Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai N. D., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. V., A. V. (A. V.), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja N. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo A. V. (A. V.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jo turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir provoslavų sentikių šventyklose pašventintas senovines ikonas, faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodo, kad pareiškėjos tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko jo vardu VĮ „Registrų centre“ įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Per įstatymu nustatytą terminą pareiškėja perėmė paveldimą turtą ir pradėjo valdyti, ką nepertraukiamai daro iki šiol, tačiau pažymėjo, kad ir iki tėvo mirties minėtą turtą ji valdė viena, kadangi tėvas buvo žodžiu jai perdavęs turto valdymą. Pareiškėja turi brolį A. V. ir mamą L. V., tačiau jie pretenzijų dėl turto valdymo neturi. Pareiškėjos tėvai jau prieš keliolika metų išvyko gyventi į Rusijos Federaciją, ji liko Lietuvoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėja aukščiau minėtą turtą valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo visą laiką, todėl niekam nekilo abejonių, kad šis žemės sklypas priklauso jai. Nurodo, kad be minėto žemės sklypo po tėvo mirties liko provoslavų sentikių šventyklose pašventintos senovinės ikonos, kurias pareiškėja taip pat perėmė ir valdo po tėvo mirties.

2. Suinteresuoti asmenys – L. V., A. V., teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka; kiti suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pilnai palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

4. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra pareiškėjos tėvo A. V. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos, t. y. atitinkamai iki (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Pareiškėja N. D. nurodo, kad ji po savo tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. dar ir iki tėvo mirties prižiūrėjo, tvarkė, naudojo pagal paskirtį tėvui priklausiusį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjos tėvai jau prieš keliolika metų išvyko gyventi į Rusijos Federaciją, tėvas buvo žodžiu jai perdavęs minėto žemės sklypo valdymą, ką ji visą laiką ir darė, gyvendama Lietuvoje, o po jo mirties pareiškėja taip pat viena prižiūri sklypą ir palaiko jį tinkamos būklės.

7. Bylos duomenimis, pareiškėjos N. D. (buv. V.) tėvai – L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).

8. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad A. V. buvo Rusijos pilietis, turėjo iš viso du vaikus: N. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini).

9. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. V. vardu įregistruotas tik 0,06 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini); kito nekilnojamojo turto A. V. vardu nėra įregistruota.

Palikėjui taip pat priklausė senovinės religinės ikonos.

10. Į bylą pateiktas Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro liudijimas, kuriuo pranešama, jog paveldėjimo byla po A. V. mirties notaro biure iki 2019-08-14 nėra užvesta. Taip pat, byloje yra pateiktas Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) notarės pareiškimas, patvirtinantis, kad po A. V. mirties nebuvo pradėta paveldėjimo byla, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo L. V. į notarą nesikreipė.

11. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. M. ir P. M., kurie yra pareiškėjos sodo sklypo kaimynai, iš esmės patvirtino pareiškime nurodytas pareiškėjos aplinkybes dėl paveldimo turto priėmimo; I. M. paliudijo, kad kartu su A. V. dirbo vairuotojais, gavo šalia vienas kito žemės sklypus, o palikėjui išvykus gyventi į Rusiją, jo sklypu toliau rūpinosi ir prižiūrėjo dukra N. D.; P. M. taip pat patvirtino, kad A. V. išvykus į Rusiją, toliau jo likusia žeme rūpinosi pareiškėja.

12. Taigi bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja N. D. po savo tėvo A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, toliau rūpinosi jo likusiu nekilnojamuoju turtu, senovinėmis ikonomis ir kt.

13. Suinteresuoti asmenys – L. V., A. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja N. D. per tris mėnesius po savo tėvo A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

15. Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, nurodant palikėjo palikimą sudarantį turtą.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismų praktikoje“ 13 p., Teismų praktika Nr. 24, psl. 188).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies, t. y. juridinis faktas nustatytinas, tačiau nenurodant paveldimo turto kiekio, jo dalių ir vietos.

16. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turinčio fakto, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja N. D. priėmė savo tėvo A. V. palikimą po jo mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 – 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. V. (A. V., gim. (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.