Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atmestas R. J. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. liepos 20 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2016 m. liepos 20 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda už tai, kad ji 2016 m. kovo 16 d., 11.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, vairuodama automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pažeidė kelio ženklo 503 „Vienpusis eismas“ reikalavimus, prieš eismą įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą ir sudarė netikėtą kliūtį iš kairės atvažiavusiam automobiliui, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir minėtų taisyklių pirmame priede nurodytą kelio ženklą Nr. 503.Nesutikdama su aukščiau nurodytu nutarimu, R. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau šis 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi skundo netenkino, nurodant, kad R. J. atžvilgiu priimtas nutarimas yra pagrįstas ištirtų įrodymų visuma. Jai paskirta nuobauda sankcijos ribose teisėtai ir pagrįstai. Jokių objektyvių aplinkybių, lemiančių nutarimo keitimą ar naikinimą, nenustatyta.Apeliaciniame skunde R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio bylose ekspertai ekspertizės metu eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina tik techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinio ryšio įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą įstatymo pritaikymą. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis yra jos padarytas kelio ženklo Nr. 503 „Vienpusis eismas“ pažeidimas, tačiau, įvertinus visą bylos medžiagą, negalima daryti tokios išvados, nes jei automobilio „Hyundai Starex“ vairuotojas nebūtų viršijęs greičio, būtų galėjęs išvengti susidūrimo su jos automobiliu. Apeliantė pažymi, kad eismo įvykis įvyko jau išvažiavus iš pažeisto kelio ženklo Nr. 503 galiojimo zonos ir įvažiavus į dvipusio eismo kelią, kuriame, judėdama savo eismo juostos puse, ji susidūrė su į priešingą eismo juostą įvažiavusiu (darant lenkimo manevrą) ir viršijančiu leistiną greitį automobiliu „Hyundai Starex“. Eismo įvykis įvyko kirtus lygiareikšmę sankryžą ir jai būnant dešinėje savo judėjimo krypties eismo juostoje. „Hyundai Starex“ vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 129 punktus, be to, jis, prieš atlikdamas kliūties (stovinčios transporto priemonės) apvažiavimo manevrą, turėjo įvertinti, jog apvažiavimas yra ypatingo atidumo reikalaujantis manevras ir apvažiuojant reikia įsitikinti, jo tai daryti bus saugu. Taigi, jei „Hyundai Starex“ vairuotojas nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, analogiškoje situacijoje eismo įvykis nebūtų įvykęs. Jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas taip pat buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, tačiau pats savaime šis pažeidimas nebūtų sukėlęs tokių pasekmių.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo R. J. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija numato asmeniui baudą nuo 28 iki 57 Eur, o ANK 417 straipsnio 1 dalis – baudą nuo 30 iki 90 Eur. Taigi, ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti didesnę baudą, todėl R. J. padarytas pažeidimas neperkvalifikuojamas pagal naująjį ANK ir apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ATPK numatyta teisena.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju R. J. ginčija savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, aiškindama, kad eismo įvykiui kilti jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neturėjo lemiamos įtakos. Todėl aukštesnysis teismas patikrina bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje teismas aukščiau paminėtų įstatymo nuostatų nepažeidė. Byloje esančiam ekspertizės aktui Nr. 11-815 (16) apylinkės teismas nesuteikė prioritetinės reikšmės ir jame pateiktas išvadas vertino visų surinktų įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik apeliantės veiksmus, tačiau ir kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo veiksmus bei padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą dėl R. J. kaltės įrodytumo šioje konkrečioje situacijoje.Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė neginčija, kad pažeidė kelio ženklo Nr. 503 „Vienpusis eismas“ imperatyvą, t. y. važiavo prieš eismą, tačiau mano, kad eismo įvykis įvyko jau išvažiavus iš pažeisto kelio ženklo Nr. 503 galiojimo zonos ir įvažiavus į dvipusio eismo kelią, kuriame, judėdama savo eismo juostos puse, ji susidūrė su į priešingą eismo juostą įvažiavusiu (darant lenkimo manevrą) ir viršijančiu leistiną greitį automobiliu „Hyundai Starex“. Su tokiu įvykio eigos aiškinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Tiek ekspertizės akto duomenimis, tiek įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota informacija apie transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio leidžia daryti išvadą, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje eismas vyksta viena kryptimi, važiuojamųjų dalių sankirta. Taigi, R. J. dar nebuvo įvažiavusi į dvipusio eismo kelią. Nors apeliantė važiavo nedideliu greičiu (apie 19 km/h), tačiau tai nepaneigia, jog ji sudarė netikėtą kliūtį automobilio „Hyundai Starex“ vairuotojui A. S.. Sutiktina, jog šiuo atveju eismo įvykio išvengimo galimybė egzistavo, jei A. S. būtų buvęs budresnis ir laiku pristabdęs ar visiškai sustabdęs savo vairuotą transporto priemonę. Tačiau tai tik teorinė galimybė. Šiuo aspektu eksperto išvada yra tik tikėtina, tuo tarpu, vertindamas R. J. veiksmus, ekspertas pateikė kategorišką išvadą, kad jos nepriimtini veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Argumentas, jog A. S. viršijo leistiną greitį, vertinamas kritiškai, nes nustatyta, kad jo važiavimo greitis įvykio metu buvo apie 54 km/h. Leidžiamas greitis įvykio vietoje yra 50 km/h, taigi, 4 km/h nustatyto greičio viršijimas yra minimalus, be to, nustatytas tik apytikslis važiavimo greitis, vadinasi, A. S. galėjo važiuoti ir lėčiau. Pažymėtina, jog kiekvienas eismo dalyvis, dalyvaujantis eisme pagal nustatytas Kelių eismo taisykles, neprivalo įvertinti visų įmanomų kitų eismo dalyvių, nesilaikančių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, galimų elgesio variantų. Šioje situacijoje A. S. bandė išvengti susidūrimo, staigiai suko vairą į kitą - priešingą pusę, t. y. į kairę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, nuo smūgio jis trenkėsi į medį. Be to, įvertinama ir tai, kad matomumą A. S. apsunkino priešais stovėjęs „Nissan“ markės automobilis. Tuo tarpu apeliantė, važiuodama prieš eismą, jokių veiksmų, siekdama išvengti susidūrimo, nesiėmė. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, kurių teisėjai neturi. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintos ir įvertintos tam tikros specifinės aplinkybės, t. y. ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas, pradinių duomenų teisingumas, medžiagos ištyrimo visapusiškumas, taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas ir pan.Analizuojamu atveju esminio ginčo dėl ekspertizės akte pateiktų išvadų nėra, išvadų pagrįstumu neabejoja ir aukštesnysis teismas, todėl nėra pagrindo rinkti daugiau įrodymų, pavyzdžiui, skirti pakartotinę ekspertizę. Išvada laikytina nepagrįsta, jei kyla abejonių dėl eksperto naudotų metodų teisingumo, neišsamiai atliktas tyrimas, eksperto išvados neišplaukia iš atliktų tyrimų rezultatų; eksperto išvada abejotina, jei ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju ekspertizės aktas yra pateiktas aukštąjį išsilavinimą bei trisdešimt vienerių metų ekspertinio darbo stažą turinčio eksperto. Atsakymams į pateiktus klausimus formuluoti buvo naudojama kompiuterio programa „PC CRASH 10.2“, kuri sukurta būtent eismo įvykių tyrimams ir jų eigos atkūrimui. Taigi, tiek eksperto kompetencija, tiek jo naudoti metodai apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Naujų duomenų, kurie galėtų turėtų reikšmės analizuojamam įvykiui ir kurie nebūtų įvertinti eksperto, R. J. savo skunde nepateikė. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. dar kartą patvirtino, kad automobilio „Seat Ibiza“ vairuotoja neturėjo jokios judėjimo juostos, ji neatlaisvino kelio automobiliui „Hyundai Starex“, todėl ir įvyko susidūrimas. Neatmestina versija, jog A. S. automobilio vairą pasuko tiesiog instinktyviai, išsigandęs „Seat Ibiza“ važiavimo tiesiai į jį krypties. Tačiau šis „Hyundai Starex“ vairuotojo veiksmas nekeičia pateikto ekspertizės akto išvadų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2016 m. liepos 20 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė nepadarė administracinio teisės pažeidimo, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2016 m. liepos 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 str. 2 d. nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.