būtų aišku, kaip atsakovas pageidauja bendrauti su vaiku, ir kurio nuostatos galėtų būti įvykdomos priverstine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tik dalinai ištaisė nustatytus šios priešieškinio dalies trūkumus, pirmosios instancijos teismas nutarė šią priešieškinio dalį laikyti nepaduota.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuriuo prašo apskųstą nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą priešieškinį dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti išvežtą vaiką, nors dėl identiško teismo sprendimo jau buvo pateiktas apeliacinis skundas, ir apeliacinis procesas dar nebuvo užbaigtas. Kadangi apeliacinis procesas dėl šios nutarties dar nebuvo baigtas, teismas neturėjo teisės priimti sprendimo šioje proceso dalyje, nes šis klausimas turėjo būti sprendžiamas apeliacinėje instancijoje;

10.2. visi priešieškinio reikalavimai buvo pareikšti aiškiai ir konkrečiai. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog jis nori matytis su savo vaiku, tačiau ieškovė tam trukdo, nederindama atsakovo ir vaiko susitikimų. Todėl atsakovas ir prašė teismo nustatyti konkrečiais, aiškiais ir reikalingais įpareigojimais grindžiamą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką. Visa atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka gali būti priverstinai vykdoma;

10.3. įstatymai neapibrėžia, kokio turinio ir intensyvumo bendravimo su vaiku tvarka privalo būti formuluojama ieškiniuose dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovas pasirinko formuluoti švelniausio ir lanksčiausio turinio bendravimo su vaiku tvarką per aiškius ir konkrečius reikalavimus ieškovei;

10.4. šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus. Teismams yra palikta teisė išeiti už ieškinio ribų.

Šalies argumentai

11. Ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. atsakovas tinkamai nesuformulavo priešieškinio dalyko ir pagrindo – jo siūloma bendravimo tvarka yra netiksli, nemotyvuota ir nepaaiškinta, kaip ji atitiktų geriausius vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas labiau panašus į ieškovės įpareigojimą, o ne į bendravimo su vaiku tvarką. Nors atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas galėjo keisti reikalavimo formuluotę, pažymėtina, jog procesinio dokumento reikalavimų tinkamas suformulavimas yra atsakovo pareiga. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priešieškinio trūkumus, o jų nepašalinus – priešieškinį laikė nepaduotu;

11.2. nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad teisės aktai nenurodo, kokia bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta. Nors teisės aktuose nėra tikslios bendravimo tvarkos, teismų praktikoje yra nustatytos gairės, kaip ši tvarka turi būti formuojama. Pirmiausia, bendravimo tvarka turi atitikti nepilnamečio vaiko interesus ir būti nustatyta jo naudai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas nepateikė paaiškinimo, kaip jo siūloma tvarka atitinka vaiko interesus, atsižvelgiant į jo amžių, užimtumą ir kitus veiksnius;

Atsiliepimas

11.3. atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškiai matyti atsakovo norą bendrauti su vaiku. Tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, nes atsakovas vengė bendrauti su vaiku ir išlaikyti jį. Nors atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, jis nepradėjo bendrauti su vaiku. Ieškovė vėliau pateikė prašymą dėl laikinosios tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas teigė, kad bendravimo tvarka jam nereikalinga ir jis bendrauja su vaiku tik tada, kai atsakovui patogu. Pažymėtina, kad nė vienas iš atsakovo pareikštų priešieškinių nebuvo susijęs su konkrečios, vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos nustatymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

14. Atsakovas, reaguodamas į ieškovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė aplinkybes apie šalių tarpusavio bendravimą, santykių iširimą, ir iš esmės papildė savo atskirojo skundo argumentus, pasisakydamas dėl savo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo ir kitų klausimų.

15. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai paaiškinimai pateikti pasibaigus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį padavimo terminui, rašytiniai paaiškinimai nepriimami (CPK 323 straipsnis).

16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl šios suinteresuoto asmens teisės įgyvendinimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 18 punktas).

17. Susipažinus su pradiniu (DOK-11210) ir patikslintu (DOK-20041) priešieškiniu, nustatyta, kad atsakovas abiem atvejais analogišku pagrindu pareiškė analogišką reikalavimą – įpareigoti ieškovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti į Lietuvą neteisėtai į užsienį išvežtą šalių nepilnametį vaiką, ieškovei nevykdant teismo sprendimo dėl įpareigojimo grąžinti šalių nepilnametį vaiką - skirti ieškovei 500 Eur baudą už kiekvieną vaiko neparvežimo į Lietuvą dieną, mokamą atsakovo naudai. Šį reikalavimą, pateiktą su pradiniu priešieškiniu (DOK-11210), pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, o dėl 2025 m. sausio 28 d. nutarties buvo pateiktas ir priimtas atskirasis skundas, kuris nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-502-730/2025.

18. Atsakovas patikslintame priešieškinyje (DOK-20041) nurodė, kad jis, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį dėl priešieškinio dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo trūkumų, patikslino savo priešieškinį. Kadangi ta pačia teismo nutartimi dalį priešieškinio teismas atsisakė priimti, o dėl šios nutarties dalies atsakovas pateikė atskirąjį skundą, atsakovas priešieškinio dalį dėl įpareigojimo grąžinti vaiką į Lietuvą paliko tokią, kokia buvo pradiniame priešieškinyje. Pažymėjo, kad atsakovas patikslino tik priešieškinio dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagrindą ir dalyką.

