Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-10 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad 2010-09-07 Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-58 patvirtinto Politinės reklamos žymėjimo (toliau - Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad politinė reklama - valstybės politiko, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa, o 2004-08-23 Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 str. 5 d. 2 p. bei Aprašo 9.2 punktas nustato, kad politine reklama nelaikomi politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą. Apeliantė teigia, kad laikraštyje „Kėdainių kraštas“- 2010-12-11 Nr. 12 , 2010-12-23 Nr. 13, 2011-01-07 Nr. 14, 2011-01-21 Nr. 15 išspausdintose publikacijose: „Vainotiškiuose gera gyventi“, „Pelėdnagių seniūnijos žemdirbiams - dovanos ir geros naujienos“, „Adventas - ne dovanotas stebuklas, o sukurtas jaukumas“, „Gydytoja iš Dzūkijos šaknis įleido Kėdainių žemėje“, „Šlapaberžės bendruomenė auga iš žmonių veiklos ir pasitikėjimo“, „Geriems darbams reikia tik iniciatyvos“ (toliau - publikacijos) buvo skelbiama tik bendro pobūdžio informacija, o A. M., O. Š., Ž. S. ir kiti asmenys publikacijose buvo nurodyti tik kaip renginių, iniciatyvų, bei kitos aktualios informacijos dalyviai, organizatoriai ar kūrėjai. Visi publikacijose paminėti asmenys yra visuomenės veikėjai, nuolat dalyvaujantys įvairiuose renginiuose, bendruomenių veikloje ir kitame visuomeniniame gyvenime. Jų einamos pareigos taip pat susijusios su dalyvavimu visuomeniniame gyvenime. Dėl tos priežasties, šie asmenys dažnai minimi laikraščių publikacijose, paskelbtose ne tik jiems esant savivaldybių tarybų rinkimų kandidatais, bet ir prieš tai. Ankstesnėse publikacijose šie asmenys minimi taip pat kaip ir publikacijose, paskelbtose jiems esant kandidatais į savivaldybių tarybų rinkimus. Jų veikla visuomeniniame gyvenime yra tęstinio pobūdžio, dėl šios priežasties jie yra neatskiriama einamosios bendros informacijos apie Kėdainiuose vykstantį visuomeninį gyvenimą dalis. Nei vienoje iš publikacijų, nepropaguojama balsuoti už šiuos asmenis, neskelbiami jų tikslai, idėjos bei programos, neformuojamas teigiamas jų įvaizdis, o patys asmenys minimi tik tiek, kiek jie susiję su publikacijose pateikiama bendro pobūdžio informacija. Publikacijos laikraštyje „Kėdainių kraštas“ kaip ir visos kitos laikraštyje skelbiamos publikacijos patalpintos neatlygintinai. Dėl šios priežasties minėtos publikacijos nelaikytinos politine reklama bei joms netaikoma politinės reklamos žymėjimo tvarka bei politinių kampanijų finansavimo tvarka, numatyta 2004-08-23 Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, Rinkimų ir Referendumo įstatymuose bei Apraše. Todėl, atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, apeliantės nuomone, skundžiamu nutarimu nepagrįstai nustatytos aplinkybės, kad laikraštyje „Kėdainių kraštas“ išspausdintos publikacijos yra politinė reklama.

Apeliantė teigia, kad ji nepažeidė politinės reklamos skleidimo reikalavimų, numatytų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, Rinkimų ir Referendumo įstatymuose, todėl jos veikoje nėra ATPK 207⁹ str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo požymių.

Šalies argumentai

Apeliantė, ginčydama nubaudimą pagal ATPK 207⁹ str. 1 d., savo skunde teigia, kad publikacijose nebuvo politinės reklamos, jose pateikta bendro pobūdžio informacija apie Kėdainių rajono bendruomenės įvykius, straipsniuose minimi asmenys nebuvo įvardijami kaip politinių partijų atstovai, iškėlę kandidatūras savivaldybių tarybų rinkimuose, nebuvo aptariamos jų rinkiminės programos, skaitytojai nebuvo skatinami už juos balsuoti. Analogiškos pozicijos apeliantė laikėsi ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl jos visi pagrindiniai argumentai išsamiai išnagrinėti ir motyvuotai paneigti skundžiamame nutarime. Teismas, atsižvelgdamas į Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2 str. 8 d. pateiktą politinės reklamos apibrėžimą, įvertino tiek apeliantės skunde plačiai aptariamų straipsnių turinį, tiek ir jos skunde neminimas, tačiau ne mažiau politinės reklamos atribojimui nuo įprastinės informacijos reikšmingas aplinkybes, susijusias su straipsnių paskelbimo laiku, jų iliustracijomis, laikraščio ,,Kėdainių kraštas“ leidyba. Nors apeliantė skunde pabrėžia tai, kad nei vienas iš 6 straipsniuose minimų asmenų nebuvo įvardinti kaip kandidatai į savivaldybių tarybų rinkimus, neaptariamos jų politinės programos, tačiau teismas, remdamasis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo formuojama praktika šiuo klausimu bei straipsnių turiniu, padarė teisingą išvadą, kad visuomenei buvo žinoma šių asmenų politinė veikla, straipsniai paskelbti rinkimų metu, todėl tiesioginis jų politinio statuso nenurodymas neturi esminės reikšmės. Teismas išsamiai išdėstė aplinkybes, paneigiančias apeliantės argumentus, kad straipsniuose pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, o visi kandidatai minimi tik tiek, kiek tai susiję su aptariama tema. Teismas įvertino tai, kad visi kandidatai į savivaldybių tarybas, išskyrus Ž. S., priklauso tai pačiai partijai – TS-LKD, straipsniuose daug dėmesio skiriama būtent jų kalboms, išspausdintos jų nuotraukos, dalyje straipsnių pateikiama dar išsamesnė informacija, susijusi su kandidato išsilavinimu, darbine veikla. Visos šios aplinkybės rodo, kad pagrindinis straipsnių tikslas, priešingai nei teigia apeliantė, buvo ne informavimas apie bendruomenės įvykius, o teigiamo kandidatų įvaizdžio formavimas, kuriuo siekta paveikti rinkėjų motyvaciją balsuoti būtent už šiuos asmenis. Vertinant straipsnių turinį, būtina atsižvelgti ir laikraščio ,,Kėdainių kraštas“ leidimo aplinkybes, kurių, kaip jau nurodyta, apeliantė savo skunde nemini. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikraštis buvo leidžiamas trumpą laiką: nuo 2010-07-17 iki 2011-01-21, jo leidyba sutapo su vykusia politine kampanija ir visi 6 straipsniai buvo paskelbti būtent jos metu, laikraštis buvo platinamas nemokamai ir leidžiamas dideliu- 5000 egzempliorių tiražu. Šie duomenys netiesiogiai patvirtina, kad vienas iš laikraščio leidimo tikslų buvo būtent politinės reklamos skelbimas.