- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- 1-2313-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26482-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Advokatai
- Arūnas Petrauskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. T. 2020 m. liepos 5 d., apie 9.20 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 4 d. susitiko su draugais atšvęsti bernvakario, dienos metu išgėrė alaus, vakare buvo vartojamas viskis, išgėrė nemažai alkoholio. Po vakarinės dalies visiems išsiskirsčius planavo važiuoti namo ir, neįvertinęs savo būklės, galvodamas, kad gali valdyti situaciją, nusprendė pasinaudoti automobilio nuomos paslaugomis. Yra vairuojantis, turi teises, tačiau savo automobilio neturi, nuomojasi. Labai gailėjosi dėl savo veiksmų, neadekvačiai pasirinko keliavimo būdą, visų atsiprašo už tokį savo elgesį, jam tai gera pamoka. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo vyresniąją seserį Ž. G.. Jų tarpusavio ryšiai yra labai glaudūs. Sesuo jį ir kitą seserį visuomet globodavo, patardavo gyvenimiškais klausimais, labai ja pasitiki, gali bet kada jai paskambinti. Iš karto po įvykio, viską papasakojo Ž. G., po to su ja daug diskutavo apie įvykį. Nuo 2013 m. gyvena kartu su Ž. G., dažnai kartu su ja keliauja aplankyti tėvų. Sesuo žinojo, kad jis eis švęsti su draugais, tačiau nežinojo, kad gali taip pasielgti, nes jis paprastai alkoholio daug nevartoja. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. T. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad 2020 m. liepos 4 d., per pietus apie 13 val. prie Seimo susitiko su 7 draugais, buvo susitarę švęsti draugo bernvakarį, 13 val. jie ėjo į siaubo kambarį, praleido ten valandą, vėliau važiavo į Pilaitę prie vilos „Alicante“ ten mėgavosi vandens pramogomis, gėrė alų. Po vandens pramogų apie 17 val. jie vakarieniavo, vilos restorane jis taip pat išgėrė alaus. Apie 19 val. jie vyko į centrą, į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten jie aptarė vakaro planus ir išgėrė alaus, nuėjo į parduotuvę „IKI“, esančią Jogailos gatvėje, pirko viskio „Jamison“ 0,7 l talpos, 2 butelius, grįžo į patalpas, persirengė išgėrė viskio ir vyko vakarieniauti į barą „Old Town“ bare senamiestyje, ten buvo apie 21.30 val., pavakarieniavo išgėrė alaus ir apie 23 val. nuvyko į barą „Rumor“, kur buvo užsisakę staliuką, gėrė viskį „Jameson“, ten buvo iki 6 val. ryto. Apie 6 val. ryto jie visi išsiskirstė, jis liko vienas ir nuėjo į kitą barą, kokį patikslinti negali, ten išgėrė mineralinio vandens ir du bokalus alaus 0,5 l talpos. Apie 8 val. išėjo iš baro ir ėjo iki rotušės, jautėsi gerai, nesijautė mieguistas, jautėsi žvaliai, pamatė „CityBee“ automobilį ir pamanė, kad gali parvažiuoti pats namo, nes aplinkui nebuvo tinkamos stotelės. Važiuojant Kalvarijų gatve jį sustabdė policijos pareigūnai, jie jo paprašė pasitikrinti blaivumą, pirmu pūtimu įpūtė 2.40 promilių, o antru pūtimu – 2,57 promilių. Labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 25, 33).
