- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-15
- Bylos Nr.
- eI1-2173-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02781-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Jis skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (kreipimosi į teismą dienos) atliko bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes, be duryse įrengtos akutės, sienoje buvo įrengtas stebėjimo langas, pro kurį kiti asmenys galėjo stebėti, kaip jis vaikšto pusnuogis ar nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinių, emocinių kančių, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad pareiškėjas į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą atvyko 2022 m. spalio 19 d., nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių 2-ąjame kalėjime. Pabrėžė, jog Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 13.3 papunktyje reglamentuota, kad viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės. Pastebėjo ir tai, jog kamerinio tipo patalpų duryse esantys langeliai ir akutės yra įrengti teisėtai ir nepažeidžiant jokių teisės aktų. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punkte, reglamentuojančiame lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpų įrengimo reikalavimus, nenumatyta, kad šiose patalpose turi būti įrengti stebėjimo langeliai, tačiau juos įrengti kalėjimams nėra draudžiama. Akcentavo, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo privatumo neužtikrinimo patalpoje yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl tokie argumentai negali būti nevertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, nes sienoje įrengtas stebėjimo langas ir dėl to kiti asmenys galėjo stebėti, kaip jis patalpoje vaikšto pusnuogis ar nuogas, tenkina savo lytinę aistrą.
Atsakovės atstovė neneigė šių pareiškėjo skundo argumentų ir nurodė, kad įrengti sienoje stebėjimo langą, kalėjimams nėra draudžiama.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai.
Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, kurios 11.1 papunktyje numatytas vienas iš asmenų, laikomų pataisos įstaigose, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų pataisos įstaigose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 papunktyje reglamentuota nuostata, jog kamerų durys įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės.
Pažymėtina, jog, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas privalo užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.
Iš minėtų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 papunkčio nuostatos matyti, kad siekiant atlikti nuteistųjų kontrolę ir stebėjimą, kameros duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Taigi, langelio, kaip priemonės stebėjimui ir kontrolei vykdyti, įrengimas iš esmės yra galimas ir nepažeidžiantis teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi ir tai, jog pareiškėjas skunde nenurodė ir nepagrindė savo teiginių, kad jis buvo matomas ir stebimas, kad buvo situacijų, kai jis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog kažkas jį stebėjo. Pastebėtina, kad pareiškėjas pateiktame teismui skunde reikalauja įrodymų, patvirtinančių matomumą per patalpos sienoje įrengtą langelį. Tai sudaro pagrindą vertinti, jog pats pareiškėjas nėra įsitikinęs, kad iš tikrųjų kiti asmenys jį galėjo matyti per langelį sienoje, ir prašo teismo tai įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima daryti išvadą dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo, pačiam pareiškėjui nedetalizavus situacijų, kada konkrečiai, jo nuomone, jis pareigūnų ar kitų nuteistųjų buvo stebimas per langelį sienoje ir kokias pasekmes jam tai sukėlė, teismas laiko šiuos pareiškėjo nusiskundimus kaip nepagrįstus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-588-602/2023). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovės atstovė pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės įrengimą.
Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ginčo laikotarpiu patyrė dvasinių, emocinių kančių, orumo pažeminimą ir kt., nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, tam tikri kalinamųjų neigiami patyrimai, susiję su jų judėjimo laisvės apribojimais, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).
Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.