19. Taigi šiuo atveju susiklostė situacija, kai atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti vaiką į Lietuvą, kuris yra tapatus ankstesniam priešieškinio reikalavimui, dėl kurio nepriėmimo pagrįstumo šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2S-502-730/2025 pagal atsakovo atskirąjį skundą. Atsakovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad nesiekia iš naujo pareikšti reikalavimą dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti vaiką į Lietuvą.

20. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo patikslinto priešieškinio dalies ieškovės įpareigojimo grąžinti vaiką į Lietuvą priėmimo klausimą, nustatęs, kad atsakovas jau yra pareiškęs analogišką reikalavimą, kurio priėmimo klausimas šiuo metu nagrinėjamas apeliacine tvarka, turėjo ne iš naujo atsisakyti priimti šią priešieškinio dalį tuo pačiu pagrindu, kaip ir apskųstoje 2025 m. sausio 28 d. nutartyje, o konstatuoti, kad patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti vaiką į Lietuvą yra tapatus priešieškinio reikalavimui, ir atsisakyti priimti šią priešieškinio dalį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu).

21. Nors apskųstos nutarties motyvai atsisakyti priimti priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti vaiką į Lietuvą yra patikslinami, tai nekeičia procesinio rezultato – patikslinto priešieškinio dalį dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti vaiką į Lietuvą atsisakyti priimti. Todėl ši apskųstos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Apskųsta nutartimi taip pat nutarta atsakovo patikslinto priešieškinio dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo laikyti nepaduotu, nustačius, jog atsakovas neištaisė visų 2025 m. sausio 28 d. nutartyje nurodytų priešieškinio trūkumų.

23. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal CPK nustatytas taisykles ieškiniui pareikšti. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus.

24. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, priešieškinio atveju – priešieškiniui priimti, pirma reikėtų įvertinti, koks yra priešieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose.

25. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, priešieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimą (faktinis priešieškinio pagrindas) bei priešieškinio reikalavimas (priešieškinio dalykas).

26. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė, kad atsakovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra neaiškus, nepagrįstas jokiais motyvais – atsakovas nenurodė, kodėl prašo nustatyti būtent tokią bendravimo tvarką ir kaip ji atitinka tiek atsakovo, tiek vaiko geriausius interesus. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo pateiktas bendravimo tvarkos projektas formuluojamas kaip įpareigojimai ieškovei, o ne kaip konkreti atsakovo siūloma bendravimo tvarka.

27. Atsakovas, pateikdamas patikslintą priešieškinį, nurodė tą pačią, kaip ir pradiniame priešieškinyje, prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Iš pateikto patikslinto priešieškinio matyti, jog šiuo metu šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

28. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. b lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.

29. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, užtikrinant, kad jis su vaiku bendrautų ne rečiau kaip 8 kartus per mėnesį; susitikimai būtų suderinami ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatomo susitikimo pradžios; susitikimo metu atsakovas su vaiku turėtų bendrauti ne mažiau nei 3 valandas nepertraukiamai, be ieškovės dalyvavimo; sudaryti sąlygas atsakovui su vaiku nakvoti ne mažiau kaip 2 kartus per mėnesį. Pagal atsakovo siūlomą bendravimo tvarką šalims yra paliekama teisė derinti susitikimų datas ir laiką pagal šalių, vaiko galimybes.

30. Taigi, atsakovas pasirinko formuluoti švelniausią ir lanksčiausią bendravimo su vaiku tvarką, suteikiant šalims teisę pačioms derinti susitikimų datas ir laiką, atsižvelgiant į šalių ir vaiko galimybes. Sutiktina su atsakovu, jog įstatymai neapibrėžia kokio turinio ir intensyvumo bendravimo su vaiku tvarka privalo būti. Pagal CPK 376 straipsnio nuostatas, teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus. Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t .y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

31. Todėl, nesant šalių susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, esant netikslioms patikslinto priešieškinio nuostatų dėl bendravimo tvarkos formuluotėms, pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, ištyręs ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, gali atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką koreguoti, kad ji geriausiai atitiktų vaiko interesus.

32. Atsižvelgiant į tai, kad iš patikslinto priešieškinio akivaizdu, jog atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, užtikrinant atitinkamą susitikimų su vaiku kiekį, tačiau paliekant šalims teisę derinti susitikimų datą ir laiką, atsakovo reikalavimo esmė yra pakankamai aiški.

33. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė laikyti šią patikslinto priešieškinio dalį nepaduota. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutarties dalis, kuria priešieškinio dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo laikyta nepaduota, naikinama, o klausimas dėl šios priešieškinio dalies priėmimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti patikslinto priešieškinio dalį dėl įpareigojimo grąžinti nepilnametį šalių vaiką į Lietuvą ir baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria patikslinto priešieškinio dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos nustatymo laikyta nepaduota ir grąžinta, panaikinti ir klausimą dėl šio priešieškinio dalies priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rūta Burdulienė