Teismo posėdyje davusi parodymus kaltinamoji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 9.06 val., tarnybos metu patruliavo kartu su vyriausiąja patrule V. M. ir iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Didžioji g. 5 nuo viešbučio „Radisson Blu“ link Katedros aikštės nuvažiavo įmonei „City Bee“ priklausantis automobilis „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nes išėjo iš viešbučio vinguriuodamas, atsisėdo ir išvažiavo. Jiems dirbant pagal nurodytus požymius ir ieškant nurodyto automobilio Žygimantų g. pamatė minėtą ,,Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Automobilį pamatė važiuojanti nuo Žygimantų - A. Goštauto gatvių sankryžos link Kalvarijų gatvės. Bendradarbė vairavo tarnybinį automobilį, privažiavo arti minėto automobilio iš galo ir įjungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei specialųjį garso signalą. Automobilio ,,Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas automobilį sustabdė Kalvarijų g. 6, Vilnius. Jie priėjo prie minėto automobilio. Jis pamatė, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, sunkiai koordinavo savo judesius. Paprašė vairuotojo, kad jis pateiktų savo dokumentus. Vairuotojas pasakė, kad jis dokumentų neturi. Vairuotojas pasakė savo duomenis. Jis patikrino jo duomenis duomenų bazėje ir nustatė, kad automobilį vairavo D. T.. Paklausė vairuotojo apie vairavimo aplinkybes. D. T. paaiškino, kad automobilį jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, o alkoholį vartojo prieš 2 valandas, išgėrė 2 bokalus alaus. Pasiūlė jam pasitikrini blaivumą, vairuotojas sutiko. Jis davė jam papūsti į alkoholio kiekio matuoklį ir D. T. pirmuoju pūtimu 9.24 val. buvo nustatytas 2,57 promilės girtumas. Antrą kartą 9.46 val. buvo nustatytas vairuotojui 2,40 promilės girtumas. D. T. negalėjo eiti tiesia linija, negalėjo pirštu pataikyti į nosies galą. D. T. buvo paaiškinta, kad jis sulaikytas, nes vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Vairuotojas D. T. su pažeidimu sutiko, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS patalpas. Automobilis „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „City Bee“ buvo perduotas „City Bee“ atstovui A. P.. Automobilis išoriškai tvarkingas. Įmonės „City Bee“ atstovas A. P. pretenzijų neturėjo (b. l. 19). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuoto ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 17).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 9.06 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Didžioji g. 35, nuo Viešbučio „Radisson Blu“ link Katedros aikštės nuvažiavo „City Bee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Išėjo iš viešbučio vinguriuodamas, atsisėdo ir išvažiavo. Pranešė viešbučio svečias (b. l. 6-7).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 5 d., 09:25:03 val. kaltinamajam D. T. buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, o 09:46:24 val. – 2,40 promilių neblaivumas (b. l. 8, 9). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 10).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. T. 2020 m. liepos 5 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 9.24 val. buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 9.46 val. D. T. nustatytas 2,40 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad D. T. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis D. T. neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 11).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Volkswagen Polo“, (2019 m.) kaina Lietuvoje yra 13 560 EUR (su PVM), kaina be PVM – 11 206 EUR (b. l. 16).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra SIA „Unicredit leasing“, valdytoju yra UAB „CityBee Solutions“ (b. l. 45).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis D. T. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad D. T. vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,40 promilės etilo alkoholio), todėl D. T. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis D. T. ir jo sesuo Ž. G. buvo pateikę teismui prašymą atleisti D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį Ž. G. atsakomybei pagal laidavimą.
Kaltinamojo laiduotoja prašanti būti Ž. G. teismo posėdyje nurodė esanti kaltinamojo sesuo. Paaiškino, kad yra vyriausias vaikas šeimoje, todėl visuomet prižiūrėdavo jaunesniuosius brolį ir sesę, brolis augo jos akyse, jų ryšys yra labai artimas, labai dažnai kartu keliauja pas tėvus, kartu juos prižiūri, tariasi gyvenimiškais klausimais. Išėjęs iš policijos komisariato, D. T. jai pirmai paskambino ir papasakojo apie įvykį, buvo nustebusi, kad jis galėjo taip pasielgti, jis neturi automobilio, retai vairuoja, nėra linkęs rizikuoti. Toks D. T. elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nėra sistemingas, jis yra tvarkingas vaikinas, turi merginą, dirba, jam didelių pastangų kainavo įsidarbinti dabartinėje darbovietėje, ten yra keliami aukšti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, vyksta didelė atranka, anksčiau nei jis, nei kiti šeimos nariai niekada neturėjo reikalų su teisėsauga. Alkoholio vartojimas jų šeimoje yra retas dalykas, kadangi jų šeima tokių dalykų netoleruoja ir šią situaciją jie visi sunkiai išgyvena. Su broliu ilgą laiką gyvena kartu, kiekvieną dieną jį mato, intensyviai bendrauja, todėl turi visas galimybes daryti jaunesniam broliui teigiamą įtaką, tiek rodydama jam pavyzdį, tiek palaikydama sunkiose situacijose. Po šio įvykio daug kalba, rodo iniciatyvą susipažinti su brolio draugais, aplinka, laisvalaikiu, tą žada daryti ir ateityje. Pati ji turi automobilį, vairuoja, taip pat augina mažametę dukrą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Kaltinamasis nurodė padaręs išvadas, žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena ir suprato padaręs klaidą teisme patvirtino ir jo sesuo Ž. G.. D. T. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. T. nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jo veiksmais žala nepadaryta, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. D. T. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 43), administracine tvarka nebaustas (b. l. 42), jauno amžiaus, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas darbuotojas, neturintis drausminių nuobaudų, nuo 2020 m. vasario mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 40), dabartinio darbdavio taip pat charakterizuojamas teigiamai, kaip iniciatyvus darbuotojas, dalyvaujantis socialinėje veikloje, prisidedantis prie įmonėje vykstančių renginių organizavimo, duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ką teisme patvirtino ir jo sesuo, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje D. T. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers Ž. G. prašymas perduoti D. T. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. G. neteista, administracine tvarka bausta nebuvo, turi aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), pagal einamas pareigas vadovauja nemažam kolektyvui, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip iniciatyvi darbuotoja, mokanti rasti kompromisą, pasižyminti geru strateginiu mąstymu, turinti autoritetą tarp bendradarbių, drausminių ir kitokių nuobaudų neturi, tiesioginio vadovo jos darbas įvertintas labai gerai, už nepriekaištingą (duomenys neskelbtini) pareigų atlikimą jai skirta padėka. Teisiamojo posėdžio metu Ž. G. nurodė, kad D. T. poelgį vertina neigiamai, jų šeimoje toks elgesys netoleruojamas, daug kalbėjo su juo apie įvykį. Jos teigimu, kaltinamasis išgyvena dėl įvykio, supranta padaręs klaidą, yra įsitikinusi, kad ateityje toks jo elgesys nepasikartos. Kaltinamasis ir jo sesuo nurodė, kad ilgą laiką gyvena kartu, dažnai bendrauja, tariasi gyvenimiškais klausimais, Ž. G. domisi brolio laisvalaikiu, kartu lanko senyvo amžiaus tėvus. Glaudų tarpusavio ryšį patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš karto po įvykio, išėjęs iš policijos komisariato kaltinamasis paskambino būtent Ž. G.. Būtent dėl tokio artimo judviejų ryšio bei dėl to, kad gyvena kartu laiduotoja prašanti būti Ž. G. mano galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, pastarasis taip pat nurodė ja pasitikintis, visada gali jai paskambinti, jos nuomonė jam yra svarbi. Teismas, įvertinęs Ž. G. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad Ž. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį Ž. G. atsakomybei. Įvertinus laiduotoja prašančios būti Ž. G. asmenybę, einamas pareigas, taip pat tai, kad ji augina mažametį vaiką, bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.
Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, D. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos Ž. G. asmenybę, darbo pobūdį, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.
Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju D. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas, artimesnis maksimalios ribos (pirmu putimu buvo nustatytas sunkus girtumas). Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kita vertus, praeityje D. T. iš viso nėra teistas ar baustas administracine tvarka, darbovietėje užima atsakingas pareigas, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant D. T. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo), paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad dokumentų paėmimas D. T. netaikytas. Kita vertus, jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Įvertinus tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo D. T. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kurį 2020 m. liepos 24 d. savanoriškai perdavė tyrėjui (b. l. 36), o skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, iš esmės suvaržė jo teisę vairuoti transporto priemones dar iki dokumento perdavimo, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2020 m. liepos 5 d.
Dėl turto konfiskavimo.
Bylos duomenimis automobilis „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso SIA „Unicredit leasing“, o jo valdytoju yra UAB „CityBee Solutions“. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ar valdytojas žinojo ar galėjo žinoti, jog jiems priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra negalimas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. D. T. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, ilgą laiką su draugais vartojęs įvairius alkoholinius gėrimus, praėjus neilgam laiko tarpui, būdamas vidutinio girtumo būklės, sėdo už automobilio vairo, važiavo ryte, gatvėmis, kur yra pakankamai intensyvus eismas. Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad asmuo pranešęs apie galimai neblaivų vairuotoją nurodė, jog D. T. ėjo vinguriuodamas, atitinkamai jo būklė buvo akivaizdžiai netinkama vairuoti transporto priemonei ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamasis galėjo sukelti vairuodamas automobilį tokios būklės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Kita vertus, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visais atvejais turi būti individualizuotas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018, 2K-17-788/2019). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. T., vertė sudaro 13 560 EUR (su PVM). Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba atsakingą darbą, darbdavio ir artimųjų charakterizuojamas išimtinai teigiamai, nuosavo būsto neturi, gyvena kartu su seserimi, tarpusavyje dalijasi senyvo amžiaus tėvų priežiūra, visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 13 560 EUR konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, neatitiktų jo asmenybės ir baudžiamajam procesui keliamų tikslų, būtų nukreiptas vien į asmens nubaudimą, tokiu būdu neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei būtų neproporcinga priemonė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamojo išieškotina dalis automobilio vertę atitinkančios sumos, o būtent 5 000 EUR.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 28) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio – perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
D. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį Ž. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 5 d.
Išieškoti iš D. T. valstybės naudai 5 000 EUR sumą, atitinkančią dalį automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.
D. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio – perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti D. T., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Ž. G., kad ji, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Taip pat D. T. išaiškinti, kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6610. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.